Savaitgalį praūžusi audra dalį Lietuvos gyventojų „atjungė nuo pasaulio“ – jie neturėjo, o kai kurie neturi iki šiol elektros, vandens, dėl išvirtusių medžių negalėjo išvažiuoti iš kiemo, be to, negalėjo su niekuo susisiekti, nes nebuvo mobiliojo ryšio. Dėl klimato kaitos Lietuvoje audrų tik daugėja, o agresyvus kaimynas, atrodo, savo apsukų nemažina, tad mobilusis ryšys tampa kritiniu gyventojų poreikiu. Kyla klausimas, ar galima ką nors padaryti, kad ištikus panašioms gamtos sąlygoms ar nacionalinio saugumo krizės atveju ryšio neprarastume.
Telekomunikacijų bendrovės praneša, kad trečiadienį dar neveikė maždaug po 50 jų mobiliojo ryšio stočių. Savaitgalį praūžusi audra paveikė iš viso 66 tūkst. vartotojų. Didžiausias poveikis ryšio paslaugoms buvo fiksuotas šiaurės rytinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur dalis gyventojų neturi elektros, mobiliojo ryšio, sutrikęs vandens tiekimas ir vis dar sudėtinga važiuoti kai kuriais keliais, rugpjūčio 24 d. buvo paskelbta ekstremali situacija.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kelia netinkamus prioritetus – labiau rūpinasi vadinamųjų baltųjų zonų (sričių, kur Lietuvoje ir įprastomis sąlygomis vis dar nėra mobiliojo ryšio) padengimu nei telekomunikacijų tinklo atsparumu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ekspertai kritinių tinklų atsparumo problemų neįžvelgia, mat kiekvieno operatoriaus tinklo „stuburas“ išliko funkcionalus, o ryšio neteko tik 2 proc. šalies gyventojų.
- Anot pašnekovų, svarbu užtikrinti tinklo plėtrą ir panaikinti „baltąsias dėmes“, o tuomet gerinti jo atsparumą ir kokybę.
- Tinklo atsparumą visų pirma lemia patikimas elektros tinklas.
- Lietuvoje veikia apie 6 tūkst. bazinių stočių. Prie kiekvienos įrengti po generatorių neįmanoma, tačiau jie galėtų atsirasti kritiniuose taškuose.
- Ekstremalesnių situacijų, įskaitant nacionaliniam saugumui reikšmingas krizes, atveju operatoriai taikytų papildomas veiklos tęstinumo ir tinklų atkūrimo priemones.
Kaip operatoriai išlaikė testą?
30 metų patirties mobiliojo ryšio vystymo srityje turintis, šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto dekano pareigas einantis dr. Artūras Medeišis LRT.lt teigė, kad, anot jo, telekomunikacijų tinklai audrą atlaikė patenkinamai.
„Nors maždaug 800 vienu metu neveikusių bazinių stočių yra nemažai (apie 10–20 proc. nuo skirtingų operatorių bendro stočių skaičiaus), visgi tai buvo stotys daugiausia nutolusiose vietovėse, todėl paveikta santykinai mažai žmonių – apie 2 proc. visų šalies gyventojų. Tarptautiniu mastu toks poveikis nėra išskirtinis“, – teigia A. Medeišis.
Jam antrina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) elektros ir elektronikos inžinerijos srities mokslininkas dr. Vitas Grimaila. Jo teigimu, svarbiausia, kad kiekvieno operatoriaus tinklo „stuburas“ išliko funkcionalus.
„Apskritai telekomunikacijų sektoriaus atsparumą vertinu neblogai, kad ir kaip tai galbūt keistai skambėtų dabartiniame kontekste: kritiniai mobiliojo ryšio tinklo elementai ir mazgai atsilaikė, o netiesiogiai nukentėjo tik dalis prieigos tinklo – mobiliojo ryšio bazinės stotys. Ir tos pačios nebuvo tiesiogiai fiziškai pažeistos“, – sako ekspertas.
Audra | SIPA / „Scanpix“ nuotr.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė kalbėdamas su LRT.lt atkreipė dėmesį, kad mobiliojo ryšio tinklai per audrą buvo atsparesni nei elektros tinklai.
„Be elektros palikta 200 tūkst. žmonių, su ryšio sutrikimais susidūrė keturis kartus mažiau žmonių (…). Tai galima sakyti, kad su audros padariniais ryšių sektorius susidorojo bent keturis kartus geriau nei elektros tiekimo sektorius“, – komentavo M. Ropė.
Anot LRT.lt kalbintų ekspertų, pagrindinė mobiliojo ryšio nutrūkimo priežastis – ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas šalia kelių esančiose mobiliojo ryšio bazinėse stotyse. Tą patį teigia ir operatoriai.
„Išsekus bazinių stočių rezervinėms baterijoms, tos stotys išsijungė, o gretimos stotys, kurios liko su elektra, buvo arba nepasiekiamos dėl nuotolio, arba perkrautos dėl padidėjusio aptarnaujamų klientų skaičiaus. Elektros tiekimo atkūrimo darbus sunkino neišvažiuojami keliai, ribotas atsarginių dyzelinių elektros generatorių ir remonto brigadų skaičius. Taip pat ir kai kurie fiksuoto ryšio komutaciniai mazgai liko be elektros, tai galėjo paveikti ir laidinį ryšį namuose“, – sako A. Medeišis.
Audra Vilniuje | R. Riabovo / BNS nuotr.
Plėsti tinklą ar didinti atsparumą?
Nors ekspertai kritinių tinklų atsparumo problemų neįžvelgia, dalis gyventojų jau penkias dienas gyvena be mobiliojo ryšio.
Tiek dr. V. Grimaila, tiek dr. A. Medeišis sako, kad dėl to tikrai operatorių nereikėtų kaltinti aplaidumu, anot jų, reikėtų ieškoti problemos sprendimo būdų, kad ateityje būtume atsparesni panašioms situacijoms.
A. Medeišis kalba apie mobiliojo ryšio bazinių stočių tinklo plėtros ir tankinimo svarbą.
„Kuo daugiau yra bazinių stočių vietovėje, tuo mažesnė tikimybė, kad elektros sutrikimai paveiks ženklią vietovės dalį“, – sako ekspertas.
Ryšio aprėpties didinimo svarbą akcentuoja ir V. Grimaila. Jo teigimu, pirmiausia svarbu užtikrinti tinklo plėtrą ir panaikinti „baltąsias dėmes“, o tada reikėtų gerinti jo atsparumą ir kokybę.
Ryšio bokštas | „Shutterstock“ nuotr.
„Nesunku įsivaizduoti ir kitą situaciją: jeigu įvyktų rezonansinis įvykis ten, kur yra vadinamoji baltoji dėmė, ir gyventojams nepavyktų prisiskambinti pagalbos tarnyboms, jau būtų kalbama apie tai, kad tinklo aprėptis plečiama per lėtai (…), – teigia pašnekovas. – Suprantu Anykščių, Kazlų Rūdos ir kitų miestų gyventojų lūkesčius, tačiau kita didelė audra gali smogti visai kitoms teritorijoms, todėl reikėtų ieškoti ne vien konkrečios vietovės problemos sprendimo, o bendro sprendimo, kad tokie atvejai būtų užkardyti ir eliminuoti.“
A. Medeišis priduria, kad svarbu padėti operatoriams lengviau gauti leidimus bokštų statyboms, o dabar tai užtrunka mažiausiai metus.
M. Ropė teigia, kad šiandien operatoriai susiduria su reikšmingais apribojimais, kai reikia įrengti ryšio infrastruktūrą šalia magistralinių kelių, geležinkelių ar elektros tinklų koridorių, dėl to stotys statomos ne tokiose optimaliose vietose.
„Mūsų vertinimu, peržiūrėjus dalį teisinių ir teritorijų planavimo reikalavimų ir sudarius galimybes ryšio bokštus įrengti arčiau kelių, sankryžų ir elektros infrastruktūros koridorių, būtų galima reikšmingai padidinti viso šalies elektroninių ryšių tinklo atsparumą, sutrumpinti gedimų šalinimo laiką ir užtikrinti patikimesnį paslaugų teikimą ekstremalių situacijų metu“, – sako M. Ropė.
Visgi LRT.lt kalbinti telekomunikacijų srities specialistai pabrėžia – tinklo plėtimas turi eiti koja kojon su jo atsparumo didinimu.
A. Medeišio nuomone, tai visų pirma lemia patikimas elektros tinklas.
Ryšio bokštas | „Shutterstock“ nuotr.
„Sprendimas turėtų slypėti pirmiausia skirstomųjų elektros tinklų atsparumo gerinime, kadangi tai iškart pagerina bendrą sisteminį atsparumą – nuo ryšių iki apšvietimo ar šildymo“, – sako A. Medeišis.
Anot M. Ropės, pastarąjį galėtų užtikrinti požeminiai kabeliai ir medžių šalia elektros linijų šalinimas.
„Jau kaip antrinį klausimą, atlikus auditą, galima būtų sustiprinti ir rezervinį maitinimą kai kuriose bazinėse stotyse, kurių svarba didžiausia“, – kalbėdamas apie ryšio tinklų atsparumo didinimą priduria A. Medeišis.
Prie kiekvieno bokšto po generatorių nepastatysime
Ryšių reguliavimo tarnyba LRT.lt informavo, kad elektroninių ryšių tinklų operatoriai, siekdami užtikrinti paslaugų tęstinumą elektros energijos tiekimo sutrikimų atvejais, reikšmingą dalį savo bazinių stočių yra aprūpinę atsarginio maitinimo baterijomis. Šios baterijos leidžia nuo 2 iki 12 valandų užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų teikimą nutrūkus elektros energijos tiekimui.
Elektros energijos tiekimo sutrikimų atvejais operatoriai, atsižvelgdami į situaciją ir tinklo veikimo poreikius, naudoja mobiliuosius generatorius.
„Mobiliuosius generatorius galima pervežti ir prijungti prie prioritetinių tinklo objektų, taip užtikrinant jų veiklos tęstinumą“, – teigė RRT komunikacijos skyriaus vadovė Rita Karpuvienė.
Ryšio bokštas | „Shutterstock“ nuotr.
Kaip LRT.lt informavo telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Ropė, šiuo metu operatorius visoje Lietuvoje turi 16 mobiliųjų brigadų, kurios turi reikiamą įrangą, elektros generatorių ir gali pasiekti paveiktą ryšio stotį per dvi valandas.
Kiti ryšio operatoriai LRT.lt informacijos nepateikė. Ją gavę, publikaciją papildysime.
Anot R. Karpuvienės, prie kiekvienos mobiliojo ryšio bazinės stoties generatoriaus įrengti praktiškai neįmanoma ir ekonomiškai netikslinga.
„Lietuvoje veikia apie 6 tūkst. bazinių stočių, iš jų nemaža dalis yra įrengtos ant pastatų stogų, vandens bokštuose ar kitose vietose, kuriose nėra galimybių saugiai įrengti ir eksploatuoti stacionarius elektros generatorius ir užtikrinti nuolatinį jų aprūpinimą degalais. Be to, generatoriai reikalauja reguliarios techninės priežiūros, periodinių bandymų, degalų atsargų ir papildomų saugumo priemonių, todėl jų įrengimas prie kiekvienos bazinės stoties pareikalautų labai didelių investicijų ir eksploatacinių sąnaudų“, – teigia R. Karpuvienė.
Apie tai, kad stacionarių dyzelinių generatorių įrengimas ir aptarnavimas (degalų papildymas, servisas) būtų itin brangus sprendimas, kalbėjo ir A. Medeišis. Anot jo, tai galėtų būti pateisinama tik prie ypatingos svarbos objektų – ligoninių, stambių (kritinių) ryšio mazgų ir pan.
Audra Vilniuje | R. Riabovo / BNS nuotr.
Panašiai svarstė ir V. Grimaila: „Manau, galima nustatyti pažeidžiamiausias vietas, kuriose elektros tiekėjas šiuo metu negali užtikrinti pakankamai patikimo elektros tiekimo. Tose vietose esančiose bazinėse stotyse būtų galima įrengti stacionarius autonominius elektros generatorius arba didelės talpos akumuliatorius, kurie užtikrintų ilgesnį ryšio veikimą nutrūkus elektros tiekimui.“
M. Ropė primena, kad generatoriams prie bokštų įrengti reikia statybos ir aplinkosaugos suderinimų, žemės savininkų sutikimo, triukšmo valdymo sprendimų, kuro saugojimo infrastruktūros. Be to, suplanuoti kuro papildymo procesai keltų milžiniškus logistikos iššūkius.
„Paskaičiuokime drauge: kiekviename bokšte veikia stacionarus generatorius su 500 litrų degalų baku. Reikėtų nepamiršti, kad taip kiekvienas ryšio bokštas Lietuvoje taptų ne tik ryšio infrastruktūros objektu, bet ir degaline. Generatorius per valandą sunaudoja iki 10 litrų degalų, todėl pilno bako pakaktų vos 48 valandoms, – aiškina M. Ropė. – Dabar dėl audros daugiau kaip 130 kiekvieno operatoriaus bokštų elektros energijos tiekimo neturėjo gerokai ilgiau nei 48 valandas. Vadinasi, per labai trumpą laiką būtų reikėję papildyti šimtus generatorių, kiekvienam jų pristatant šimtus litrų degalų.“
Ryšio bokštas | „Shutterstock“ nuotr.
Generatorių parkai
Užuot galvojus, kaip prie kiekvieno bokšto pastatyti po generatorių, V. Grimaila siūlo plėsti Energijos skirstymo operatoriaus turimų mobiliųjų didelės galios elektros generatorių parką.
„Atsiradus poreikiui juos būtų galima greitai pervežti į bet kurią šalies vietą ir ne tik tada, kai šalinami audros padariniai“, – teigia mokslininkas.
Naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė sako, kad Lietuvoje galėtų atsirasti regioninių generatorių ir baterijų parkų, jie taptų nepamainomi kiekvienos didelės gamtos stichijos atveju, ištikus didelei nelaimei, taptų neatskiriama Lietuvos atsparumo geopolitinėms grėsmėms dalimi.
„Išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje, jie saugotų valstybės valdomus ir viešai prieinamus elektros generatorių ir baterijų resursus, šiais resursais galėtų naudotis visos kritinės svarbos paslaugas teikiančios įstaigos ir verslai“, – kalba pašnekovas.
39 mln. eurų investicijų
Pirmadienį Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius teigė, kad operatoriai įpareigoti į tinklo plėtrą investuoti 72 mln. eurų, o į jo atsparumą – 39 mln. eurų.
Anot RRT atstovės R. Karpuvienės, 39 mln. eurų investicijomis siekiama sustiprinti elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumą didelio masto incidentams, įskaitant ilgalaikius elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Ryšio bokštas | „Shutterstock“ nuotr.
„Numatomos priemonės apima rezervinio energijos tiekimo sprendimų stiprinimą, papildomų baterijų ir elektros generatorių diegimą, tinklo mazgų ir bazinių stočių atsparumo didinimą, operatyvesnio reagavimo ir atkūrimo pajėgumų užtikrinimą, taip pat organizacines priemones, reikalingas paslaugų tęstinumui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu“, – komentavo ji.
M. Ropė pridūrė, kad taip pat bus investuojama į reguliarius atsparumo testus, periodinius patikrinimus, įvairių avarinių scenarijų simuliacijas ir procedūras, kurios leistų praktiškai įsitikinti, kad numatytos priemonės ekstremalių situacijų metu veikia taip, kaip suplanuota.
Kiti operatoriai savo atsakymų apie investicijas LRT nepateikė. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.
RRT vertinimu, iki 2028 metų vidurio įgyvendinę šias priemones, operatoriai turės būti pasirengę savo ištekliais užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų veikimą ir jų atkūrimą net tais atvejais, kai dėl didelio masto incidentų sutrinka elektros energijos tiekimas ar paveikiama reikšminga ryšių infrastruktūros dalis.
Per audrą išnaudotos ne visos galimybės
R. Karpuvienė sako, kad elektroninių ryšių tinklų operatoriai tinklų atsparumą užtikrina taikydami įvairias technines ir organizacines priemones, kurių panaudojimas priklauso nuo konkrečios situacijos masto ir pobūdžio. Audros metu buvo aktyvuotos šios priemonės: atsarginio maitinimo baterijos, mobilūs elektros generatoriai, avarinės techninės brigados, tinklo veikimo prioritetų nustatymas.
„Tačiau ekstremalesnių situacijų, įskaitant stichines nelaimes, ilgalaikius infrastruktūros sutrikimus ar kitas nacionaliniam saugumui reikšmingas krizes, atvejais operatoriai galėtų taikyti papildomas veiklos tęstinumo ir tinklų atkūrimo priemones“, – rašoma LRT.lt atsiųstame komentare.
Mobiliojo ryšio bokštas Vilniuje | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tokios priemonės gali apimti papildomų mobiliųjų generatorių ir degalų atsargų panaudojimą, laikinos ryšio infrastruktūros pasitelkimą, alternatyvių perdavimo maršrutų naudojimą, tinklo pajėgumų perskirstymą ir kt.
Anot R. Karpuvienės, dėl saugumo detali informacija apie konkrečias elektroninių ryšių tinklų atsparumo priemones, jų apimtį ir panaudojimo scenarijus nėra viešai skelbiama.
Ką daro kitos šalys?
Telekomunikacijų specialistas A. Medeišis pasakoja, kad kitur pasaulyje diegiami panašūs telekomunikacijų ir elektros tinklų atsparumo didinimo sprendimai kaip ir Lietuvoje. Tik kai kurios šalys tam gali skirti daugiau lėšų.
„Pavyzdžiui, Australija po didelių šalį nusiaubusių gaisrų yra pastebėjusi tą pačią tendenciją, kad 99 proc. atvejų ryšys nutrūko būtent dėl elektros sutrikimų. Išanalizavusi svarbiausias stotis, ji pasirinko kelis šimtus stočių (apie 2 proc. nuo visų Australijos mobiliojo ryšio bazinių stočių), ten operatoriams buvo nurodyta užtikrinti bent 12 val. trukmės rezervinį maitinimą, suteikta finansinė parama talpesnėms baterijoms, kai kur ir dyzeliniams generatoriams įsigyti“, – pasakoja pašnekovas.
V. Grimaila sako, kad Lietuva galėtų naudotis gerąja Jungtinių Amerikos Valstijų sukaupta „Starlink“ ryšio panaudojimo patirtimi.
„Kaip rezervinę ryšio priemonę ateityje papildomai galima būtų įveiklinti palydovinį „Starlink“ ryšį, leidžiantį tam tikrose vietovėse skambinti įprastais mobiliaisiais telefonais per palydovinį ryšį, kaip tai jau daroma kai kuriose JAV vietovėse“, – užbaigia KTU mokslininkas.
