1991 metų rugpjūčio 19-oji buvo pirmadienis. Tą dieną pasaulio žiniasklaida išplatino Sovietų Sąjungos viceprezidento Genadijaus Janajevo pranešimą apie Michailo Gorbačiovo pasitraukimą iš pareigų dėl pašlijusios sveikatos. Valdžią perima „TSRS valstybinis ypatingosios padėties komitetas“, kuriam vadovaus tas pats G. Janajevas, nors sąmokslo rengimu vėliau bus pripažintas KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas.
Taip prasidėjo trijų dienų spektaklis su kraujo praliejimu, užbaigęs Sovietų Sąjungos egzistavimą. Tų dienų laikraščiai skelbė bauginančias naujienas: „Nušalintas nuo pareigų M. Gorbačiovas. Valdžią TSRS perėmė valstybinis nepaprastosios padėties komitetas. Kariškiai užėmė Kauno radijo ir televizijos redakciją.“ Tačiau greitai siaubą pakeitė ironiškos žinutės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nušalinus nuo pareigų M. Gorbačiovą, 1991 metų rugpjūčio 19 dieną Sovietų Sąjungoje prasidėjo perversmas, gavęs Rugpjūčio pučo pavadinimą.
- Iš karinių ir jėgos struktūrų vadovų sudarytas SSRS Valstybinis ypatingosios padėties komitetas perėmė valdžią ir kontroliavo kariuomenę.
- Neramumai prasidėjo ir Lietuvoje, gatvėse patruliavo svetima kariuomenė, užiminėjami objektai: Sitkūnų radijo stotis, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių TV redakcijos.
- Iki rugpjūčio 21 dienos tęsėsi nepaprastoji padėtis, parlamentas apjuostas barikadomis, ruoštasi gynybai. Apšaudymo metu žuvo savanoris Artūras Sakalauskas.
- Perversmininkai neturėjo visuotinės paramos, todėl pučas išsikvėpė rugpjūčio 21 dieną, Sovietų Sąjunga žlugo, Lietuva ir kitos valstybės sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Kaip ir sausio 13-ąją, taip ir rugpjūčio 19–21 dienomis žmonės būrėsi prie Aukščiausiosios Tarybos, statė barikadas, parlamente buvo įrengtos gydymo vietos. Taip ruoštasi galimai karinei agresijai. Aukų šios dienos pareikalavo – apsišaudymo metu žuvo AT prieigas gynęs savanoris Artūras Sakalauskas.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Tačiau vargu, ar kas galėjo įsivaizduoti, jog pirmadienį grėsmingai nuo perversmo prasidėjusi savaitė penktadienį baigsis Lenino paminklų griovimu Vilniuje ir Klaipėdoje bei Lietuvos nepriklausomybės visuotiniu pripažinimu.
Tekstas parengtas remiantis LRT archyvų, laikraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Vakarinės naujienos“, „Klaipėda“, „Kauno laikas“, „Tiesa“ pateikta vienalaike informacija. Publikacijoje naudojami LRT archyvų reportažai ir Pauliaus Lileikio fotografijos.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Sausio 13-osios scenarijaus kartojimas
Su sovietinių karinių dalinių, KGB, OMON siautėjimu Lietuva, priešingai nei Maskva, jau buvo susidūrusi ne kartą. Vos atkūrusi nepriklausomybę Lietuva patyrė spaudimą, gatvėmis marširavo karinė technika, buvo demonstruojama jėga.
Sausio 13-oji ar Medininkai – ryškiausi to pavyzdžiai. Tačiau iš pradžių baimintasi, jog bus bandoma nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Į gatves išvažiavo kariuomenė, pradėtas patruliavimas tikrinant įvažiuojančius į Vilnių. Visa tai – savavališki veiksmai.
„Jeigu po šiąnakt Maskvoje įvykusio perversmo ir Lietuvos Respublikoje būtų mėginama nuversti teisėtai išrinktą Parlamentą ir Vyriausybę, nedelsdami pradedame visuotinį politinį streiką, taip pat renkamės centrinėse miestų aikštėse, o Vilniuje – prie Parlamento ir Vyriausybės rūmuose“, – rašyta Aukščiausiosios Tarybos išplatintame pranešime.
Dar 1991 m. liepos pabaigoje įvyko Medininkų žudynės, kurios sutapo su Georgo W. Busho vizitu Maskvoje. Kraujo praliejimas, muitinių puldinėjimai buvo tapę įprasta bauginimo priemone Lietuvoje. Pirmieji signalai apie būsimus neramumus Lietuvoje pasigirdo dar išvakarėse.
„Rugpjūčio 18 d. 20 val. 33 min. Vilniaus aerouoste literiniu PK reisu 45911 iš Maskvos atskridęs nusileido TSRS vyriausybinio skraidymų būrio lėktuvas TU-134 A Nr. 65978. Tuo lėktuvu tas pats ekipažo vadas Židovas sausio žudynių išvakarėse į Vilnių atskraidino KGB spec. grupę „Alfa“. Kol kas neaišku, ką šį kartą Lietuvoje ketina nuveikti didelė grupė civiliais rūbais vilkinčių „džentelmenų“, kurie buvo TSRS vyriausybinio lainerio keleiviai“, – skelbė „Lietuvos ryto“ žurnalistas Edmundas Ganusauskas 1991 m. rugpjūčio 20 d.
Lietuva vis dar neturėjo savo oro uostų kontrolės, šalyje buvo dislokuota daugiau nei 40 tūkst. svetimos kariuomenės karių, kurie buvo pavaldūs Maskvai. Tebeveikė OMON ir KGB struktūros.
Neramumus kėlė ir komunistų partija. Po 1989 m. pabaigoje įvykusio skilimo dalis buvusių LKP narių liko lojalūs Maskvai ir atvirai demonstravo palankumą jai, neteisėtai buvo užėmę pastatus, o Vilniuje veikė dabartinės Vyriausybės pastate.
Šios partijos nariai buvo atsakingi ir už Sausio 13-osios žudynių organizavimą, jos lyderiai Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis ir Juozas Jarmalavičius bus įkalinti. Šios radikaliai nusiteikusios partijos skyrių vis dar buvo visuose Lietuvos miestuose, o pagrindinis tikslas – išsaugoti Sovietų Sąjungą visa jos geografine apimtimi.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Vos prasidėjus įvykiams nusikaltimus vykdančios partijos laikraštis „Tarybų Lietuva“ džiugiai pasitiko neramumus, išspausdino visus ypatingojo komiteto raštus, o kitame puslapyje buvo dėliojamos versijos dėl „tikrųjų“ sausio ir Medininkų žudynių kaltininkų. Ironiška ir tai, jog rugpjūčio 20 d. išėjo paskutinis šio laikraščio numeris.
Įtampa aukščiausią tašką pasiekė rugpjūčio 19 d. ryte. Buvo baiminamasi karinės diktatūros įvedimo Lietuvoje. Gatvėse pradėjo patruliuoti svetima kariuomenė, apsupti objektai, o Lietuvos Aukščiausioji Taryba rinkosi į neeilinę sesiją.
Pasiruošta ir Vyriausybės egzilyje variantui. Vytautas Landsbergis Vokietijoje buvusį savo pavaduotoją Kazimierą Motieką įpareigojo „pasilikti ten ir atstovauti Lietuvos valdžiai“. Tačiau įtampa greitai atslūgo. Miestų gatvėse kartojosi pavieniai incidentai.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
„Šūviai Kaune nuaidėjo rugpjūčio 19 d. apie 23 val. 30 min. Policininko vairuojamą nuosavą automobilį, kuriame sėdėjo ir du Šaulių sąjungos nariai, apšaudė dar nenustatyti asmenys. […] Negalima atmesti ir kariškių provokacijos, nes nuo 22 val. ir 5 val. ryto visi Kauno tiltai ir pagrindiniai keliai buvo blokuojami šarvuočių. Matyt, šitaip švelniai repetavo, kaip įvesti nepaprastąją padėtį mūsų Respublikoje“, – skelbė laikraštis „Kauno laikas“.
Tuo metu AT prieigas kaip ir Sausio 13-ąją ėmė juosti gyvasis gynėjų žiedas, buvo ruošiamos barikados ir baimintasi dar didesnės agresijos. Per pirmas dienas apsiribota keliais incidentais ir užimamais pastatais. Laikraščiai skelbė, jog didžiausią spaudimą pučo metu patyrė parduotuvės – maisto produktų pardavimai augo penkis kartus.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Taksi parkas ir kiti užimami objektai
Po Sausio 13-osios įvykių Lietuva vis dar buvo netekusi radijo ir televizijos pastatų komplekso su visa ten likusia technika, užimti vis dar buvo televizijos bokštas, Spaudos rūmai. Šiaurės miestelio teritorijoje ir kituose miestuose egzistavo kariuomenės daliniai, kurie kilus neramumams galėjo pradėti veiksmus.
Nenuostabu, kad prasidėjus perversmui į gatves patruliuoti išjudėjo karinė technika. Buvo blokuojamos esminės kelių arterijos, tikrinami automobiliai, bandoma savaip įvesti tvarką.
„TSRS kariuomenė blokuoja kelius ir prie kitų Respublikos miestų. Susidūrus su šarvuočiais buvo apgadinti dviejų piliečių automobiliai Jonavoje. Vilniuje lyg ir ramu, nes mes pripratome prie gatvėmis nuolat važinėjančių karinių mašinų su automatininkais. Laukiam paties blogiausio“, – buvo rašoma rugpjūčio 21 d. „Tiesoje“.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Perversmas Lietuvoje įgavo kiek komišką formą. Nauji pastatai buvo užimami, tačiau įsakymo, ką toliau daryti su jais, nebuvo. Bandyta blokuoti ir Vilniaus taksi parką – iš jo neišleisti vairuotojai, tačiau po kelių valandų šią užduotį vykdę OMON karininkai atsitraukė.
Taip pat buvo užimta tarpmiestinė telefonų ir telegrafų stotis Vilniuje. Diversantų veiksmai rodė, jog buvo bandyta izoliuoti Vilnių nuo likusios Lietuvos. Įdomu ir tai, jog šios Savanorių prospekte buvusios stoties užėmimas jau buvo repetuotas – prieš kelis mėnesius ji užimta kelioms valandoms.
Kiti veiksmai rodė Sausio 13-osios tragedijos tęsinį. Kaune įsiveržta į Sitkūnų radijo stotį, užimtos televizijos studijos. Paskutiniąją pučo dieną televizijos ir radijo studijos buvo užimtos ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
To paties siekta ir Klaipėdoje. Laikraštis „Klaipėda“ skelbė: „Rugpjūčio 21 dienos 12 val. 50 min. Klaipėdos karinio garnizono vadas Ivanas Černychas perdavė įsakymą, kuriuo įpareigota užimti Girulių televizijos bokštą. Duotas ultimatumas iki 18 valandos nutraukti televizijos transliacijas. Tačiau vakare miesto meras kariškių nebesulaukė ir „jie net nepaskambino“.“
Tačiau išsikvėpusią revoliuciją lydėjo ir itin skaudi tragedija. Rugpjūčio 21 d. vakare apšaudymo metu žuvo vienas iš AT gynėjų Artūras Sakalauskas, dar du budėję asmenys buvo sužeisti. Jau kitą dieną perversmas išsikvėpė, jo vadovai Maskvoje buvo suimti, išskyrus nusižudžiusį Borisą Pugo. Lietuvoje jo organizatoriai spėjo pasitraukti į Šiaurės miestelį, kur ir slėpėsi nuo teisėsaugos.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Po tragikomedijos atėjęs pripažinimas
„Labas vakaras, gerbiamieji žiūrovai. Na ką gi, mums teko šiek tiek išsigąsti išgirdus sprogimus ir šūvius, bet viskas nurimo ir galime parodyti žinių laidą“, – iš Seime įsikūrusios „Vakaro žinių“ studijos kalbėjo žurnalistė Nijolė Steiblienė.
Rugpjūčio pučas, šiurpinęs visuomenę, greitai išsikvėpė ir tapo Sovietų Sąjungos pabaigos simboliu. „Diena, prasidėjusi nerimu, atnešė daug optimizmą keliančių naujienų. Lauksim naujo ryto su neblėstančiu tikėjimu: reakcija neįveiks mūsų!“ – skelbė „Lietuvos rytas“.
JAV prezidentas G. Bushas rugpjūčio 22-osios vakare surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė: „Jeigu kas nors mane paklaus, ar pasaulis geresnis, negu buvo prieš 48 valandas, aš atsakysiu: „Taip!“ Jis taip pat pažymėjo, kad TSRS vaidmuo pasaulyje bus didelis. Jis pasveikino M. Gorbačiovo grįžimą prie šalies vairo, pažymėjo ypatingą B. Jelcino vaidmenį. G. Bushas prašė M. Gorbačiovą suteikti Pabaltijo respublikoms visišką nepriklausomybę.“
Rugpjūčio 22-osios naktį į Maskvą grįžo areštu laikytas M. Gorbačiovas. Kartu su juo – jį areštavęs Vladimiras Kriučkovas. Tiesa, jau pasikeitusiu amplua ir pats buvęs sulaikytas.
Sovietų Sąjunga pasiekė lūžio tašką. Pučo įvykiai dar labiau iškėlė Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino įtaką. Metų pabaigoje Baltarusija, Ukraina ir Rusija pasirašys sutartį. Taip Sovietų Sąjunga nustos egzistavusi.
Lietuvoje situacija pasikeitė jau kitą dieną. Diversantai traukėsi iš užimtų pastatų – trispalvė po 222 dienų suplevėsavo prie radijo ir televizijos pastatų, perimti Spaudos rūmai.
Įdomiausia situacija įvyko dabartiniame Vyriausybės pastate, kuriame buvo įsikūrę Maskvai lojalūs komunistai su Mykolu Burokevičiumi ir Juozu Jermalavičiumi priešakyje. Jiems pavyko evakuotis į Šiaurės mestelį, kur jų negalėjo pasiekti Lietuvos teisėsauga. 1994 m. jie sugauti Baltarusijoje ir vėliau teisti Lietuvoje. Mažiau žinoma apie generolą Algimantą Naudžiūną, kuriam pavyko pabėgti į Rusiją.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
„LKP vadovai iš savo rūmų kariškių atsiųstais šarvuočiais pabėgo į Šiaurės miestelį. LKP CK rūmai liko tušti. Pokalbyje su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu Vilniaus karinės įgulos vadas pulk. Frolovas pasakė, jog jis nežinąs, ar LKP vadovai yra Šiaurės miestelyje. V. Landsbergis pareikalavo, kad jų buvimo kariniame dalinyje atveju jie būtų nedelsiant areštuoti. Pulkininkas Frolovas sutiko su tokiu reikalavimu“, – buvo rašoma tos dienos laikraščiuose.
Jau kitą dieną Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą uždrausti komunistų partijos veiklą Lietuvoje ir įstatymą apie neatlyginamą turto perėmimą valstybės nuosavybėn. Kaltinimai pareikšti ir visiems organizatoriams. Tačiau dar iki pat 1993 m. rugsėjo Lietuvoje buvo dislokuota svetima kariuomenė.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Simboliška, jog rugpjūčio 23 d. planuota „liepsnojančio Baltijos kelio“ akcija paminint Ribbentropo ir Molotovo pakto metines. Šios iškilmės sutapo ir su kita itin džiugia procesija. Klaipėdoje ir Vilniuje iš centrinių aikščių buvo pašalinti Lenino paminklai.
„Lukiškių aikštėje brendo visų netikėčiausias „stebuklas“. Ko tik neįvyksta po trijų viceprezidento G. Janajevo ir jo komandos vadovavimo dienų. Į gražiausią ne tik Lietuvos aikštę grėsmingai artėjo taikinga komunalininkų technika“, – paskutines V. Lenino minutes Vilniuje „Vakarinėse naujienose“ aprašė Algirdas Mikoliūnas ir Leonardas Valaitis.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Klaipėdoje nutarimas buvo priimtas prieš metus, tačiau trukdė prie paminklo nuolat budėję kariai. Vilniuje sargyba taip pat buvo pastatyta būtent prie šio paminklo. Rugpjūčio pučas baigėsi sovietų simbolių pašalinimu.
Lietuvą viena po kitos ėmė pripažinti pasaulio valstybės, Latvija ir Estija paskelbė formalią savo nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga suskilo į 15 atskirų respublikų. Tačiau didžiausius buvusios jos įsipareigojimus perėmė didžiausioji Rusijos Federacija su prezidentu Borisu Jelcinu.
1991 metų rugpjūčio 19–21 dienos įvykiai Lietuvoje | P. Lileikio nuotr.
Nors ir su kraujo praliejimu, Lietuva ir kitos Baltijos šalys gavo ilgai lauktą pripažinimą. Vieną po kitos jas pripažino pasaulio valstybės, jos įtrauktos į tarptautines institucijas. Sąmokslo rengėjams teko tenkintis teismo procesu ir įkalinimu. Tiesa, iki 1994 m. visiems jiems, išskyrus nusižudžiusį B. Pugo, buvo pritaikytos amnestijos.
„Beveik pusantrų metų truko atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės kelias į tarptautinį pripažinimą – diplomatinių santykių atnaujinimą arba jų užmezgimą. Tas kelias pagaliau mus išvedė į platų tarptautinį vieškelį. Mūsų kantrybei ir atkaklumui pritarė visas pasaulis“, – rašė V. Landsbergis.
