Iš kurtinių veisyklos, kuri beveik prieš dešimtmetį įkurta Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, į Karšuvos girią jau paleista 40 paukščių. Kažkas jų jau matė, kažkas – matė, bet nepažino. Yra galimybė, kad paleistieji kurtiniai jau veisiasi ir laisvėje, tačiau, pasak rezervato direktoriaus Algio Butlerio, norint atkurti jų populiaciją, veisimo apimtis reikia didinti, ir patirties jau įgyta.
Paukščiai ir patirtis – iš Lenkijos
Kurtinys – vienas stambiausių ir gražiausių miško paukščių. Tačiau XX a. antroje pusėje Lietuvos miškuose kurtinių gerokai sumažėjo, o Karšuvos girioje visai nebeliko. Nykimas siejamas su gamtos pokyčiais, senų miškų mažėjimu, plėšriųjų žvėrių daugėjimu, o Vokietijai priklausiusioje Karšuvos girioje – dar ir su medžiokle.
„Kurtiniai neišnyko per metus ar dvejus, o atkurti populiaciją – sudėtinga“, – sakė Viešvilės rezervato direktorius A. Butleris. – Kai kurtinių veislynas 2008 m. buvo pastatytas, kilo klausimas, iš kur gauti paukščių, nes specialistų, kurie veistų kurtinius, Lietuvoje nėra. Paskui paaiškėjo, kad ir voljerai nelabai tinkami – teko juos tobulinti.“
Pirmieji paukščiai – 4 patelės ir 2 patinai – buvo atvežti 2009 m. gruodį iš Lenkijos, ir jau pirmosios dienos naujame veislyne buvo nuostolingos – viena patelė skrisdama trenkėsi į voljero tinklą ir užsimušė.
„Neturėdami patirties mes mokėmės iš lenkų, konsultavomės. Jie sakė, kad pirmas dešimtmetis – tai mokymasis, nes kaip ką daryti, sužinai tik tada, kai viską pats esi praktiškai patikrinęs ir atradęs“, – teigė rezervato direktorius.
Tą patį sakė ir nuo pat pradžių veislyne dirbanti Kristina – ji visko išmoko pati ir vis dar mokosi. Kristina paukščius vadina vardais: Storulis ir Pypsė, Teta ir Bailys, Kukulis ir Žalia…, ir šie ją pažįsta, net kai į voljerą ateina ne su dubenėliu uogų, bet su fotoaparatu. Dabar Kristina kartu su kolege veislyno voljeruose prižiūri 17 kurtinių.
Saugo ramybę
Kurtinių veislynas – neįspūdingi statiniai, bet tvarka juose griežta. Į voljerą nevaikšto net rezervato direktorius, o „Šviesos“ korespondentei bent iš tolo pasižvalgyti buvo leista tik iškamantinėjus, ar namie nelaiko vištų, ir prisaikdinus, kad garsiai nekalbėtų ir neskeryčiotų rankomis.
„Nes kurtiniai skiria žmogų, jie reaguoja net į pasikeitusią prižiūrėtojo aprangą. Žmogaus pasikeitimas gali būti viena iš nelaisvėje laikomų paukščių traumų ar net žūties priežasčių. Tai irgi lenkų patirtis“, – paaiškina direktorius ir pasidžiaugia, kad nuo pat veislyno įsteigimo kurtinius prižiūri dvi tos pačios moterys. Ir vištų savo namuose jos, žinoma, nelaiko – kad neatneštų ligų.
„Kurtinys – gražus paukštis, ir visada buvo bandymų juos laikyti nelaisvėje, bet dažniausiai nesėkmingų, nes kurtiniai susirgdavo vištinių paukščių ligomis“, – sako A. Butleris ir akcentuoja, kad nelaisvėje laikomiems kurtiniams būtinos ypač geros sanitarinės sąlygos – jei laikysi kaip vištas kaime, ilgai neišgyvens. Todėl net indai plaunami po kiekvieno šėrimo ir iškaitinami konvekcinėje krosnelėje. Darbo kultūros, pasak A. Butlerio, veislyne ignoruoti negalima. Be to, kurtiniai yra baikštūs, todėl zoologijos soduose jų retai pamatysi.
Prie karališko stalo
Veislyno darbo pradžioje streso buvo ir darbuotojams, o paukščiai dar ir lepūs. „Didžiausi jauniklių nuostoliai būna pirmą jų gyvenimo savaitę, bet pasitaiko, kad žūva ir vėliau, pavyzdžiui, numinti patelės dėl kokio nors išorės dirgiklio. Tokių atvejų būta, kai renovuojant rezervato administracinius pastatus čia buvo daugiau triukšmo. Panašiai, matyt, būna ir gamtoje, bet mes to nematome“, – pasakoja A. Butleris.
Viena iš pirmųjų į Viešvilės rezervato veislyną atvežtų patelių perėti pradėjo būdama ankstyvos brandos ir 2010 m. išperėjo 8 jauniklius. Tačiau užaugo tik keturi. „Patelė dažniausiai susideda 6-10 kiaušinių. Aritmetika graži, kai žiūrime į kiaušinius, bet į mažesnę pusę eina, kai skaičiuojami suaugę paukščiai. Skaičiuojama, kad viena patelė išaugina 3 jauniklius. Bet žiauri nesąmonė skaičiuoti aritmetiškai! Taip nebūna, – remdamasis patirtimi tvirtina A. Butleris ir pasakoja, kad šiemet gegužę smarkiai atšalus kai kurios patelės neatsitūpė perėti. – Mes jau žinojome, kad kai kurios nelaisvėje laikomos patelės deda kiaušinius, bet niekada neperi. Turbūt taip būna ir gamtoje – kai kiaušiniai atšąla, neverta ant jų tupėti, paukštis tą žino. Nors nelaisvės sąlygomis galima kai ką paderinti, bet paukščio įpročių nepakeisi.“
Kurtinio jaunikliai intensyviausiai auga 3,5 mėnesio, kol jų svoris tampa panašus į suaugusio paukščio. Patelė sveria apie 3 kg, patinas – iki 4 ar daugiau. Tačiau subręsta patelės paprastai tik antraisiais gyvenimo metais, patinai – trečiaisiais, kartais ir vėliau.
Svarbu, kad nelaisvėje laikomi kurtiniai būtų tinkamai šeriami. „Pasak lenkų, kurie turi daugiau patirties, kurtinys – karališkas paukštis ir turi sėdėti prie karališko stalo“, – sako Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius.
Laisvėje gyvenantys kurtiniai minta miško uogomis, medžių pumpurais, lapais, lesa vabzdžius, kirmėles. Rudenį išskrenda į pamiškes, renka sėklas, kadagio uogas, drebulių lapus. Nevengia ir akmenėlių – virškinimui gerinti. Patinai žiemą minta pušų spygliais, patelės lesa beržų, juodalksnių žirginius.
Panašiai šeriami ir veislyno kurtiniai. Per metus jiems perkama per 200 kg mėlynių, dar daugiau spanguolių ir šilauogių. Į kurtinių racioną įeina ir avižos, iš miško atnešama pušų, eglių šakų, kitų augalų. Per metus kurtinių lesalui ir maisto priedams reikia apie 3 tūkst. eurų.
Galima pamatyti
Šiemet į Karšuvos girią iš veislyno paleisti 6 kurtiniai, o iš viso jau 40. Tačiau tai ne visi veislyne išperėti ir išauginti paukščiai – kai kurie palikti voljeruose bandai atnaujinti. Laivėje kurtinys gyvena vidutiniškai 4,5 metų, o nelaisvėje ilgiau – iki 10-15 metų.
„Pradžioje sugaudydavom kurtinius ir dėžėse veždavom paleisti į tam tikrą, jiems tinkamą vietą miške. Bet pasikonsultavę ir paanalizavę kitų patirtį nusprendėme paleisti ča pat, prie voljero – paleidi iš rankų, ir jie nuskrenda. Ateityje, kai veislynas bus išplėstas, planuojame paleisti tiesiai iš voljerų, kurie bus tam pritaikyti – tai pats švelniausias būdas, nes paukščiai išskris, kada norės“, – pasakoja A. Butleris.
Taigi Karšuvos girioje kurtinių jau gyvena, ir yra žmonių, juos mačiusių. Yra turbūt ir tokių, kurie matė, bet nepažino. Kurtinys – tetervininių šeimos vištinis paukštis, panašus į teterviną, bet didesnis ir spalvingesnis. Bet kad pažintum kurtinį, reikia pažinti teterviną, o ir pamatyti abu ne taip paprasta.
Į laisvę paleisti kurtiniai miške pirmą kartą pastebėti 2012-ųjų rudenį. 2014-ųjų pavasarį vienas gražuolis buvo užklydęs pasisvečiuoti į Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną.
Jau yra galimybė, kad paleistieji kurtiniai veisiasi ir Karšuvos girioje. A. Butleris pasakojo, kad pernai pavyko rasti lukšto likučius, o paanalizavus paaiškėjo, kad kiaušinis nebuvo sulestas ar plėšrūno sunaikintas, bet iš jo išsiperėjęs jauniklis.
Tačiau, pasak Viešvilės gamtinio rezervato direktoriaus, norint atkurti kurtinių populiaciją Karšuvos girioje, veisimo apimtis reikia didinti. Be to, išplėtus veislyną ir įrengus rezervato lankytojų centrą, porelę voljere gyvenančių karališkųjų paukščių galės pamatyti visi gamtos mylėtojai ir smalsuoliai.
Danutė Karopčikienė
