Gegužės 10-oji Eržvilke buvo įsimintina visiems čia užaugusiems, lankiusiems mokyklą ir dabar besimokantiems, gyvenantiems ir dirbantiems šiame krašte. Eržvilko gimnazija šventė 160 metų sukaktį – ne tik įspūdingą datą, bet ir širdį virpinantį įvykį, kuris dar kartą priminė: mokykla yra kur kas daugiau nei pamokos ir pažymiai.
Eržvilko gimnazijos pradžia – 1865 metai. Tai buvo laikas, kai draustas lietuviškas žodis, bet švietimas atliko tylaus pasipriešinimo vaidmenį. Per šiuos metus mokykla keitė pavadinimus, pastatus, vadovus, keitėsi kartos, tačiau niekada nenutolo nuo savo esmės. Ji išliko vieta, kur augo žmonės – ne tik žiniomis, bet ir vertybėmis.
Tarpukariu tai buvo svarbus kultūros židinys, sovietmečiu – tvirtovė, kuri išlaikė lietuvybę. Ne vienas mokytojas čia dirbo dešimtmečius, tapęs tikru krašto šviesuliu. Šiai solidžiai sukakčiai mokyklos bendruomenė ruošėsi jau ankstyvą pavasarį – simboliškai buvo pasodinta 160 ąžuoliukų, prie mokyklos pastatytas susitikimų suolelis.
Jubiliejaus diena prasidėjo jaukiai ir prasmingai – šventomis mišiomis Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčioje, kurios aukotos už buvusius, esamus mokytojus ir mokinius. Jautriai suskambėjo muzikinė kompozicija pagal Andriaus Kulikausko dainą „Ateina Dievas“, ir nenuostabu, kad danas braukė ašarą.
Vėliau – istorinė refleksija. Gimnazijos direktorius Andrius Bautronis peržvelgė mokyklos istoriją, priminė faktus, datas, pirmuosius mokytojus, pokario iššūkius ir laisvės viltį. Ši kelionė laiku teigė pagrindinę mintį: senoji mokykla – mūsų šaknys.
Per ilgą ir turiningą mokyklos istoriją jai vadovavo net 25 direktoriai, kiekvienas jų paliko savitą pėdsaką mokyklos istorijoje: vieni rūpinosi švietimo reformomis, kiti – bendruomenės telkimu, dar kiti, be ugdymo ir mokymo proceso, kūrė dainas apie Eržvilką ar kovojo už laisvę.
Tarp visų vadovų ypatingai išsiskiria keli, mokyklai atidavę daugiau nei kelis dešimtmečius. Vienas jų – Antanas Berulis, vadovavęs net 22 metus. Jo laikotarpiu 1979 m. iškilo priestatas, sporto salė, valgykla ir bendrabutis – vieta mokiniams iš aplinkinių kaimų.
Bet bene didžiausią pėdsaką paliko direktorė Birutė Genienė. Net 26 metus vadovavusi mokyklai, ji jai skyrė ne tik laiką, bet ir širdį. Jos pastangų dėka mokykla tapo profiline vidurine, o ne dešimtmete. B. Genienė palaikė ryšius su verslininku J. Gudavičiumi, Amerikos lietuviu J. Kazicku – jų dovanos virto kompiuteriais IT kabinetui, įvairia parama.
2000-aisiais mokykla tapo profiline, o 2010 m. – gimnazija. Per tą laiką atnaujinta sporto salė, atidarytas stadionas, pradėtas tvarkyti bendrabutis. Jame 2020 m. duris atvėrė vaikų darželis. 2016 m. B. Genienė buvo įvertinta Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Bet ir šis apdovanojimas vargiai ar sutalpintų jos rūpestį mokykla, Eržvilko krašto vaikais, išskirtiniu siekiu auginti jauną žmogų.
Direktorius Stasys Jarmala-Ulevičius buvo ne tik pedagogas, bet ir laisvės kovotojas, skatinęs mokinių patriotiškumo dvasią ir netgi įrengęs mokyklos patalpose slaptą rezistencinių leidinių spaustuvę. Kasmet jam atminti gimnazijoje rengiama Patrioto diena. Gimnazijoje aktyviai veikia jaunieji šauliai ir Tėvynės meilė, tautiškumo, istorinio palikimo puoselėjimas perduodamas iš kartos į kartą.
Visų vadovų laikai – tai tarsi stotelės Eržvilko gimnazijos kelionėje. Naujos programos, pastatai, šventės, ryšiai su bendruomene. Šiandien jų vardai tariami su pagarba, o mokykla tapo tokia, kokia yra dabar – vieta, kur auga atsakingi, kūrybingi ir šilti žmonės.
Iš bažnyčios šventinė eisena patraukė Eržvilko kultūros centro link. Ne šiaip eisena – o gyva, šurmuliuojanti mokyklos istorijos paroda. Buvę mokiniai – nuo septynmečių iki septyniasdešimtmečių – žingsniavo išdidžiai, su gėlėmis, vedini prisiminimų, su vaikais, kuriems dabar perduoda savo mokyklinę estafetę.
Šventinėje programoje „Laiko dūžiai“ buvo daug sveikinimų, dovanų, nuoširdžių žodžių. Geros kloties gimnazijai linkėjo LR Seimo narys Ričardas Juška, Jurbarko r. savivaldybės vicemeras Edmundas Mačieža, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė, buvusios gimnazijos direktorės Birutė Genienė ir Jurgita Volbikienė, kiti svečiai.
Bet vienas iš jausmingiausių momentų – Nijolės Jarmalaitės-Fultinavičienės kalba. Ji – buvusio direktoriaus Stasio Jarmalos dukra – padovanojo gimnazijai stiklinę knygą – simbolinį, meniškai išraiškingą atminimą apie tėvų ir vaikų ryšį su šia mokykla.
Mokyklos scena tą dieną tapo gyva – nuo darželinukų iki gimnazistų, nuo mokytojų iki darbuotojų. Skambėjo dainos, būgnai, saksofonas, o kulminacijoje – jaudinanti daina „Vandenynai“, atliekama Ievos Šimkūnienės su dukra Elze. Muzikinį sveikinimą gimnazijai kūrė mokytojos Vaida Baltrušaitienė ir Marytė Kvietkuvienė, ir muzika kalbėjo apie tai, ką žodžiais ne visada pasakome. Simbolinę dainą „Gimtadienis“ atliko gimnazijos darbuotojų kolektyvas, dainavo visi – nuo direktoriaus iki valytojos. Ir čia buvo visa gimnazija – tikra, nuoširdi, vieninga.
Jaudinantis buvo sugrįžimas į gimnaziją – juk bene svarbiausioji šventės dalis buvo susitikimai. Klasėse, koridoriuose, mokytojų kambaryje netilo šurmulys: „pameni tą mokytoją?“, „o kur tu dabar gyveni?“, „nepatikėsi, bet dar turiu tavo rašytą raštelį iš 2003-ųjų!“ Visi buvo vedami vienos minties – čia buvo ir vis dar yra mano mokykla.
Eržvilko gimnazija šiandien yra moderni, atvira naujovėms, dalyvaujanti įvairiuose projektuose, partneriaujanti su kitomis Lietuvos ir užsienio mokyklomis. Nauji planai – stiprinti STEAM kryptį, skatinti mokinių savivaldą ir gilinti ryšius su bendruomene.
„Norime, kad mūsų mokiniai ne tik gautų žinių, bet ir mokytųsi būti atsakingais, kūrybingais, žingeidžiais piliečiais,“ – sako mokyklos direktorius. 160 metų sukaktis – tik dar vienas skyrius gimnazijos istorijos knygoje, kurią rašo Eržvilko krašto žmonės.
Ligita Gražulevičienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
