Nors Jurbarke ir Seredžiuje visi jau primiršo Petro Cvirkos gatvės pavadinimo keitimo procesus, Veliuonoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimas ignoruojamas jau dvejus metus. Dar 2024-ųjų rugpjūčio 20 d. šio centro priimtame sprendime „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ nurodoma, jog jį įgyvendinti privaloma per tris mėnesius. Tačiau dėl P. Cvirkos gatvės Veliuonoje vyksta ypatingi procesai – atrodytų, lyg bandoma kantrybė, stengiantis apeiti „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ įstatymą.
Raštas po rašto
Nuo 2024 m. į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ne tik iš Veliuonos, bet ir iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos iškeliavo ne vienas raštas su tuo pačiu klausimu – ar būtina keisti P. Cvirkos gatvės Veliuonoje pavadinimą?
Atsakymas buvo vienas ir tas pats – įstatymą privaloma vykdyti.
Beje, sprendime, kuriuo P. Cvirkos gatvės pavadinimas pripažįstamas turinčiu sovietinę ideologinę reikšmę, rašytojo P. Cvirkos literatūriniai nuopelnai nėra neigiami. Tačiau jame įvardijami P. Cvirkos pasirinkimų ir veiklos faktai.
P. Cvirka veikė okupacinėse politinėse bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietinę okupaciją ir vykdant represijas.
Centro sprendime nurodoma, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso dalyvis, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas.
Jis taip pat ėjo aukšto rango okupacinės valdžios pareigas: buvo vadinamojo Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, keturių Lietuvos valstybingumą „de jure“ panaikinančių Liaudies Seimo deklaracijų signataras, o po Lietuvos aneksijos – LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys bei Įgaliotosios komisijos, galutinai įforminusios Lietuvos aneksiją, narys.
Visus po sprendimo pakeisti gatvės pavadinimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą pasiekusius raštus lydėjo tas pats nurodymas – pavadinimą būtina keisti.
Tiesa, sprendime nurodyta galimybė jį apskųsti administraciniam teismui. Tačiau nei savivaldybės tarybos politikai, atidėliojantys sprendimo vykdymą, nei savivaldybės administracija ar Veliuonos bendruomenė į teismą nesikreipė.
Greičiausiai suprasdami įstatymo reikalavimus, jie vis dėlto bando jį, kaip gali atrodyti, gudriai apeiti.
