Šią vasarą Europoje siaučiančios karščio bangos ne juokais nualino didžiąsias žemyno upes. Reine, Dunojuje ir Vysloje fiksuojamas rekordiškai žemas vandens lygis. Rumunija nusprendė išjungti paskutinį veikiantį savo branduolinės elektrinės reaktorių, kurį aušino Dunojus. Nors daugelis Lietuvos upių šiuo metu pakankamai vandeningos, LRT.lt kalbinti mokslininkai nuogąstauja, kad pastaruosius tris dešimtmečius ir mūsų šalyje pastebimas vandens lygio upėse mažėjimas. Kas vandens telkinių laukia po 20 metų? Ir ar turi prasmės Neries gilinimo projektas, kurį ir toliau svarsto Vilniaus miesto savivaldybė?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rekordiškai nuseko Reinas, Dunojus ir Vysla. Klimatologo A. Bukančio teigimu, toks reiškinys tai yra nauja realybė, kurią lemia klimato kaita.
- Hidrologai Lietuvoje šią vasarą nefiksuoja hidrologinės sausros, tačiau Lietuvoje jau trisdešimt metų yra stebimas laipsniškas vandens lygio mažėjimas.
- Po 20 metų mokslininkai prognozuoja panašias tendencijas. Anot jų turėsime ilgesnį sąrašą upių, kurios vasarą visiškai išdžius.
- Vilniaus miesto savivaldybė planuoja Neries gilinimo darbus atkarpoje nuo Vingio parko iki Valakampių II paplūdimio. Tai turėtų užtikrinti sklandžią laivybą.
- Anot mokslininkų, atsižvelgiant į klimato kaitą laivybos vystymas didžiosiose Lietuvos upėse ateityje būtų rizikingas, o Neries gilinimas būtų tik laikinas sprendimas.
Rekordiškai nuseko Europos upės
Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas planetoje. Šiuo metu ją alina jau ketvirtoji karščio banga šią vasarą ir, klimatologų teigimu, ji gali būti ne paskutinė.
ES stebėjimų programa „Copernicus“ rugpjūčio 10 d. pranešė, kad birželio ir liepos mėnesiai buvo karščiausi Vakarų Europoje nuo stebėjimų pradžios. Vidutinė abiejų mėnesių temperatūra siekė 21,62 laipsnio ir viršijo ligšiolinius 2022 m. rekordus.
Liepą daugelyje Vakarų ir Centrinės Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Austriją ir Vengriją, taip pat Jungtinę Karalystę ir Airiją bei dalį Islandijos, tvyrojo didžiulė sausra. Dėl to kai kur įsiplieskė gaisrai, o kitur pradėjo sekti upės.
Rekordiškai žemas vandens lygis fiksuojamas Reine ir Dunojuje. Tai trikdo laivybą, žvejybą, atveria upių dugne slypinčius reliktus.
Reinas | AP nuotr.
Rumunijoje dėl ypač žemo Dunojaus vandens lygio pradėti branduolinės elektrinės, kurios reaktorius aušino upės vanduo, išjungimo darbus.
Itin žemas vandens lygis pastebimas ir beveik visoje ilgiausioje Lenkijos upėje Vysloje.
Kaip AFP teigė Meteorologijos ir vandentvarkos instituto hidrologas Dariuszas Witkowskis, visos šalies mastu hidrologinė padėtis Lenkijoje yra „pati sudėtingiausia nuo 2015 m.“, o „žemas vandens lygis pastebimas 66 proc. mūsų upių ir hidrologinių stočių“.
Nusekusios upės – nauja realybė
Klimatologas prof. Arūnas Bukantis LRT.lt komentavo, kad pastaruoju metu Vakarų ir Vidurio Europos upių nusekimas nėra neįprastas reiškinys – jis kartojasi gana dažnai.
„Šie nuosekio atvejai labai ekstremalūs turbūt kokius tris dešimtmečius ir jie būna įvairiose upėse. Ir Prancūzijos upės nusenka, ir Vidurio Europos – ir Reinas, ir Vysla dažnai nusenka, ir Dunojus. Šitie reiškiniai dabar jau labai dažni ir dėl to, žinoma, sutrinka laivyba. Apskritai kai sumažėja nuotėkis, be abejo, ir laistymui ima trūkti vandens, ir elektrinėms aušinti“, – teigia mokslininkas.
Dunojus | AP nuotr.
Anot jo, reikšmingas upių nusekimas yra viena iš naujos realybės, su kuria turėsime išmokti gyventi, dedamųjų. Ir šią realybę lemia ne kas kita kaip klimato kaita, kuri į Europą atneša dažnesnes karščio bangas bei sausras.
Viena iš priežasčių, anot pašnekovo, kodėl nuseko minėtos Europos upės, yra mažas kritulių kiekis.
Štai, pavyzdžiui, kai kuriose Vyslos aukštupio baseino dalyse kritulių kiekis siekė vos 15 proc. ilgalaikės sezoninės normos, – skelbia AFP.
Be to, sausros skatina stiprų vandens garavimą. „Ilgą laiką dabar buvo labai ilgi karščiai Vokietijoje, Prancūzijoje. Dėl tų karščių vis tiek upė garuoja. Kai nėra kritulių, garuojantis vanduo lygį labai greitai nužemina“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Gediminas Šližys.
Vysla | AP nuotr.
Lietuvos upės taip pat senka
G. Šližys sako, kad hidrologai Lietuvoje šią vasarą nefiksuoja hidrologinės sausros. Visgi Pietų Lietuvoje, ties Druskininkais, tekančioje Nemuno atkarpoje, vandens lygis yra 40 cm žemesnis nei rugpjūčio vidurkis.
„Ten pasiekta ta reikšmė, kai vandens lygis jau žalingas gamtai, žalingas visai ekosistemai“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad mokslininkai vis dar aiškinasi, kas lėmė tokį nusekimą. Vienas iš G. Šližio spėjimų – Baltarusijoje, ties Gardinu, esančioje hidroelektrinėje užlaikomas vanduo.
Kalbėdamas apie upių nusekimą, mokslininkas taip pat išskiria Nemuno ruožą ties Malininkais: „Čia irgi jau pasiekta riba, kai vandens lygis gana žemas.“
Anot mokslininko, kitos šalies upės rugpjūčio pradžioje buvo kupinos vandens. Tačiau apžvelgdamas istorinius duomenis hidrologas pripažįsta, kad ir Lietuvoje jau 30 metų yra pastebimas laipsniškas vandens lygio mažėjimas.
Nemunas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Jam pritaria ir A. Bukantis: „Lietuvos upės, nors kritulių kiekis iškrenta pakankamas, turiu omeny toks, koks yra vidutiniškai daugiametis kritulių kiekis, kaip ir šią vasarą, tačiau vandens lygis ir visi nuotėkio rodikliai yra žemesni už klimatinę normą.“
A. Bukantis šį reiškinį sieja su garavimu, padidėjusiu dėl vasarą pasitaikančių vis aukštesnių temperatūrų.
„Kritulių iškrenta, atrodytų, tiek, kiek reikia, arba netgi ir didesnė kitą kartą porcija tenka Lietuvos teritorijai, bet nuotėkis mažėja ir vandens lygis vasarą upėse krenta keliasdešimt centimetrų, nes [vanduo] išgaruoja iš dirvožemio ir tada nepatenka į gruntinius vandenis, į požeminius. Todėl požeminis upių maitinimas dabar yra silpnesnis, – sako klimatologas. – Upėse Lietuvoje irgi jau keli dešimtmečiai nuo 20 amžiaus pabaigos yra pastebimas tendencingas nuotėkio mažėjimas, nors kritulių nesumažėjo.“
Anot G. Šližio, Lietuvoje istoriškai visuomet būdavo fiksuojamos sausros, tačiau dabar jos trunka ilgiau, yra dažnesnės.
„Būdavo ir tokių sausringesnių metų, kai fiksuotos sausros, tik skaičius, kiek dienų trukdavo, būdavo mažesnis. O Lietuvoje dabar tas pasikartoja dažniau ir dienų kiekis būna pailgėjęs, – teigia hidrologas. – Sakykim, dabar rugsėjo mėnuo visas hidrologijai – kaip prasitęsusi vasara. Dar rugsėjo mėnesį upės lygiai taip pat elgiasi kaip vasaros laikotarpiu.“
Neris | E. Blažio / LRT nuotr.
G. Šližys priduria, kad bendra vandens lygio mažėjimo tendencija pastebima ne tik dėl garavimo, bet ir dėl to, kad pavasarį vandens telkiniai nebėra užtektinai papildomi vandeniu.
„Būtent žiemos metu dabar jau nebeturime tų ilgų dienų, kai išsilaiko sniego danga. Jei palyginsime, pavyzdžiui, prieš 20–30 metų, tai tas sniegas ilgiau laikydavosi ir tuomet papildydavo vandens atsargas“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad praėjusi žiema buvo išimtis iš ilgalaikės tendencijos.
Kas laukia po 20 metų?
Kalbėdami apie tai, kas laukia Lietuvos upių po 20 metų, pašnekovai minėjo panašias tendencijas, kurias jau stebime kelis dešimtmečius – dažnesnes sausras ir tolesnį vandens lygio kritimą.
„Sausros darosi vis dažnesnės. (…) Po 20 metų šitie reiškiniai tiktai intensyvės. Kaitra bus dažnesnė, intensyvesnė, ilgesnės trukmės. Ir, žinoma, upėse vandens tikrai nepadaugės, tik mažės. Beje, ir ežerai vasaros laikotarpiu dažnai nusenka. Šiemet, sakykim, nėra labai tokio ryškaus nusekimo, bet ankstesniais metais, kai būdavo vasarinės sausros, tai krisdavo ir ežeruose vandens lygis“, – kalba prof. A. Bukantis.
Arūnas Bukantis | E. Blažio / LRT nuotr.
G. Šližio teigimu, taip pat ateityje, deja, padaugės mažesnių upių, kurios vasaros laikotarpiu visiškai išdžius.
„Kalbant apie mažesnius upelius, šiaurinėje Lietuvos dalyje turime upes, kurios vasaros metu visiškai išdžiūsta. Tai kaip pavyzdys galėtų būt Yslykis, čia būtų Lielupės baseino upė, Šiaurės Lietuvoje. Taip pat turime Dotnuvėlę Vidurio Lietuvoje ir Šešupės intaką Novą. Būna, kad tos upės vasaros metu visiškai išdžiūsta, – sako hidrologas. – Jei žiūrėsime į perspektyvą, pagal vykstančią klimato kaitą, tai tie reiškiniai pasikartos ir dar pasipildys mažesnių upių sąrašas, kurios irgi išdžius būtent vasaros periodu.“
Vasaromis laivybai kyla iššūkių
Prof. A. Bukantis sako, kad dėl tos priežasties, jog krovininių laivų laivyba mūsų upėse yra labai menkai išvystyta, kartais neišgirstame, kad vasaromis nusenkančios upės daro įtaką šiai logistikos rūšiai.
Vis tik, anot jo, „yra buvę metų, kai ilgų sausrų metu tikrai tiek nusekdavo vanduo, kad laivyba tapdavo neįmanoma, netgi turistiniais pramoginiais laiveliais“.
„Būna, kad sausrų metu farvateryje lieka vos metras, pusantro metro, tik tokie gyliai. Turiu omenyje Nemuną, Nerį“, – priduria profesorius.
Laivyba Nemune | BNS nuotr.
G. Šližys kaip rizikingiausias sritis laivybai išskiria Nemuną ties Birštonu, Druskininkais, Nerį ties Vilniumi.
„Čia jau tikrai susiduriama su ta problema ne pirmus metus. Mūsų sąlygos laisvai plaukioti būtent mano paminėtais objektais tikrai tampa sudėtingos ir reikia pritaikyti transportą. Tas keblumas išlieka jau daugelį metų, ypač vasaros metu, pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį, kai vandens lygiai pasiekia žemiausias reikšmes“, – sako hidrologas.
Savivaldybė: Neries gilinimas užtikrins sklandžią laivybą
Visgi Vilniaus miesto savivaldybė planuoja Neries gilinimo darbus atkarpoje nuo Vingio parko iki Valakampių II paplūdimio. Kaip žiemą LRT.lt teigė meras Valdas Benkunskas, per Vilnių tekančios upės potencialas nėra išnaudotas. Pagilinus upę, ją būtų lengviau pritaikyti laivybai ir paversti turistų bei vietinių traukos centru.
„Vilniaus miesto savivaldybė yra identifikavusi pavienes vietas vandens kelyje, kurios sunkiai perplaukiamos, ir numačiusi, kuriose vietose reikalinga pašalinti sąnašas, kad laivyba vyktų saugiai“, – rašoma LRT.lt atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Kaip teigiama, pagrindinis numatomų darbų tikslas – užtikrinti saugų ir sklandų judėjimą upe, kartu išlaikant pagarbą Neries upei kaip išskirtinei gamtinei vertybei.
Elektrinis laivas Neryje | E. Blažys / LRT
„Svarbu akcentuoti, kad numatomi darbai yra minimalūs ir orientuoti į saugumą. Planuojama tik pašalinti susidariusias sąnašas bei pavojų keliančius objektus – pavyzdžiui, kai kuriose vietose aptiktus didelių gabaritų objektus, tokius kaip betono blokai, kurių kilmė nėra aiški, tačiau jie kelia realią riziką laivybai.“
Šiuo metu savivaldybė yra užsakiusi tokio projekto poveikio aplinkai vertinimą, kurį atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Savivaldybės komentare teigiama, kad galutinio vertinimo dar nėra.
Į klausimą, ar ruošiant projektą buvo konsultuotasi arba planuojama konsultuotis su klimatologais dėl klimato kaitos poveikio Neries upei, vertinant aspektą, kad jau tris dešimtmečius upių, įskaitant Nerį, vandens lygis Lietuvoje mažėja, o ilgalaikė ateities tendencija panaši, savivaldybė atsakymo nepateikė.
Tačiau komentare priduriama, kad į vertinimo procesą bus aktyviai įtraukiami tyrėjai, aplinkosaugos ekspertai, atsakingos institucijos, taip pat vyks konsultacijos su visuomene.
Neries gilinimas – laikinas sprendimas
Žinant, kad klimato kaita tik intensyvėja ir Lietuvos upės po truputį senka, o vasaromis kai kur situacija ypač pablogėja, LRT.lt kalbinto klimatologo A. Bukančio teigimu, vystyti laivybą didžiosiose Lietuvos upėse būtų rizikinga.
Laivyba Neryje | J. Kalinsko / BNS nuotr.
Anot G. Šližio, Neries gilinimas būtų tik laikinas sprendimas.
„Čia tik kažkuriuo metu, laikinai būtų tas pagelbėjimas, bet iš esmės vandens lygis tendencingai vasaros metu būna žemesnis negu įprastai. Tai atlikę tą techninį įsikišimą nieko ypatingo neišlošiame“, – sako hidrologas.
Be kita ko, mokslininkai primena, kad toks projektas keltų didžiulę žalą gamtai.
„Šitas projektas apskritai neturėtų būti net svarstomas ir net neturėtų būti vykdomas, nes yra galimas visos Neries upės hidrografinės ir ekologinės sistemos pažeidimas pradėjus tokius gilinimo darbus. Nereikėtų įsivaizduoti, kad Neris gali tapti laivybos arterija, – teigia A. Bukantis. – Ji tiesiog per menka upė ir reikėtų palikti visą jos egzistavimą natūraliai eigai. Tokie inžineriniai, drastiški žmogaus projektai gali sutrikdyti šitos upės funkcionavimą ir ypač pavojus kyla nerštaviečių egzistavimui ir pačiai žuvų populiacijai.“
Neris | E. Blažio / LRT nuotr.
Anot jo, verta suprasti, kad gilinimas nebus ilgaamžis ne tik dėl to, kad upės senka, bet ir dėl to, kad gilinamas ruožas bus nuolatos užnešamas.
„Pavyzdžiui, per pavasarinius potvynius jis vėl bus užneštas ir tas darbas praktiškai lieka bevertis, bet yra pažeidžiama visa krantų sistema – supilami kažkokie nauji pylimai, kurie iškreipia upės vagą, transformuojama jos farvaterio linija. Ji tampa ne natūralia upe, o iškastu kanalu. (…) Tai tarsi pinigų įsisavinimo projektas, kuris būtų gamtai žalingas, o ekonomiškai nenaudingas“, – sako prof. A. Bukantis.
Kaip galime padėti upėms?
Visgi, paliekant Neries gilinimą nuošalyje, ką galėtume padaryti norėdami padėti Lietuvos upėms ir kitiems vandens telkiniams lengviau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato?
Hidrologas G. Šližys atkreipia dėmesį, kad prie mūsų vandens lygio prisideda hidroelektrinės. Tad užtikrinant tinkamą jų valdymą iš dalies galima suvaldyti ir sausrų poveikį mūsų mėlynosioms arterijoms.
„Šiuo metu turime tokią sistemą, kad sunku pažaboti hidroelektrinių savininkus, kurie turėtų atsakingiau žiūrėti [į savo darbą] sausrų metu – jau ne gaminti elektrą, o praleisti tranzitinį vandenį. Ir nekaupti jo, nes kiekvienas kaupimas sekina upę.“
Hidroelektrinė. Asociatyvi nuotr. | „Shutterstock“ nuotr.
Nors Lietuvoje šiuo metu siekiama pokyčių šioje srityje, anot G. Šližio, tai ne visuomet lengvai išsprendžiama, kai mūsų teritorijoje esančios upės taip pat teka per priešiškas valstybes, pavyzdžiui, Baltarusiją, ir jos savo nuožiūra taip pat reguliuoja vandens lygį.
Tuo metu klimatologas prof. Arūnas Bukantis dėmesį atkreipia į kitą svarbų klausimą – vandens telkinių taršą. Anot jo, turėtume nepamiršti, kad upėse mažėjant vandens kiekiui didėja teršalų koncentracija ir prasideda vandens ekosistemoms pavojingas vandens žydėjimas.
„Štai čia yra pagrindinė problema, nes kai išmetami nevalyti vandenys (…), netgi kai kurie miesteliai išvis neturi valymo įrenginių, tai, be abejo, ten ypač padaugėja fosforo, azoto junginių ir prasideda užžėlimas, eutrofikacija (vandens žydėjimas – LRT). Tai vyksta ne tik upėse, bet ir ežeruose. Pirmoji pagalba būtų kuo geresnis ir masiškesnis nuotekų išvalymas. Ir jeigu [į upes] pateks mažiau teršalų, tai bus labai svarbi pagalba mūsų upėms“, – sako mokslininkas.
