Po 1990-ųjų metų kovo mėn. įvykusių rinkimų į rajono tarybą, Jurbarkas įžengė į naują raidos etapą. Praėjo ketvirtis amžiaus nuo tų istorinio lūžio metų, tiek pat skaičiuoja ir Jurbarko savivalda. Per 25 metus mieste ir rajone įvyko daug pokyčių, užaugo nauja karta, kuriai paskutinis XX amžiaus dešimtmetis yra jau gili istorija. Šį laikotarpį kiekvienas vertiname savaip, įvykius apipindami išgyvenimais, patirtimi, įspūdžiais. Jurbarko, kaip ir žmogaus, gyvenime per 1990–2015 metus buvo daug svarbių datų, įdomių faktų, įsimintinų renginių.
1990 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Jurbarko rajone gyveno 40 330 gyventojų.
1990 03 11 priimtas Aukščiausiosios tarybos Atkuriamojo Seimo, vadovaujamo pirmininko Vytauto Landsbergio, aktas, paskelbęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
1990 03 24 vyko rinkimai į rajono savivaldybės tarybą. Per du rinkimų turus išrinkti 68 deputatai. Septyniose apygardose prireikė trečiojo turo gegužės 19 d. Į žemesniosios pakopos apylinkių ir Smalininkų miesto tarybas išrinkti 98 deputatai (turėjo būti išrinkta 115, bet dalyje apygardų rinkimai neįvyko).
1990 04 18 įvyko I šaukimo tarybos pirmasis posėdis, atkurta Jurbarko rajono savivaldybė. Tarybos pirmininku išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, pavaduotoju – Aloyzas Zairys, valdytoju – Saulius Lapėnas, jo pavaduotojais – Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore – Stanislava Radzvilavičienė.
1990 04 20 SSRS valdžia sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Dėl ekonominės blokados įmonėms ir gyventojams trūko kuro, dujų. Gyventojai daugiabučių kiemuose ant laužų gaminosi maistą. Deficitine preke tapo elektrinės plytelės.
1990 04 24 savivaldybės taryba renkasi į neeilinį posėdį, kreipiasi į rajono gyventojus: „Iškęskime blokados sunkumus tauriai ir kantriai. Pirmąjį žingsnį jau žengėme – žygiuokime tuo keliu tvirti ir išdidūs, ir tegul skamba žodis LIETUVA visų mūsų lūpose.“
1990 09 11 įkurtas Lietuvos apsaugos departamento Jurbarko skyrius. Pradėta formuoti pasienio apsaugos tarnyba.
1990 11 02 į Veliuoną amžinam poilsiui iš Kazanės pargabenti tautosakos rinkėjo kunigo Antano Juškos ir jo brolio filologo Jono Juškos palaikai.
Prasidėjus sovietų kariškių išpuoliams, 1991 01 08–20 šimtai jurbarkiečių budėjo prie svarbiausių valstybės objektų Vilniuje, Kaune, Jurbarke. Lietuvos parlamentą saugojo ir Jurbarko savanoriai. Prie Parlamento budėjo ir ne vienas tuometės rajono savivaldybės tarybos narys.
1991 m. rajone prasidėjo privatizavimo procesai. Veiklą pradėjo rajono Privatizavimo komisija. 1991 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajono valdybos potvarkiu sudaryta Privatizavimo tarnyba, kuri veikė iki 1995 m. spalio 31 d. Vėliau privatizavimo funkcijas vykdė Jurbarko rajono valdyba.
1991 m. savivaldybė įsigijo pirmąjį personalinį kompiuterį. Šiuo metu savivaldybės kompiuterių tinklas jungia 185 darbo vietas.
1991 08 19–21 dienomis Maskvoje įvyko pučas. Nugalėjo demokratinės Rusijos jėgos su Borisu Jelcinu priešakyje.
1991 09 01 Jurbarke sukurtas greitojo reagavimo būrys, vadas – vyr. leitenantas Česlovas Šlėgaitis.
1991 09 24 iš pareigų atsistatydino rajono valdytojas Saulius Lapėnas ir jo vadovaujama valdyba.
1991 10 15 rajono valdytoju pradėjo dirbti Pranas Vaišvila, jo pavaduotojais tapo Jonas Gudonis, Rimandas Plevokas, kiek vėliau prisijungė Ričardas Juška.
1991 m. spalio mėn. pradėta privatizuoti butus, ypač masiškai šis procesas vyko 1992–1993 metais.
1991–1992 m. kaimuose aktyviai vykdoma agrarinė reforma. Vietoj kolūkių valdybų sudaromos laikinosios žemės ūkio įmonių administracijos. Šiuos klausimus nuolat svarsto rajono taryba ir valdyba. Visose rajono apylinkėse sudarytos Agrarinės reformos tarnybos, kurios vykdė kolūkių turto privatizavimą.
Pradėtas nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimas buvusiems savininkams, žemės grąžinimas.
1992 08 11 klebono Antano Slavinsko rūpesčiu atstatytos Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios bokštų smailės. Dalį lėšų skyrė rajono savivaldybė, prisidėjo verslininkas Algimantas Reičiūnas, aukojo parapijiečiai.
1993 06 25 pradėjo funkcionuoti Lietuvos nacionalinė valiuta LITAS. Iki tol buvo atsiskaitoma talonais. 1993 m. kovo mėn. rajono biudžetas patvirtintas talonais – nustatytas 433 396 000 talonų biudžeto pajamų ir išlaidų planas.
1993 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Jurbarko miesto istorinis herbas – herbinio skydo raudoname lauke trys baltos (sidabrinės) heraldinės lelijos. 1994 m. sausio 13 d. Heraldikos komisija patvirtino savivaldybės vėliavą.
1994 03 25 rajono taryba priima sprendimą „Dėl steigėjo ir leidėjo teisių perdavimo „Šviesos“ redakcijos kolektyvui ir laikraščio privatizavimo“.
1994 07 01 šiaurinėje buvusio Jurbarko dvaro oficinoje įsteigtas Jurbarko krašto muziejus.
1994 07 1–3 dienomis vyko pirmoji Pasaulio jurbarkiškių šventė. Dalyvavo kraštiečiai iš įvairių Lietuvos miestų, iš Vokietijos, Švedijos, JAV ir Australijos.
1994 08 26 Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos pirmininkas vyskupas Jonas Kalvanas pašventino naujos Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios pamatus.
1995 03 21 rajono savivaldybės taryba už didžiulį indėlį organizuojant humanitarinę pagalbą Jurbarkui suteikė Jurbarko rajono Garbės piliečio vardą Francui von Ostrovskiui (Vokietija). Tai – pirmasis Jurbarko rajono Garbės pilietis. Iki šiol Garbės piliečio vardas suteiktas 8 asmenims.
1994 m. gruodžio mėnesį priimtas Apskrities valdymo įstatymas. Prasidėjo apskričių steigimo procesas. Tauragės apskrities valdytoju 1995 m. kovo 30 d. paskiriamas Stasys Lapė. Nuo 1995 m. liepos 1 d. Jurbarko rajonas prijungtas prie Tauragės apskrities, pradėtas turto ir kai kurių savivaldybės funkcijų – žemės ūkio, žemėtvarkos, žemės ūkio įmonių archyvo ir kt. – perdavimo procesas.
1995 m. kovo mėnesį vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Šį kartą tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimus laimėjo dešiniosios jėgos: 10 Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos tautininkų sąjungos koalicijos narių, 5 – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 5 – Lietuvos valstiečių partijos, 3 – Lietuvos demokratinės darbo partijos ir 2 – Liberalų partijos atstovai.
1995 04 10 į pirmąjį posėdį susirinkusi savivaldybės taryba rajono meru – taip nuo 1995 metų vadinamas aukščiausiasis rajono atstovaujamosios valdžios atstovas – išrinko rinkimus laimėjusios dešiniųjų koalicijos atstovą gydytoją Stasį Makūną.
Mero pavaduotoju tapo koalicijos partneris, Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Jonas Bučinskas. Į sudarytą rajono Valdybą kartu su meru ir pavaduotoju buvo išrinkti valdančiosios koalicijos atstovai: Genovaitė Pocevičienė, Steponas Česlovas Strodomskis, Aldona Vilkelienė. Savivaldybės administratoriumi patvirtintas Rimandas Plevokas.
1995 09 01 Jurbarke, Vytauto Didžiojo g. 53A, pradėjo veikti III vidurinė (dabar Vytauto Didžiojo pagrindinė) mokykla.
1996 01 01 Jurbarko rajone gyveno 39 560 gyventojų, tai yra beveik 800 mažiau negu 1990 m. (Statistikos departamento duomenys).
1996 06 19 rajono valdyba atleido savivaldybės administratorių Rimandą Plevoką iš pareigų. Administratoriaus pareigas perėmė Algimantas Dagys ir ėjo jas iki 2003 m. vasario 27 d.
1996 07 06, minint Magdeburgo teisės suteikimo Jurbarkui 385-ąsias metines, pristatyta knyga „Jurbarkas“ (sudarytojas prof. Arnoldas Piročkinas). Knygos išleidimą finansavo rajono savivaldybė, kraštiečiai iš Lietuvos ir JAV.
1996 12 23 Lakdalyje (Belgija) pasirašyta pirmoji tarptautinė draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Jurbarko ir Lakdalio miestų. Sutartį pasirašė Jurbarko rajono meras Stasys Makūnas ir Lakdalio meras Patrikas Vankrunkelsvenas.
1997 06 05 Lakdalio miestas padovanojo Jurbarkui autobusą.
1996 m. gruodžio mėn. pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis savivaldybės tarybos kadencijos trukmę pailgino iki 3 metų.
1997 02 18 pirmąkart Jurbarke lankėsi JAV senatorius Ričardas Durbinas ir jo brolis Viljamas, kurių mama Ona Kutkaitė kilusi iš Jurbarko. Tai ne vienintelis senatoriaus vizitas Jurbarke. Ričardui Durbinui suteiktas Jurbarko r. Garbės piliečio vardas.
1997 04 17 Jurbarke viešėjo Vokietijos Bundestago deputatas, Lietuvos–Vokietijos parlamentinių ryšių grupės pirmininkas baronas Volfgangas von Štetenas.
1997 m. kovo mėn. įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose mandatus gavo 5 partijų atstovai: Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos – po 7 mandatus, Lietuvos valstiečių partija – 6, Lietuvos demokratinė darbo partija – 3, Lietuvos liberalų sąjunga – 2. Į istoriją įėjo šios kadencijos mero rinkimų batalijos. Tik šeštajame posėdyje tarybai pavyko išrinkti merą, juo tapo buvęs ilgametis Jurbarko rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Aloyzas Zairys. Mero pavaduotoja išrinkta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos atstovė Kristina Vančienė. Aloyzas Zairys mero pareigas ėjo iki 2007 metų. Po mirties 2009 metais jam suteiktas Jurbarko rajono Garbės piliečio vardas.
1998 05 10 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vale of Glamorgan savivaldybe (Didžioji Britanija).
1998 m. liepos mėn. savivaldybės mero Aloyzo Zairio iniciatyva tarybos nariai ir administracijos darbuotojai surengė išvyką į Ignalinos rajono savivaldybę, aplankė Visaginą, ilsėjosi Palūšėje. Tai tapo tradicija – savivaldybės darbuotojai beveik kiekvieną vasarą vyksta į ekskursijas po įvairias Lietuvos savivaldybes.
1998 10 01 įsteigta viešoji įstaiga Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras.
1999 04 13 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nordfyns komuna iš Danijos.
1999 m. pavasarį pirmą kartą Jurbarke buvo švenčiama Miestelio diena, tapusi tradiciniu Miesto ir verslo dienos renginiu.
1999 06 26–28 Jurbarkas šventė 740-ąsias miesto įkūrimo metines. Įvyko II Pasaulio jurbarkiškių sueiga.
1999 12 12 Jurbarke lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
1999 12 15 rajono taryba pritarė Jurbarko verslo centro steigimui. 2000 02 10 Jurbarko verslo centras pradėjo veiklą. 2014 m. įstaiga reorganizuota į VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrą.
2000 m. įvykusiuose rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą Lietuvos valstiečių partijai rinkėjai patikėjo 9 mandatus. 4 vietas gavo Lietuvos liberalų sąjunga, 3 – Naujoji Sąjunga (socialliberalai), po 2 – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos demokratinė darbo partija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1 vietą – Lietuvos centro sąjunga. Esant tokiai ryškiai vienos partijos persvarai, Lietuvos valstiečių partijos Jurbarko skyriaus vadovas Aloyzas Zairys meru buvo išrinktas be didesnių problemų. Į mero pavaduotojo pareigas išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vidmantas Juzėnas, iki tol dirbęs savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėju.
2000 10 19 taryba priėmė sprendimą likviduoti UAB Jurbarko viešbutis.
2000 03 17 savivaldybės meras Aloyzas Zairys pasirašė Jurbarko ir Ryno miesto ir gminos (Lenkija) draugystės ir bendradarbiavimo sutartį.
2000 07 16 pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su Krailsheimu (Vokietija).
2001 metais vyko visuotinis gyventojų surašymas – tuomet Jurbarko rajone gyveno 37695 asmenys.
2001 01 21 Vilniaus rotušėje Eržvilko kultūros namų kapelijai „Eržvilko bandonija“ (vad. Alvydas Balčaitis) įteiktas aukščiausias meno mėgėjų apdovanojimas „Aukso paukštė“. Vėliau tokie patys apdovanojimai įteikti net trims Jurbarko kultūros centro meno mėgėjų kolektyvams – vokaliniam ansambliui „Verdenė“ (vad. Dalė Jonušauskienė), suaugusiųjų šokių grupei „Nemunėlis“ (vad. Jolanta Telišauskienė), Konstantino Glinskio teatrui (rež. Danutė Samienė). 2009 m. „Aukso paukštę“ pelnė Vadžgirio sakralinės muzikos ansamblis (vad. Lina Lukošienė), o 2013 m. – Veliuonos kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Veliuonietis“ (vad. Adelė Baublienė).
2001 05 30 buvusioje stačiatikių cerkvėje įkurta Parodų ir koncertų salė.
2002 12 24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad esamas vietos savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos, ir nustatė, kad atstovaujamoji savivaldybės institucija – savivaldybės taryba, o vykdomoji – savivaldybės administracijos direktorius (iki tol buvo savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d., todėl šią dieną nutrūko Jurbarko rajono savivaldybės valdybos įgaliojimai, o 2003 metų vasario 27 d. taryba priėmė sprendimą atleisti iš pareigų savivaldybės administratorių.
2002 m. gruodžio mėnesį vykusiuose rinkimuose į 2003–2007 metų kadencijos rajono savivaldybės tarybą išrinkti 7 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovai, po 4 Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovus ir po 2 Naujosios Sąjungos (socialliberalų), Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos centro sąjungos atstovus. Meru perrinktas Aloyzas Zairys, mero pavaduotoju išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos narys Ričardas Juška, administracijos direktoriumi politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas liberalas Vidmantas Juzėnas, prieš tai ėjęs mero pavaduotojo pareigas. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas 2003 m. birželio 1 d. pradėjo eiti Arūnas Stasiūnas ir dirbo iki 2010 m. sausio mėn.
2003 m. užbaigti statyti Jurbarko miesto vandenvalos įrenginiai ir nuotekų sistema. Statyba truko beveik trejus metus. Į šį objektą investuota 12,943 mln. litų, iš jų 6,993 mln. litų PHARE programos lėšos. Tais pačiais metais įgyvendintas ir Jurbarko prieplaukos bei privažiavimo kelio prie jos projektas.
2004 03 04 Lietuvos Heraldikos komisija patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės mero ir administracijos oficialių antspaudų pavyzdžius. Šie antspaudai naudojami ir dabar.
2004 04 24 pasirašyta tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su Nemano savivaldybe (Rusija). Tai savivaldybei leido įgyvendinti nemažai projektų pagal Bendradarbiavimo abipus sienos programą.
2004 05 01 Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, prasidėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Per pirmąjį 2004–2006 m. laikotarpį savivaldybė įgyvendino 9 Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus, iš jų paminėtini „Tauragės apskrities Jurbarko rajono kaimų ir atokių vietovių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas“, „Panemunės dviračių trasos per Jurbarko rajoną įrengimas“, „Jurbarko dvaro parko oficinų pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“ ir kiti.
2004 07 01 Taryba priėmė iki šiol prieštaringai vertinamą sprendimą „Dėl moksleivių maitinimo paslaugos viešojo pirkimo“. Sutartis su konkursą laimėjusia įmone „Kretingos maistas“ pasirašyta 2005 m.
2005 07 21 patvirtintas Jurbarko rajono strateginis plėtros planas, jame nubrėžta tokia ateities vizija: Jurbarko rajonas – klestintis, svetingas, aplinką tausojančių verslų, atgimusių pilių ir aktyvaus poilsio prie Nemuno kraštas.
2006 m. pasirašyta trišalė sutartis dėl gamtinių dujų trasos atvedimo į Jurbarką ir Jurbarko miesto bei apylinkių objektų dujofikavimo pirmojo etapo vykdymo. Nors ir buvo įvairių trukdžių, dujos Jurbarką pasiekė – 2007 m. spalio 19 d. iškilmingai uždegtas simbolinis gamtinių dujų fakelas. Magistralinio dujotiekio Šakiai–Jurbarkas, dujų skirstymo stoties ir skirstomojo dujotiekio į Jurbarką vertė – 32 mln. litų.
2006 05 27 Jurbarke pasirašyta bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis su Moldovos Respublikos Criuleni savivaldybe.
2006 m. spalio mėn. minint Savivaldos dieną Jurbarko rajono savivaldybei pirmą kartą įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ už kultūros puoselėjimą.
Atlikus gyventojų apklausą, savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo 2007 m. sausio 1 d. įsteigti Jurbarko miesto seniūniją. Pirmasis Jurbako miesto seniūnas Edvardas Strončikas darbą pradėjo 2007 m. kovo 9 dieną.
2007 01 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl probleminių teritorijų“, kuriuo Jurbarko rajono savivaldybė kartu su 13 kitų savivaldybių pripažinta problemine teritorija. Savivaldybės taryba gruodžio mėn. patvirtino Jurbarko r. savivaldybės probleminės teritorijos plėtros 2007–2010 metų programą, pagal kurią rajoną pasiekė svari Europos Sąjungos fondų parama, įgyvendinta nemažai svarbių projektų: tvarkyta miesto infrastruktūra, kompleksiškai sutvarkyti visų seniūnijų centrai, renovuoti daugiabučiai, rekonstruotos gatvės, įrengta socialinių būstų, rekonstruotos mokyklos, kelta darbuotojų kavalifikacija ir kt.
2007 m. vasario mėn. įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą kandidatavo net 10 partijų atstovai. Į valdančiąją koaliciją susibūrusios partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji Sąjunga (socialliberalai), Darbo partija ir Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę minimalią 13 balsų daugumą, savivaldybės meru išrinko Tvarkos ir teisingumo partijos narį Algirdą Gudaitį, mero pavaduotoju – Lietuvos socialdemokratų partijos narį Vygaudą Keraitį, administracijos direktoriumi paskyrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovą Joną Bučinską, direktoriaus pavaduotoju – Arūną Stasiūną. Nuo gegužės 3 d. į mero patarėjo pareigas priimtas Jonas Rekešius.
2007 m. balandžio pradžioje savivaldybės likviduotų įmonių archyvas persikėlė į naujas patalpas Dariaus ir Girėno g. 120A.
2007 08 24–26 minimas Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios 100 metų jubiliejus.
2008 12 12 dešimt tarybos narių pasirašė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepasitikėjimą savivaldybės meru Algirdu Gudaičiu ir mero pavaduotoju Vygaudu Keraičiu. 2008 m. gruodžio 18 d. meras ir mero pavaduotojas atleisti iš pareigų. 2009 m. sausio 5 d. savivaldybės meru išrinktas Ričardas Juška, mero pavaduotojais – Egidijus Giedraitis ir Algirdas Gudaitis. Direktorius Jonas Bučinskas pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos.
2008 10 03 įvyko Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto salės atidarymo iškilmės.
2008 m. Viešvilėje įrengtas žuvitakis.
2008 m. gruodžio mėn. rajono merui Aloyzui Zairiui įteiktas Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas už ypatingus nuopelnus šalies savivaldai.
2009 04 03 mirė ilgametis rajono vadovas Aloyzas Zairys.
2009 06 19–21 Jurbarkas šventė 750 metų jubiliejų. Išleista knyga „Jurbarkui 750 metų“. Šventiniuose renginiuose dalyvavo miestų-partnerių delegacijos iš užsienio šalių. Iškilmingame savivaldybės tarybos posėdyje Jurbarko krašto muziejuje Jurbarko rajono savivaldybės Garbės piliečių vardai suteikti Vokietijos piliečiui Heinzui Putlitzui ir buvusiam rajono merui Aloyzui Zairiui (po mirties). Iškilmingame tarybos posėdyje dalyvavo tuometinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kadangi dėl ligos šiame posėdyje negalėjo dalyvauti akademikas Jonas Kubilius, jam Garbės piliečio regalijos įteiktos spalio 29 d. tarybos posėdyje.
2009 12 03 po penkiolikos metų statybos kunigo Mindaugo Kairio pastangomis duris tikintiesiems atvėrė Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia.
2009–2010 m. panemune iki Skirsnemunės nusidriekė dviračių takas – ypač mėgiama vieta prasmingai leidžiančiam laiką miestelėnui, svečiui, turistui. Rekreacinėje vietovėje įkurtos vaikų žaidimo aikštelės, poilsiavietės, tinklinio aikštė, treniruokliai.
2010 01 28 Eržvilko vidurinė mokykla tapo gimnazija.
2010 07 01 Jurbarko kultūros centras reorganizuotas į penkis savarankiškus kultūros centrus – Eržvilko, Jurbarko, Klausučių, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto ir Veliuonos.
2010 07 01 panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Savivaldybei sugrąžintos apskričiai perduotos funkcijos.
2010 10 10 Jurbarko rajono savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už geros kaimynystės iniciatyvas ir aktyvumą įgyvendinant probleminių teritorijų projektus.
2010 11 03 savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė pagerbta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje kartu su kitais 2010 metų šalies Konstitucijos egzamino laimėtojais.
2010 12 20 baigus įgyvendinti projektą „Jurbarko dvaro parko oficinų pritaikymas turizmo infrastruktūrai“ renovuotose patalpose įsikūrė Jurbarko krašto muziejus, įrengta nauja šiuolaikiška ekspozicija.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Jurbarko rajone gyveno 30 331 gyventojas. Nuo 1990 metų gyventojų sumažėjo 10 tūkstančių. Demografinė problema tampa vis aktualesnė. Per 6 metus mokinių skaičius rajone sumažėjo nuo 6612 (2005 m. rugsėjo 1 d. duomenys) iki 4903 (2011 m. rugsėjo 1 d.). Mokyklų tinklo pertvarka tapo neišvengiama. Mokinių skaičius tebemažėja iki šiol.
2011 03 17 baigtas vykdyti Lietuvos Respublikos ir Norvegijos finansinių mechanizmų remtas projektas „Jurbarko dvaro pastatuose įsikūrusio skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus pritaikymas kultūros ir viešoms reikmėms“.
2011 m. vasario mėn. įvyko rinkimai į savivaldybių tarybas. Jurbarke į valdančiąją daugumą susibūrė Liberalų ir centro sąjunga, Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga bei Darbo partija. Balandžio 14 d. tarybos nariai susirinkę į posėdį pirmą kartą iškilmingai prisiekė. Meru buvo perrinktas Ričardas Juška, vicemero pareigos atiteko Jonui Bučinskui. Administracijos direktoriumi taryba paskyrė Darbo partijos atstovą Petrą Vainauską, pavaduotoju – Valstiečių liaudininkų sąjungos deleguotą Donatą Jackį.
2011 04 21 Jurbarko krašto muziejaus Židinio salėje įvyko pirmoji Jurbarko rajono savivaldybės mero inauguracija. Ričardui Juškai buvo įteiktos 2011 pagamintos Mero regalijos su Jurbarko rajono savivaldybės herbu.
2011 07 15–17 Jurbarkas šventė Magdeburgo teisės suteikimo Jurbarko miestui 400 metų jubiliejų. Į šventę atvyko ir miestelėnus sveikino LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Jubiliejui skirtame iškilmingame savivaldybės tarybos posėdyje Garbės piliečio vardai suteikti Antanui Juozui Kazakevičiui ir profesoriui Arnoldui Piročkinui.
2011 09 24 Smalininkuose paminėtas Smalininkų vandens matavimo stoties 200 metų jubiliejus. Tai viena seniausių vandens matavimo stočių Europoje. 2008 m. vandens matavimo stočiai suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
2011 10 27 rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti ženklą „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Iki šios dienos ženklu apdovanoti 46 labiausiai rajonui nusipelnę asmenys.
2011 12 29 Jurbarko rajono savivaldybės aikštėje atidengta skulptoriaus Eriko Daugulio skulptūra „Skelbiu žinią Jurbarkui apie Magdeburgo teisę“. Paminklas pastatytas rajono gyventojų ir įmonių aukotomis lėšomis. Atidengimo iškilmėse dalyvavo LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pagerbti paminklo statybos rėmėjai.
Iškilmingame renginyje 7 savivaldai ir rajonui nusipelnę asmenys apdovanoti ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Pats pirmasis šį apdovanojimą gavo Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas Petras Gervylius.
2012 01 26 įvykusiame tarybos posėdyje, pasikeitus valdančiajai daugumai, vietoje Jono Bučinsko mero pavaduotoju išrinktas socialdemokratas Kazimieras Šimkus, o Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija perėjo į opoziciją.
2012 03 11 Smalininkuose, buvusios evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje, pastatyta ir pašventinta varpinė.
2012 04 28 Jurbarke vyko Kauno gatvės atidarymo šventė. Projektas „Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtra (I etapas)“ buvo įgyvendinamas daugiau kaip metus. Kauno gatvėje atgaivintas senasis fontanas.
Nuo 2012 09 01 Jurbarko Naujamiesčio ir Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos tapo pagrindinėmis. Jurbarko r. Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinė mokykla tapo Jurbarko rajono Eržvilko gimnazijos Varlaukio skyriumi.
2013 04 30 atidaryta Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Buvusio darželio „Klevelis“ rekonstrukcija prasidėjo 2008 m., o jo pritaikymas bibliotekai iš viso kainavo 11,5 mln. Lt. 80 proc. lėšų buvo skirta iš Valstybės investicijų programos. Apleistas darželio pastatas tapo tikra Jurbarko puošmena.
2013 06 22 Seredžius minėjo Seredžiaus vardo istorijos šaltiniuose pirmojo paminėjimo 720 m. jubiliejų. Atidengta medžio skulptūra legendiniam romėnų kilmės Lietuvos kunigaikščiui Palemonui, šv. Jono koplytstulpis, skirtas Seredžiaus šv. Jono bažnyčios 100-mečiui.
2013 08 14 Jurbarke užbaigtas renovuoti pirmasis daugiabutis – Dariaus ir Girėno gatvės 58 namas.
2013 08 24–25 d. Skirsnemunė šventė Skirsnemunės vardo istoriniuose šaltiniuose pirmojo paminėjimo 700 m. jubiliejų. Išleista knyga „Skirsnemunė“. Knygos išleidimo organizatorius – kraštietis archeologas habil. dr. Vytautas Urbanavičius. Skirsnemunės jubiliejui skirtame iškilmingame tarybos posėdyje V. Urbanavičiui suteiktas Garbės piliečio vardas.
Nuo 2013 08 29 Jurbarko r. Vytėnų pagrindinė mokykla baigė savo veiklą.
2013 10 29, paminint dainininko Antano Šabaniausko 110-ąsias gimimo metines, Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvės rytinėje dalyje, pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: „Lietuvos estrados pradininko dainininko Antano Šabaniausko (1903–1987) gimtinės vieta“.
2013 10 31 Jurbarke, Kauno gatvės pietvakarinėje dalyje, UAB „Akmens uola“ (direktorius Rimantas Židulis) iš granito luitų pastatė apie septynias tonas sveriančią keturių metrų ilgio skulptūrą „Pantera“. Tai dovana Jurbarkui.
2013 12 20 Smalininkuose, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre, pristatyta prof. habil. dr. Arnoldo Piročkino parengta knyga „Smalininkų kronika 1920 01 20–1939 03 23“. Knygos leidyba rūpinosi kraštietis Algimantas Petkūnas, rėmė Jurbarko rajono savivaldybė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleistos knygos „Veliuona“, „Seredžius“, „Raudonė“, „Vadžgirys“, „Juodaičiai“, „Skirsnemnuė“.
2013 m. užbaigtas projektas „Imsrės upės pritaikymas viešajai turizmo infrastruktūrai“, kuris iš esmės pakeitė per Jurbarką sruvenančios upės pakrantes – atsirado naujos rekreacinės zonos su dekoratyviomis pavėsinėmis, lauko teniso kortais, poilsiavietėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis.
2014 02 09 mirė 1990–1992 LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, LR Seimų narys Antanas Račas, kuris 1996 m. buvo laimėjęs Seimo rinkimus Jurbarko vienmandatėje apygardoje. Bendradarbiaudamas su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago parlamentarais A. Račas padėjo pagrindą Jurbarko ir Krailsheimo draugystei, taip pat padėjo įsteigti Lietuvos samariečių bendriją.
2014 m. organizacijos „Transparency International“ atliktame Lietuvos savivaldybių skaidrumo tyrime Jurbarko rajonas antikorupcijos srityje užėmė antrąją vietą. Žurnalo „Veidas“ sudarytame 2014 m. savivaldybių retinge Jurbarko rajono savivaldybė pakilo į 18 vietą. Tai geriausias iki šiol savivaldybės įvertinimas.
2014 08 15–17 d. Jurbarke vyko Jurbarko vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo 755-mečio šventė. Į šventę atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavo septynios užsienio delegacijos, nemažas būrys kraštiečių. Buvo pristatytos net dvi knygos „Jurbarkas – turizmo kraštas“ ir „Jurbarko dvaras“.
2014 08 24 Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis pašventino Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčią, jai suteiktas Kristijono Donelaičio vardas.
2014–2015 m. Jurbarkas pasipuošė naujomis dekoratyviomis skulptūromis, atributika, sukurta Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventų.
2015 01 01 Lietuva tapo eurozonos nare. 2015 m. vasario 19 d. pirmą kartą savivaldybės biudžetas patvirtintas eurais – suplanuota 23228426 eurų savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų.
2015 01 27 Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje lankėsi Pasaulio liuteronų sąjungos prezidentas vyskupas dr. Munibas Younanas. Garbingą svečią lydėjo Pasaulio liuteronų sąjungos Europos regiono koordinatorė kunigė dr. Eva Sybille Vogel Mfato ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.
2015 03 01 įvyko rinkimai į 2015–2019 metų savivaldybių tarybas. Pirmą kartą gyventojai merą rinko tiesiogiai. Į antrąjį rinkimų turą pateko Lietuvos liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas Jurbarko rajono meras Ričardas Juška ir nepartinis pats save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Jurbarko skyriaus viršininkas. Meru išrinktas Skirmantas Mockevičius.
2015 04 14 vyko pirmasis VIII kadencijos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Po mero ir tarybos narių priesaikos į naujas pareigas paskirti – mero pavaduotojas Saulius Lapėnas (nuo Darbo partijos), direktore patvirtinta socialdemokratė Vida Rekešienė, direktoriaus pavaduotoju – Viktoras Ganusauskas (nuo TS–LKDP). Taryboje esantys 25 nariai atstovauja 8 partijoms: Lietuvos socialdemokratų partijai – 5, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 5, Darbo partijai – 4, Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams – 3, Partijai Tvarka ir teisingumas – 2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 2, visuomeniniam komitetui „Jaunoji karta“ – 2, Lietuvos liaudies partijai – 1.
2015 09 01 Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla tapo Jurbarko rajono Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkciu centru. Tai pirmasis daugiafunkcis centras Jurbarko rajone.
2015 09 01 atidarytas Jurbarko miesto jaunimo parkas. Projektas, kurį parengė architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas Arnoldas Gabrėnas, pradėtas įgyvendinti 2013 m. sausio 14 d., baigtas šių metų rugpjūtį. Parke įrengtos trys atskiros erdvės skirtingų pomėgių žmonėms.
2015 09 25-26 Jurbarko dvaro parke vyko atstatytų buvusių dvaro rūmų fasado kolonų atidarymo bei bendro su Kaliningrado miestu (Rusija) rengto projekto pabaigtuvių šventė. Po rekonstrukcijos parkas neatpažįstamai pasikeitė.
2015 10 02 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Jurbarko savivaldos 25-mečiui įamžinti pietrytinėje Jurbarko dalyje savivaldybės tarybos nariai pasodino 25 ąžuoliukus.
Parengė Regina Kliukienė ir Danutė Matelienė
