Šiandien Prezidentūroje įteikti pirmojo Savivaldybių švietimo lyderystės indekso apdovanojimai. Organizacijos „Švietimas #1“ ir Prezidentūros iniciatyva parengtame indekse 60 Lietuvos savivaldybių įvertintos pagal 43 rodiklius, apimančius švietimo valdymą, mokinių įtrauktį ir gerovę, pedagogų darbo sąlygas bei ugdymo pasiekimus. Šiuo indeksu siekiama įvertinti ne tik mokinių rezultatus, bet ir savivaldybių sprendimus, kurie lemia mokyklų veiklą, vaikų pažangą ir švietimo kokybę.
Svarbiausi – savivaldybių sprendimai
„Mūsų švietimo sėkmę pirmiausia lemia drąsūs sprendimai, bendruomenių susitelkimas ir nuosekli lyderystė, atsiremianti į pasitikėjimą. Būtent pasitikėjimas gali bendram darbui suburti ne tik valstybės ir savivaldos institucijas, bet taip pat ir mokyklas, jų vadovus, mokytojus. Manau, jis būtinas, kad užtikrintume lygias – vienodai geras – galimybes kiekvienam Lietuvos vaikui“, – sveikindamas forumą sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Bendras švietimo taisykles nustato valstybė, tačiau daugelis sprendimų, kuriuos kasdien pajunta mokyklos, mokytojai ir vaikai, priimami savivaldybėse.
„Nacionalinis lygmuo nustato žaidimo taisykles, tačiau savivaldybė sprendžia, kaip jos veiks konkrečioje mokykloje. Ji samdo mokyklų vadovus, valdo infrastruktūrą, paskirsto dalį išteklių, gali papildomai investuoti į mokytojų pritraukimą ar pagalbą vaikams. Todėl net ir veikdamos pagal tas pačias nacionalines taisykles savivaldybės vaikams gali sukurti labai skirtingas sąlygas mokytis. Būtent šiuos skirtumus ir norėjome pamatyti“, – sako „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Didžiausią indekso balo dalį (80 proc.) sudaro sritys, kuriose savivaldybių sprendimai turi didžiausią įtaką – švietimo valdymas, mokinių įtrauktis ir gerovė bei mokytojų darbo sąlygos. Mokinių pasiekimams tenka penktadalis bendro vertinimo. Vertinant mokinių pasiekimus atsižvelgiama ir į savivaldybės socialines bei ekonomines sąlygas – šeimų pajamas ir nedarbą, kurie taip pat turi įtakos vaikų rezultatams, bet kurių savivaldybė per trumpą laiką pakeisti negali.
„Todėl indekse didesnis svoris tenka ne galutiniems mokinių pasiekimams, o tiems sprendimams, kurie parodo savivaldybės lyderystę. Tai leidžia pamatyti savivaldybių stiprybes skirtingose srityse ir suteikia galimybę mokytis vieniems iš kitų pritaikant geriausias praktikas nacionaliniu mastu“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Jurbarko rajonas – 52-oje vietoje iš 60
Jurbarko rajono savivaldybė užėmė 52 vietą iš 60, surinkusi 67,1 balo. Tai 4 balais mažiau už šalies vidurkį.
Vertinime išskirtos kelios silpnesnės rajono vietos – švietimo įstaigų pastatų būklė ir galimybės naudotis gamtos mokslų laboratorijomis. Laboratorijų įrangą arba sutartis su atviros prieigos centrais turi tik 11,1 proc. Jurbarko rajono mokyklų, kai šalies savivaldybių vidurkis siekia 65,3 proc.
Matematikos rezultatai skiriasi pagal mokinių amžių: ketvirtokų pasiekimai žemesni už šalies vidurkį, o aštuntokų – aukštesni. Bent pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekė 65,1 proc. rajono aštuntokų, palyginti su 55 proc. šalies vidurkiu.
Tarp rajono švietimo stiprybių nurodomas didinamas mokinio padėjėjų prieinamumas, individualizuotos ugdymo priemonės, praktinės STEAM veiklos ir mokytojų dalijimasis patirtimi, kaip ugdyme taikyti skaitmenines priemones bei integruotas veiklas.
Tauragė tarp lyderių, kurių bendras bruožas – stipri vadyba
Pirmąją vietą užėmė Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 79,2 balo. Ji pasiekė aukščiausią rezultatą šalyje strateginės lyderystės ir valdymo srityje. Tauragė ypač išsiskiria verslumo ugdymu ir pirmauja pagal mokinių dalyvavimą verslumo programose. Savivaldybė taip pat yra tarp vos kelių šalyje, kur mokiniams siūlomos tarptautinės ugdymo programos, o jos mokyklose dirba viena didžiausių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalių Lietuvoje.
Antrąją vietą užėmė Šiaulių miesto savivaldybė, surinkusi 78,8 balo. Šiauliai ypač išsiskiria darbu su mokytojais – pedagogai čia itin aktyviai dalyvauja tarptautinėse mainų programose, o pedagoginio personalo srityje savivaldybė yra tarp stipriausių šalyje. Miestas taip pat išsiskiria aukštais švietimo pagalbos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo neformaliajame ugdyme rodikliais.
Trečiąją vietą užėmė Lazdijų rajono savivaldybė, surinkusi 78,1 balo. Lazdijai pasiekė aukščiausią rezultatą ugdymo pasiekimų kategorijoje ir antrą – mokinių įtraukties bei gerovės srityje. Savivaldybė taip pat pirmauja pagal mokinių dalyvavimą neformaliajame ugdyme ir yra viena daugiausiai lėšų švietimo pagalbai vienam mokiniui skiriančių savivaldybių.
Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Jonavos rajono ir Kauno miesto savivaldybės. Jonava pirmauja Lietuvoje pagal pedagogų kvalifikacijos tobulinimo aktyvumą – kursuose dalyvavo beveik pusė rajono pedagogų. Kaunas išsiskiria mokinių pasiekimais – čia užfiksuoti geriausi šalyje PUPP rezultatai ir vieni aukščiausių 4 bei 8 klasių matematikos NMPP rezultatų.
Nors lyderių stiprybės skirtingos, jas sieja stiprus švietimo valdymas. Visos pirmojo penketuko savivaldybės šioje srityje surinko daugiau nei 75 balus ir viešai skelbia savo švietimo pažangos ataskaitas, nors tai daro tik maždaug pusė šalies savivaldybių.
Indekse taip pat matyti, kad savivaldybių stiprybės labai skirtingos: net 12 savivaldybių vienoje iš keturių vertinamų sričių patenka tarp dešimties geriausių, o kitoje – tarp dešimties silpniausių.
Apdovanojo už konkrečius sprendimus
Be bendrojo reitingo, įteiktos trys specialiosios nominacijos už jau įgyvendinamas švietimo iniciatyvas.
Nominacija „Kiekvieno vaiko pažanga“ skirta Panevėžio miesto savivaldybei. Ji nuo 2025 m. rugsėjo savo lėšomis finansuoja antrųjų mokytojų pareigybes aštuoniose mokyklose. Taip pradinukams pamokų metu suteikiama daugiau pagalbos.
Už emocinės aplinkos gerinimą įvertintas Ukmergės rajonas. Čia penktokams ir devintokams organizuojami komandos formavimo užsiėmimai, padedantys vaikams lengviau įsilieti į naujas klases.
„Švietimo inovacijų“ nominacija skirta Pasvalio rajonui, kuriame sukurtas dronų klasių tinklas, apimantis beveik visas bendrojo ugdymo mokyklas.
Indeksą sudaro 43 rodikliai keturiose srityse. Duomenys surinkti iš nacionalinių duomenų bazių ir savivaldybių atsakymų, o papildomoje apklausoje dalyvavo visos 60 Lietuvos savivaldybių. Nė viena jų nesurinko maksimalaus 100 balų įvertinimo. Savivaldybių švietimo lyderystės indeksą planuojama rengti ir kitais metais.
Parengta pagal VšĮ „Švietimas numeris vienas“ inform.
