Apie tvarumą galima kalbėti įvairiai – per pamokas, praktinius užsiėmimus ir kitas veiklas. Tačiau kaip žinias paversti kasdieniais įpročiais? Į šį klausimą atsakymų ieško Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos bendruomenė, dalyvaujanti tarptautiniame „Erasmus+“ projekte „EcoSense: Responsible Environmental Behaviour Through Digital Innovations“. Kartu su partneriais iš Slovakijos ir Graikijos mokiniai gilina žinias apie ekologiją, išbando praktines veiklas, kuria skaitmenines mokymo priemones bei ieško būdų, kaip kasdienybę paversti tvaresne.
Lietuva–Slovakija
Pusantrų metų truksiantis projektas prasidėjo praėjusių metų spalį. Jo tikslas – kartu su partneriais iš Slovakijos ir Graikijos sukurti viešą skaitmeninę platformą anglų kalba. Joje bus kaupiama praktinė medžiaga: pamokų planai su QR kodais, vaizdo įrašai, interaktyvios užduotys, kuriomis galės naudotis ir kitos mokyklos. Taip pat buvo parengtas 30 dienų tvarumo iššūkis, kvietęs keisti kasdienius įpročius – taupyti energiją ir vandenį, mažinti atliekų kiekį, dažniau vaikščioti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Siekiama, kad aplinkosauga neliktų vien pamokų tema, o taptų kasdienio gyvenimo dalimi.
Pirmasis partnerių susitikimas 2025 m. rudenį vyko Lietuvoje. Čia atvykę visų šalių partnerių mokytojai sudarė projekto įgyvendinimo programą ir pasiskirstė užduotis. Balandžio pradžioje projekto dalyviai lankėsi Slovakijoje – Stary Tekov miestelyje. Pasak Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojos Ramunės Urbonienės, Slovakijoje įgyta patirtis ir atlikti darbai tapo tvirtu pagrindu kitam tarptautinių mainų etapui.
Tęsinys Graikijoje
Spalio 19–24 d. „EcoSense“ projekto partneriai vėl susitiko – šįkart Chaniá mieste, Kretoje, didžiausioje Graikijos saloje. Beveik savaitę trukusioje programoje netrūko nei mokymosi mokykloje, nei praktinių aplinkosaugos veiklų, nei galimybės iš arčiau pažinti vietos aplinką.
„Pirmąją dieną mokiniai susipažino su mokyklos bendruomene, o vėliau dalyvavo paskaitoje apie plastiko perdirbimą ir atsakingą vartojimą. Dirbdami mišriose tarptautinėse grupėse jie atliko interaktyvias užduotis, diskutavo ne tik apie plastiko rūšiavimą ir perdirbimą, bet ir aiškinosi, kokios yra plastiko atliekos“, – pasakoja mokytoja R. Urbonienė.
Kitą dieną veiklos persikėlė į Chaniá miestą – mokiniai lankė žymias vietas, miesto sodą ir muziejų, susipažino su istorija bei kultūros paveldu. Tyrinėdami aplinką jie taip pat stebėjo miesto problemas ir ieškojo sąsajų su projekto tikslais.
Teorines žinias netrukus pakeitė praktika. Apsilankę atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įmonėje, mokiniai iš arti pamatė, kaip tvarkomos atliekos, ir dar kartą įsitikino, kokią reikšmę turi tinkamas jų rūšiavimas. Vėliau jie patys ėmėsi darbo – pajūryje rinko turistų paliktas šiukšles.
Aplinkosaugos temą mokiniai nagrinėjo ir pamokose. Biologijos pamokoje aptartas plastiko poveikis Viduržemio jūrai: kaip atliekos patenka į vandenį, kokią žalą daro jūrų ekosistemoms ir kaip galima mažinti taršą. Anglų kalbos pamokoje dalijosi savo šalių patirtimi, lygino aplinkosaugos problemas ir diskutavo apie galimus sprendimus.
Skirtumai ir panašumai
Viešint svetur, ypač lankantis tokiose pačiose vietose kaip namuose, šiuo atveju mokyklose, neišvengiamai imi lyginti tai, ką pamatai, su tuo, ką turi pats. Šįkart tokia proga Skirsnemunės mokiniams ir juos lydėjusiems mokytojams tapo apsilankymas Kretos mokykloje. Paaiškėjo, kad bent jau mokymo priemonėmis Skirsnemunės mokykla turi kuo pasidžiaugti.
„Kretoje, nors mokykla yra privati, klasėse nebuvo išmaniųjų lentų, kokias mūsų mokykloje turi kiekvienas kabinetas. Skaidrės buvo rodomos per televizoriaus ekraną, o mokiniai daugiausia dirbo tik su sąsiuviniais ir vadovėliais“, – pasakoja Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Karolina Kliukienė.
Kitas skirtumas, kurį pastebėjo projekto dalyviai – anglų kalba. Kretos mokytojai laisvai kalba angliškai. Pasak mokytojų, tam įtakos gali turėti ir turizmas – dalis pedagogų po pamokų papildomai dirba šiame sektoriuje.
Aštuntokui Viliui Jankauskui tai buvo pirmoji kelionė su „Erasmus+“ programa. „Galvojau, kad bus sunkiau susikalbėti, bet visi labai gerai kalbėjo angliškai, buvo lengva bendrauti“, – pasakojo Vilius. Jam patiko ir pamokos – medžiaga buvo dėstoma aiškiai, todėl atlikti užduotis ir atsakyti į klausimus nebuvo sunku.
Grįžęs namo Vilius dar kartą palygino abi mokyklas. Jo nuomone, Skirsnemunėje mokytojai medžiagą išaiškina geriau, o mokykla turi daugiau šiuolaikinių mokymosi priemonių.
Radvilei Baltrušaitytei kelionė į Kretą paliko kitokių, bet ne mažiau ryškių, įspūdžių. Mergina džiaugėsi šiltu oru – nors prieš mokiniams atvykstant saloje visą savaitę lijo, jų viešnagės dienomis oras buvo puikus. Labiausiai jai įsiminė vietiniai žmonės: graikai pasirodė šilti, atviri ir draugiški.
Mokinių dienos Kretoje turėjo aiškią rutiną: rytais jie vykdavo į mokyklą, stebėdavo pamokas, klausydavosi paskaitų ar pildydavo apklausas. Apie 13 valandą autobusiukas parveždavo juos atgal, o likusią dienos dalį leisdavo su draugais – žaisdavo žaidimus arba vaikščiodavo po Chaniá senamiestį. Atmintyje ilgai išliks ir vietinė virtuvė – ypač tradicinis gyros, graikiškas patiekalas, primenantis kebabą, bei vietiniai ledai.
Laukia svečių
„EcoSense“ projekto dalyvių laukia dar vienas susitikimas – šįkart Lietuvoje. Lapkričio 29–30 d. atvyks partneriai iš Graikijos ir Slovakijos, o visą pirmąją gruodžio savaitę bendros veiklos vyks Skirsnemunėje. Tai bus paskutinis bendras tarptautinis mokinių susitikimas įgyvendinant šį projektą.
Viešnagės metu mokiniai dalyvaus pamokose, kuriose bus naudojama projekto metu sukurta skaitmeninė platforma. Joje sukaupta metodinė medžiaga, pamokų planai pagal darnaus vystymosi sritis, QR kodai ir interaktyvios užduotys. Vėliau projekto darbai tęsis mokytojams bendradarbiaujant tarpusavyje.
Skirsnemunės mokykla svečiams rengia ir kultūrinę programą. Kretoje lietuviai buvo sutikti iškilmingai – su Lietuvos ir Slovakijos vėliavomis, valstybiniais himnais bei tradiciniais šokiais, todėl ir čia norima svečiams paruošti ypatingą sutikimą. Kadangi vizitas vyks artėjant Kalėdoms, graikai ir slovakai bus supažindinti su lietuviškomis žiemos švenčių tradicijomis.
O ko svečiai labiausiai tikisi Lietuvoje? Sniego. Ypač jį nekantrauja pamatyti graikai, kuriems tai būtų nauja patirtis. Belieka tikėtis, kad gruodžio pradžioje žiema nepavydės jiems šio džiaugsmo.
Janina SABATAITIENĖ
procesu ir pamatė, kodėl svarbu jas tinkamai rūšiuoti.
