„Šviesos“ redakciją pasiekė laiškas, kurio autorius teigia, kad pasienio gyventojams SMS žinutėmis siūlomas gerai apmokamas kurjerio darbas. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) šios istorijos platinimą vertina kaip informacinę operaciją. Centro duomenimis, nė vienas gyventojas tarnyboms tiesiogiai nepranešė gavęs laiške aprašytą žinutę. Vis dėlto pareigūnams žinoma atvejų, kai lengvu uždarbiu žmonės viliojami vykdyti priešiškų žvalgybų užduotis.
Prie laiško „Šviesai“ pridėtoje ekrano nuotraukoje siuntėjas įvardytas žodžiu „Informacija“. Rusiškai, lotyniškomis raidėmis parašytoje žinutėje už kurjerio darbą Lietuvoje žadama 350 eurų „už vienetą“. Kas samdo, ką reikėtų gabenti ir už ką konkrečiai būtų mokama, nepaaiškinta. Susidomėjusieji kviečiami parašyti elektroniniu paštu.
Laiško autorius tvirtina tokią žinutę gavęs naktį. Pasak jo, tokių pat pasiūlymų sulaukė ir aplinkinių kaimų gyventojai. Siuntėjas spėja, kad ieškoma žmonių kontrabandinėms cigaretėms nešti. Nei šio spėjimo, nei teiginio apie kitiems gyventojams išsiųstas žinutes tarnybos nepatvirtino.
Laiškai pasiekė kelias redakcijas
Apie panašius laiškus pranešė ir portalas „15min“. Jo redakcija dėl juose išdėstytų teiginių kreipėsi į institucijas. NKVC duomenimis, tai jau antras panašus atvejis per kelias savaites. Pirmiausia platinta istorija apie iš Baltarusijos į Lietuvą neva patenkančias nuodingas cigaretes. Šįkart mėginama sudaryti įspūdį, kad kontrabandininkai pasienyje veikia taip laisvai, jog talkininkų gali ieškoti trumposiomis žinutėmis.

„Bandoma pasinaudoti žiniasklaida, kad nepatikrintas pasakojimas įgytų patvirtintos naujienos svorį“, – nurodė NKVC. Pasak centro, paskelbus tokią istoriją, nuoroda į straipsnį ar pareigūnų komentaras vėliau gali būti platinami kaip tariamas įrodymas, kad laiške aprašyti įvykiai iš tiesų vyko.
Centro analitikai atkreipė dėmesį į spalio pabaigoje sukurtą „Facebook“ paskyrą „Pasienis Live“, kurioje platinamas su šia istorija susijęs turinys. Laiško autoriumi prisistatantis asmuo tariamai gautą SMS taip pat paskelbė neseniai sukurtame savo profilyje. NKVC jame įžvelgė neautentiško elgesio požymių. Analitikų duomenimis, įrašais dalijasi ir juos komentuoja botai bei kitos neautentiškos paskyros. Skaitytojui gali atrodyti, kad tą patį patyrė daugybė žmonių, nors komentaruose kartojamas vieno laiško autoriaus pasakojimas.
NKVC vertinimu, taip siekiama kelti pasienio gyventojų nerimą ir mažinti pasitikėjimą valstybės sieną saugančiais pareigūnais. Centras neatmeta, kad vienas iš operacijos tikslų gali būti ir verbavimas. Kas ją organizavo ir ar rengėjai susiję su priešiška valstybe, tarnybos dar aiškinasi.
Kaip žmonės įtraukiami į nusikaltimus
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos greito uždarbio ieškančių žmonių dairosi ir „Telegram“ darbo skelbimų grupėse. Iš pradžių žmogui gali būti pasiūlyta už atlygį išplatinti propagandines skrajutes. Įsitikinę, kad jis vykdo nurodymus, verbuotojai gali pasiūlyti pinigų ir už pastato padegimą.
Kuo baigiasi sutikimas vykdyti tokias užduotis, rodo Lietuvoje išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Merkinėje dažais išniekinus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą, teismas nustatė, kad išpuolį organizavęs Antonas Patrakovas padėjo Rusijos karinės žvalgybos interesais veikusiems asmenims. Šį rugsėjį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti jam skirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas nuteisė jaunuolį, 2024 m. gegužės 9 d. padegusį IKEA parduotuvę Vilniuje. Už išpuolius prieš prekybos centrus Lietuvoje ir Latvijoje jam buvo pažadėta 10 tūkst. eurų. Prokuratūros duomenimis, grupė veikė Rusijos karinių struktūrų ir saugumo tarnybų interesais.
Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?
Į žinutę neatsakykite, joje nurodytu adresu nerašykite ir nesiimkite siūlomos užduoties. Jei žinutę gavote į savo telefoną, NKVC ragina išsaugoti jos originalą, siuntėjo duomenis bei gavimo laiką ir iškart apie tai pranešti policijai arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Jeigu ekrano nuotrauką matėte tik socialiniuose tinkluose, neplatinkite jos kaip patvirtinto įvykio.
Jei į pasiūlymą jau atsakėte, išsaugokite visą susirašinėjimą. Kilus įtarimui, kad jus mėginama užverbuoti, galite tiesiogiai kreiptis į VSD telefonu +370 700 70 007. Departamentas užtikrina pranešusio žmogaus ir jo pateiktos informacijos konfidencialumą.































