Praėjusieji metai pasižymėjo ypatingu darbo rinkos aktyvumu – darbo birža savo klientams pasiūlė daugiau užimtumo galimybių, o darbdaviai – laisvų darbo vietų. Todėl sumažėjo ne tik vidutiniai Lietuvos, bet ir Jurbarko rajono nedarbo rodikliai.
Nedarbas vargina nevienodai
Lietuvos darbo biržos skyriuose 2016-ųjų sausio 1 d. buvo registruota 162,6 tūkst. bedarbių. 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų Naujuosius sutiko būdami bedarbiais. O prieš metus nedarbas buvo 0,3 proc. punkto didesnis.
Tačiau 9 proc. – tik vidurkis. Apskrityse nedarbas skirtingas, ir vienas didžiausių – Tauragės apskrityje, kur sausio 1 d. nedirbo 11,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Didesnis procentas bedarbių tik Utenos apskrityje – 13,2.
Kalbant apie bedarbius rajonų savivaldybėse, prireikia ir didesnių skaičių. Jurbarko rajonas, kuriame sausio 1 d. nedarbas siekė 14,5 proc., dar ne paskutinėje vietoje. Didžiausio nedarbo rajonas – Ignalina, kur bedarbiai sudaro net 17,6 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Lazdijų rajone nedarbas siekia 16,1 proc., Akmenės, Alytaus rajonų ir Kalvarijos savivaldybėse – 15,2 proc.
Mažesnis negu šalies vidurkis bedarbių procentas Vilniaus apskrityje – 7,4, Kauno – 7,6 ir Klaipėdos – 8,1, ir tai suprantama, nes ir didžiųjų šalies miestų gyventojų nedarbo problema taip nekamuoja kaip rajonų centrų. Vilniuje nedarbas siekia 6,3 proc., Šiauliuose – 6,5 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Kaune – 7,1 proc., Panevėžyje – 8,1 proc.
Nedarbą Lietuvoje apibūdinantys skaičiai labai panašūs į Europos vidurkį. Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2015 metų lapkritį siekė 9,1proc. Tik skirtumai atskirose šalyje daug didesni nei Lietuvos savivaldybėse: nuo 4,5 proc. Vokietijoje iki 24,6 proc. Graikijoje.
Dėmesys – profesiniam mokymui
Praėjusiais metais užimtumas suteiktas 330,5 tūkst. asmenų: darbo birža padėjo įsidarbinti 185,5 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 67,3 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 78,1 tūkst. asmenų.
2015 metais darbdaviai Lietuvos darbo biržos skyriuose registravo 235,5 tūkst. darbo pasiūlymų, o bedarbio statusas buvo suteiktas 266,2 tūkst. asmenų.
Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose sausio 1 d. buvo 7475 bedarbiai: Tauragės – 3160, Jurbarko – 2445, Šilalės – 1264, Pagėgių – 606. Per metus nedarbas apskrityje sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2016-ųjų sausio 1 d. siekė 11,8 proc. Mažiausias registruotas nedarbas Šilalės r. savivaldybėje – 8,2 proc., didžiausias Jurbarko r. savivaldybėje – 14,5 proc. Pagėgių savivaldybėje – 11,2 proc., Tauragės – 12,4 proc.
Tauragės teritorinės darbo biržos skyriai pernai įsidarbinti padėjo 6,4 tūkst. asmenų (2014 metais – 5,4 tūkst.). Specialistai darbo ieškantiems žmonėms galėjo pasiūlyti beveik 7,1 tūks. laisvų darbo vietų (Tauragės rajone – 3 tūkst., Jurbarko rajone – 2,2 tūkst., Šilalės rajone – 1,3 tūkst., Pagėgiuose – 0,6 tūkst.). 79,1 proc. darbo pasiūlymų – neterminuotam darbui.
Geriausias įsidarbinimo galimybes turėjo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, statybininkai, dailidės ir staliai, virėjai, barmenai, kepėjai ir konditeriai, tarp specialistų – reklamos ir rinkodaros, inžinerijos specialistai, buhalteriai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, gamybos vadovai.
Veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 2,4 tūkst. bedarbių (2014 metais – 2,3 tūkst.). Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,6 tūkst. (2014 metais – 3 tūkst.).
Praėjusiais metais ypatingas dėmesys skirtas nekvalifikuotų, ilgalaikių ir vyresnių nei 50 metų asmenų profesiniam mokymui. Atsižvelgiant į regiono darbo rinkos poreikius, įgyti ar patobulinti jau turimą kvalifikaciją nukreipta beveik 1000 bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų. Kvalifikaciją ar kompetencijas jau įgijo 500 bedarbių.
Profesijos įgijimo ir kvalifikacijos tobulinimo priemonė vykdoma Europos Sąjungos fondų projektų lėšomis ir, lyginant su 2014 metais, jos apimtys išaugo daugiau kaip 4 kartus. 90 proc. profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo priemonių dalyvių įsidarbino per pusės metų laipkotarpį.
Neįgaliųjų integracijai skirtoje profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 25 bedarbiai. Pagal darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę įdarbinta 170, subsidijuojant – daugiau kaip 500 bedarbių.
Didelis dėmesys skirtas jaunimo užimtumui ir verslumui skatinti. Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo beveik 800 jaunuolių iki 29 m. amžiaus.
Paklausiausi – kvalifikuoti darbininkai
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Kulikauskas teigia, kad darbo rinka praėjusiais metais rajone buvo gana aktyvi, ir tai turėjo įtakos nuosaikiai mažėjančiam registruotam nedarbui ir augančiai darbo paklausai.
„Išskirtinis ypatumas – nedarbo rodiklio mažėjimas nuo 16 proc. metų pradžioje iki dabartinių 14,5 proc. – 1,5 proc. punkto pokytis yra didžiausias iš apskrities savivaldybių. Sparčiau – iki 13 proc., mažėjo moterų nedarbas, o 16-29 m. amžiaus jaunimo nedarbas irgi sumažėjo – nuo 10 iki 8,6 proc. Sausio 1 d. darbo ieškojo 290 gyventojų mažiau nei praėjusių metų pradžioje“, – sakė E. Kulikauskas.
Jurbarko skyriaus specialistams aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais, per metus įregistruota 2177 laisvos darbo vietos. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, statybos ir transporto įmonės. Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo vairuotojai, taip pat virėjai, slaugytojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, elektromonteriai bei reklamos ir rinkodaros specialistai. Daug darbo pasiūlymų buvo finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovams, logistikos specialistams, cheminės technologijos inžinieriams, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojams, slaugytojo padėjėjams, vyresniesiems parduotuvių darbuotojams.
„Praėjusiais metais į darbo rinką integruota 3212 darbo ieškančių žmonių.
Kas trečias aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis buvo vyresnis kaip 50 metų, ilgalaikis bedarbis arba jaunimo iki 29 metų atstovas. Paklausias darbo rinkoje profesijas ir kompetencijas įgijo per 300 bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų ir dauguma jų vėl įsidarbino. 897 ieškantys darbo asmenys pradėjo dirbti savarankiškai pagal verslo liudijimus.
Į profesinį mokymą pernai nukreipta beveik dvigubai daugiau bedarbių. Pasak E. Kulikausko, tai labai veiksminga priemonė, padedanti sugrįžti į darbo rinką. „Mokytis siunčiame tik tada, kai pasirašoma trišalė – darbo biržos, bedarbio ir darbdavio – sutartis, kuri profesinį pasirengimą įgijusiam asmeniui garantuoja darbo vietą. Tai padeda spręsti ilgalaikių – daugiau nei 12 mėnesių nedirbančių bei seniai nedirbusių asmenų, kurie iki registravimosi darbo biržoje nedirbo dvejus ar daugiau metų, problemą. Pernai pagal projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ nukreipėme mokytis 25 ilgalaikius bedarbius ir 30 seniai nedirbusių asmenų“, – pasakojo E. Kulikauskas.
Į darbo rinką sugrąžinti seniai nedirbančius, praradusius kompetencijas ar motyvaciją dirbti padėjo septyni specializuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinami projektai. Vyresnio amžiaus bedarbiams, neįgaliesiems ir jaunimui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje 2015 metais pradėti trys nauji projektai. Metų pabaigoje startavo projektas „Atrask save“, skirtas aktyvinti jaunimą.
Svarbi motyvacija
Motyvacija yra vienas svarbiausių dalykų įsitvirtinant darbo rinkoje. Jau registruojantis biržoje nustatomas asmens pasirengimas darbo rinkai. Sausio 11 dieną Jurbarko skyriuje buvo registruoti 2502 asmenys, iš jų tik 332 – motyvuoti, t. y. pasirengę darbui. Pasak E. Kulikausko, šios kategorijos biržos klientai gana greitai įdarbinami. Kita kategorija – turintys profesinį pasirengimą, bet nemotyvuoti, t. y. nenorintys, išsisukinėjantys, atsisakinėjantys pasiūlymų – tokių pirmadienį buvo 25. Didžiausia bedarbių grupė – nepasirengę dirbti, bet motyvuoti – tai 1393 jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, norintys įgyti profesiją ir dirbti. Sudėtingiausių – nepasirengusių ir nemotyvuotų dirbti kategorijai buvo priskirti 752 asmenys. Pasak E. Kulikausko, tai daugiausia vyresnio amžiaus, neretai nepasisekusio gyvenimo asmenys.
„Tačiau ir registruotų bedarbių skaičius, ir jų motyvacija kinta. Darbo biržos specialistai turi daug priemonių ir galimybių keisti bedarbių motyvaciją – ir mums tai pavyksta padaryti“, – sakė darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Į klausimą, kas galėtų žymiai sumažinti bedarbių mūsų rajone, E. Kulikauskas sakė: „Be abejo, bedarbių sumažėtų, jei atsirastų kokia nors didelė įmonė, galinti įdarbinti ne keliasdešimt, bet kelis šimtus darbuotojų – tuomet Jurbarke daug kas pasikeistų, ne tik nedarbo lygis sumažėtų.“
Danutė KAROPČIKIENĖ
