Lietuvoje plinta nauja sukčiavimo schema, kurios taikiniu tapo vairuotojai. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo nekaltai – kelių eurų nesumokėtas parkavimo mokestis, SMS žinutė ar QR kodas ant parkomato. Tačiau vos vienas neatsargus paspaudimas gali sukčiams atverti kelią prie jūsų banko kortelės ir kitų asmens duomenų.
Gyventojai gauna SMS žinutes apie tariamai nesumokėtą parkavimo mokestį, o Vilniuje jau fiksuojami ir atvejai, kai ant parkomatų bei kitos parkavimo infrastruktūros klijuojami netikri QR kodai. Abiem atvejais tikslas tas pats – nuvilioti žmogų į suklastotą mokėjimo svetainę.
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis perspėja, kad sukčiai itin gerai supranta žmonių kasdienius įpročius ir renkasi situacijas, kurios iš pirmo žvilgsnio nekelia įtarimo.
„Parkavimo paslaugomis vairuotojai naudojasi kasdien, todėl žinutė apie kelis eurus siekiantį tariamą įsiskolinimą daugeliui gali pasirodyti visiškai tikėtina. Sukčiai tuo ir naudojasi. Jie kuria skubos jausmą, grasina ženkliai didesnėmis baudomis ir siekia, kad žmogus priimtų sprendimą neįvertinęs visų aplinkybių“, – sako D. Povilaitis.
Sukčių spąstai persikėlė ir ant parkomatų
Dar pavojingiau tai, kad sukčiai nebepasikliauja vien SMS žinutėmis. Pastaruoju metu naudojami keli kanalai vienu metu.
Vieniems gyventojams siunčiamos žinutės su nuorodomis į netikras svetaines, o kiti gali susidurti su ant parkomatų užklijuotais QR kodais. Nuskenavus tokį kodą vairuotojas nukreipiamas ne į oficialią parkavimo sistemą, o į sukčių sukurtą puslapį.
Ir būtent čia slypi didžiausias pavojus – netikra svetainė gali atrodyti beveik identiškai tikrajai.
„Tai iš esmės ta pati sukčiavimo schema, tik skirtingos jos formos. Nuskenavęs QR kodą ar paspaudęs nuorodą žmogus gali patekti į puslapį, kuris vizualiai atrodo labai panašus į oficialių parkavimo paslaugų teikėjų sistemas. Tokiose svetainėse dažniausiai prašoma suvesti banko kortelės duomenis arba prisijungimo informaciją, kuri vėliau panaudojama finansiniams nusikaltimams“, – aiškina ekspertas.
Gavote žinutę apie skolą? Štai ko nedarykite
Didžiausia klaida – iškart spausti SMS žinutėje pateiktą nuorodą arba aklai pasitikėti ant parkomato pamatytu QR kodu.
D. Povilaitis pabrėžia, kad informaciją apie tariamą įsiskolinimą reikėtų tikrinti savarankiškai – atsidaryti oficialią naudojamą parkavimo programėlę arba patiems naršyklėje įvesti oficialios paslaugų teikėjo svetainės adresą.
„Jei gaunate pranešimą apie skolą už parkavimą, pirmiausia atsidarykite naudojamą parkavimo programėlę arba savarankiškai apsilankykite oficialioje paslaugų teikėjo svetainėje. Niekada nespauskite nuorodų iš netikėtų žinučių ir neskenuokite QR kodų, jei nesate visiškai tikri jų kilme. Sukčiai vis dažniau investuoja į profesionaliai atrodančius puslapius, todėl vien išvaizda pasitikėti nebegalima“, – perspėja „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas.
Sukčiai žino, kuo pasitikime
Parkavimo schema – tik viena platesnės tendencijos dalis. Nusikaltėliai vis dažniau prisidengia gerai žinomais prekių ženklais, institucijomis ir kasdien naudojamomis paslaugomis.
Būtent todėl pavojingiausi sukčiavimo bandymai nebūtinai atrodo įtartinai. Nedidelė suma, pažįstamas paslaugos pavadinimas ir grasinimas didesne bauda gali paskatinti žmogų veikti nedelsiant.
Ekspertai rekomenduoja prieš atliekant bet kokį netikėtą mokėjimą sustoti ir patikrinti informaciją oficialiuose kanaluose. Papildomai apsisaugoti gali padėti naršyklėse integruotos apsaugos nuo fišingo funkcijos, antivirusinės programos bei tokie sprendimai kaip „Telia Safe“, galintys įspėti apie potencialiai pavojingas svetaines.
Svarbiausia taisyklė vairuotojams paprasta: jei SMS žinutė ar QR kodas ragina skubiai sumokėti tariamą skolą, pirmiausia patikrinkite, kam iš tiesų ruošiatės atiduoti savo duomenis.
