Kas priklauso tau, bet naudoja jį dažniausiai kiti? Tai – vardas. Vardą nešiojamės visą gyvenimą, nors ne patys jį pasirenkame. Kokius vardus savo vaikams išrenka dabartiniai tėvai? Tyrimą apie Seredžiaus mokyklos mokinių vardus atliko devintokė Laura Laukaitytė, paraginta ir konsultuojama lietuvių kalbos mokytojos Margaritos Baršauskienės.
Devintokės atliktas tyrimas įdomus gali būti ne tik serediškiams – moksleivės pastebėjimai apibendrintai kalba apie dabartinio vardyno tendencijas ir apie vardų madas.
„Vardo pats nepasirinksi – jį išrenka tėvai. Nuo jų priklauso, ar vardas ilgas, ar trumpas, krikščioniškas, prasmingas, ką nors reiškiantis ar pačių sulipintas, o gal tik tuomet madingas egzotiškas vardas iš televizijos filmų ar spaudos aktualijų. Kol vaikai maži, dėl vardo nesuka sau galvos, tačiau paaugę suvokia, kaip svarbu turėti sau tinkantį vardą: derantį prie pavardės, atitinkantį žmogaus charakterį, nesunkiai įsimenamą“, – rašo L. Laukaitytė.
Seredžiaus devintokės respondentais buvo 121 mokinys – 70 mergaičių ir 51 berniukas.
Dvigubus vardus turi dvi mergaitės – tai Ana Danielė ir Gerda Gintautė ir keturi berniukai – Joris Benjaminas, Pijus Petras, Titas Vakaris, Elšanas Mindaugas.
Laura suskaičiavo, kad populiariausi, dažniausi mergaičių vardai Seredžiaus mokykloje yra Viktorija (4), Gabija (4), Augustė (3), Deimantė (3), Smiltė (2), Viltė (2). Berniukų – Deividas (5), Lukas (3), Nedas (3).
Daugiausia mergaičių pavadintos lietuviškos kilmės, iš pagonybės atėjusiais vardais: Gabija – namų židinio, ugnies, Milda – meilės, Austėja – bičių deivė. Lietuviški Saulė ir Mingailė. Vėliau atsiradę Eglė, Raminta, Gintarė, Miglė – vedinys iš migla, Ugnė – iš ugnis, Skaistė – iš skaisti – šviesi, dora, Goda – iš godyti – nujausti, nutuokti, Guoda – garbė, pagarba, Reda (sen. liet. vaga, tvarka), Smiltė, Jurga – vedinys iš Jurgis (žemdirbys), Deimantė – deivė + sumanus.
Nelietuviškos kilmės vardais pavadintų mergaičių gerokai mažiau. Krikščioniški vardai: Kristina – lotyniškai krikščionė, Ana, Eva, Augustė – didžiai darbinga, didinga, Danielė – iš lot. „dievas, mano teisėjas“, Gabrielė – iš hebrajų „dievo karys, dievas mano stiprybė“. Iš kitų kalbų kilę vardai: Viktorija, Ernesta, Evelina, Laura, Simona, Karina.
Retesni, neseniai atsiradę Eivina, Eigirdė, Santa, Eimantė. O Nairos ir Meidos vardų žodyne visiškai nėra.
Mergaičių, pavadintų senaisiais lietuviškais vardai, tokiais kaip Aldona, Birutė, ir senaisiais krikščioniškais, kaip Marija, Elena, Janina ir kt., šiuo metu Seredžiaus mokykloje nesimoko.
Šnekamojoje kalboje kai kurie vardai trumpinami : Eivina – Eiva, Simona – Sima, Viktorija – Vika.
Taigi Seredžiaus krašto žmonės savo mergaitėms dažniausiai suteikia lietuvišką vardą, vadinasi, jie yra savo šalies patriotai, o vaikai didžiuojasi turėdami tokį vardą – apibendrina devintokė Laura.
Skirtingai nei mergaitės, daugiausia mokyklos berniukų turi užsienietiškus vardus. Tai lotyniški Pijus – pamaldus ir Petras – uola, akmuo, hebrajiški Jonas – Jahvė išklausė, Jahvė maloningas, Matas (Motiejaus trumpinys) – dievo dovana, Gabrielius – dievo karys, dievas mano stiprybė. Šie vardai krikščioniški, lietuviams labai įprasti.
Nelietuviškos kilmės ir Paulius – iš lotynų mažas, lotyniški ir Marius – jūra, Justas – teisingas, Tadas – drąsus, ryžtingas, Lukas – lukanietis, Lukanijos gyventojas, Titas – laukinis karvelis, Emilijus – veržlus, nepralenkiamas. Iš graikų kalbos Andrius – vyriškas, drąsus, Arijus – vedinys iš Arėjo, graikų karo dievo, Egidijus – skydo saugotojas. Viliaus vardas yra lietuviškas trumpinys iš germaniško Vilhelmas, o Antanas – iš lotyniško Antonius, kuris yra kilęs iš senovės romėnų giminės vardo Antius, Povilas – iš rytų slavų Pavil, kuris iš lotynų reiškia „mažas“.
Gerokai mažiau berniukų su lietuviškais vardais. Vakaris, Aidas, Vėjas, Žydrūnas – aiški šių vardų kilmė. Vytenis – vedinys iš vytis – raitelis, Nidas – iš vietovardžio Nida, Joris – pavasario žaluma. Išskirtiniai tautiški lietuviški vardai Seredžiaus mokykloje du – Vytautas ir Mantas.
„Gana neseniai atsiradęs vardas Eivydas. Vardų žodyne neradau vardų Kevinas, Deividas, Nedas, Dilanas, Elšanas kilmės. Manyčiau, kad šių vardų reikšmes norėdami galėtume numanyti patys“, – teigė savo mokyklos vardyną tyrinėjusi L. Laukaitytė.
Devintokė pastebi, kad jos mokykloje yra berniukų, turinčių senelių ir prosenelių vardus, tai Petras ir Antanas. Vadinasi, tėvai dar nepamiršo senųjų vardų, tradicijos vis dar saugomos.
Laura pastebėjo, kad 2003 m. buvo daugiau mokinių lietuviškais vardais.
Senieji lietuviški vardai baigia išnykti, atsiranda naujų, kurių neaptinkame lietuviškų vardų žodynuose, galima tik pasidžiaugti, kad serediškiai savo vaikams nesuteikia serialų ar filmų herojų vardų.
„Įtaką mūsų vardams visgi daro europietiška mada, – teigė Laura, pristatydama savo darbą mokinių konferencijoje Veliuonos gimnazijoje.
Domėdamasi bendraamžių vardais devintokė pastebėjo, kad kai kurių vardai atitinka jų charakterį, taigi vardas tarytum sutampa su žmogumi.
Tiktai apie savo vardą mergina nieko nepasakė. Lotyniškos kilmės vardas Laura siejamas su medžiu, kurio lapų vainikas – pergalės ženklas. Mokytoja M. Baršauskienė savo mokinę apibūdino kaip stropią, gabią, šaunią. Gal ateityje Laurai priklausys ir laurų vainikas.
Danutė Karopčikienė
