Praėjusį šeštadienį Jurbarko dvaro parke į vykusią krašto šventę jau penktus metus iš eilės įsilieja linijinių šokių festivalis „Jurbarkas šokio ritmu 2026“. Nepabūgę lietaus ir stipraus vėjo, į festivalį atvažiavo arti šimto šokėjų iš visos Lietuvos.
Spontaniška idėja
Nuo pat festivalio pradžios jį organizuoja šokio ir sveikatingumo studijos „Sveikatos erdvė“ vadovė Ieva Janauskaitė kartu su savo kolektyvu „Sveikatos erdvė“. Pasak Ievos, festivalis gimė tarsi iš niekur – be didelių planų, ilgų pasiruošimų ar ilgai brandintos idėjos kasmet į Jurbarką sukviesti šokėjus iš visos Lietuvos.
Prieš penkerius metus kolektyvas tiesiog prisijungė prie Jurbarko krašto šventės programos, tikėdamasis progos pasirodyti ir kartu šiek tiek priminti apie save.
Tada niekas dar nežinojo, kad tas pirmasis pasirodymas taps pradžia renginiui, kuris po penkerių metų jau turi savo vardą, tradicijas ir suburia daugiau nei dešimt šokėjų kolektyvų iš įvairių Lietuvos miestų.
„Pirmuosius dvejus metus renginys buvo kuklus, tačiau vėliau kolektyvai patys ėmė domėtis ir laukti kvietimo – šiemet dalyviams net nereikėjo priminti, jie patys pasidomėjo, ar vyks šventė“, – džiaugiasi Ieva. Šiais metais į Jurbarką atvyko kolektyvai iš Šiaulių, Plungės, Marijampolės, Kauno, Raseinių, Tauragės, Šilalės, Gargždų bei keleto kitų miestų.
Vienintelis nemokamas
Jurbarko festivalis iš kitų tokio pobūdžio renginių išsiskiria ne tik šokiais, bet ir požiūriu į svečius. Dalyvavimas jame nemokamas – nei startinio, nei dalyvio mokesčio nėra. „Mes nerenkame jokio mokesčio, nors daugelyje kitų tokių renginių ar festivalių tenka mokėti po 5–10 eurų kiekvienam kolektyvo šokėjui“, – pasakoja Ieva.
Festivalio organizatoriai jokio papildomo finansavimo negauna, todėl viskuo rūpinasi patys. Tačiau tai netrukdo puoselėti svetingumo tradicijos. Atvirkščiai – svečiams ruošia nedideles dovanėles. Ieva sako šią tradiciją perėmusi iš savo šokių mokytojos ir choreografės Jolantos Telišauskienės, kuri nuolat moko, kad į renginį atvykę žmonės pirmiausia turi pasijusti laukiami.
Bendra šokių programa
I. Janauskaitė neslepia, kad šie festivaliai vis dėlto pirmiausia skirti patiems šokėjams, o ne žiūrovams. „Žiūrovams įdomūs gal tik pirmieji keli šokiai, o paskui kiek pabosta, nes iš šalies žiūrint visi jie gali atrodyti panašūs. Tačiau dalyviams tai yra puiki proga pabendrauti, susitikti su seniai matytais bičiuliais ir sustiprinti draugystę tarp skirtingų miestų kolektyvų“, – sako festivalio organizatorė.
Būtent bendras šokis ir yra viena svarbiausių šio festivalio idėjų. Nors į Jurbarką suvažiuoja kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, susitikę jie gali iš karto šokti kartu – čia nereikia nei didelių repeticijų, nei papildomo pasiruošimo.
Kalbėdama apie renginio repertuarą, I. Janauskaitė paaiškina, kad kiekvienam sezonui Lietuvos linijinių šokių federacija parenka šokius, kuriuos sezono pradžioje, per atidarymą Palangoje, išmoksta visi šalies kolektyvai. Taip susiformuoja bendras sezono repertuaras, kurį žino ir moka skirtingų miestų šokėjai. „Todėl ir atvykus į Jurbarką beliko tik susitikti ir šokti“, – sako Ieva.
Iš maždaug 25 sezono šokių festivalyje buvo atlikta apie dešimt – tiek, kad bendra programa būtų smagi ir dinamiška, bet neprailgtų.
Po pasirodymų šokėjai dar susiburia bendrai nuotraukai, kalbasi, dalijasi įspūdžiais ir tiesiog leidžia laiką kartu. Tačiau jokių specialių vakarėlių ar didelių bendrų vaišių organizatoriai nerengia. Pasak I. Janauskaitės, jų ir nereikia – svarbiausia, kad žmonės turėtų progą susitikti. Juk linijiniai šokiai šiuo atveju yra ne tik judesys pagal muziką, bet ir būdas palaikyti ryšį su žmonėmis, kuriuos sieja tas pats pomėgis.
Kainuoja, bet atsiperka
Kolektyve per ne vienerius metus susiformavo stipri draugystė, kuri, pasak organizatorės, kartais net kiek apsunkina naujų narių įsiliejimą. Vis dėlto tai yra veikiau malonus iššūkis nei problema. Nė vienas senbuvis per pastaruosius metus kolektyvo nepaliko, o rugsėjį, pradėjus mokytis naują sezono programą, laukiama ir naujų šokėjų.
Linijiniai šokiai, anot I. Janauskaitės, nėra pats pigiausias laisvalaikio užsiėmimas. Mėnesio mokestis, kostiumai, kelionės į festivalius, o kai kuriuose renginiuose – dar ir startiniai mokesčiai, sudaro nemenką sumą. Ypač todėl, kad „Sveikatos erdvė“ yra privatus kolektyvas, neturintis nuolatinių rėmėjų, todėl visas išlaidas dalyvės dengia pačios.
Tačiau viską skaičiuojant vien eurais, pasak organizatorės, būtų galima pamiršti patį svarbiausią dalyką. Su šiuo pomėgiu moterys gauna kur kas daugiau nei šokį – tai ir galimybė pajudėti, pabendrauti, ištrūkti iš kasdienybės, keliauti ir sutikti žmonių, su kuriais ilgainiui užsimezga tikros draugystės. „Kartais atrodo, kad kainuoja nemažai, bet kai matai, kiek visa tai duoda, supranti, kad atsiperka“, – sako I. Janauskaitė.
Jos žodžius patvirtina kolektyve šokančios gydytojos Rūtos Lukšienės kartą pasakyti žodžiai apie sveikatingumą. „Linijiniai šokiai lavina ne tik kojų, bet ir rankų judesius, koordinaciją, atmintį, o nuolatinis mokymasis naujų žingsnelių neleidžia sustingti ir kūnui, ir galvai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad šokėjai tiesiog žingsniuoja pagal muziką, iš tiesų reikia ir susikaupimo, ir geros koordinacijos“, – tvirtina Ieva.
Jurbarke vykęs festivalis – tik viena iš daugelio vietų, kur „Sveikatos erdvė“ susitinka su kitais linijinių šokių mėgėjais. Kolektyvas ir pats mielai vyksta į kitus miestus. Artimiausia išvyka – Nidoje rengiamas festivalis, kuris šiemet organizuojamas jau antrą kartą. Šokėjos kasmet tradiciškai vasarą apsilanko Šilalės ir Tauragės šventėse.
Kelionių netrūks ir rudenį. Spalio pradžioje kolektyvas dalyvaus festivalyje Vilkijoje, naujame festivalyje Kaune. Pasak I. Janauskaitės, dabar linijiniai šokiai Lietuvoje išgyvena tikrą populiarumo bangą – renginių daugėja, kolektyvai vis dažniau kviečiami vieni kitus aplankyti.
Nuo rugsėjo kolektyvo „Sveikatos erdvė“ laukia naujas sezonas – ne tik su naujais šokiais, bet ir su naujais susitikimais. O sprendžiant pagal ankstesnius metus, šokių aikštelėje vietos turėtų užtekti ir tiems, kurie prie kolektyvo prisijungs pirmą kartą.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
