Po egzaminų maratono – ir džiaugsmas, ir apmaudas (išleistuvių nuotraukos) (5)

Vakar Jurbarko kultūros centre brandos atestatai buvo įteikti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientams. Smagus renginys įvyko ir Eržvilko gimnazijoje. Veliuonos Jono ir Antano Juškų gimnazijos moksleiviai ir jų tėveliai gražiai atšventę Paskutinį skambutį nusprendė išleistuvių iškilmių neberengti ir atestatus atsiimti gimnazijoje jiems patogiu laiku. Iškilmių nerengia ir Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (TVM).

Šiais metais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos 90-joje, jubiliejinėje, laidoje – 166 mokiniai. Eržvilko gimnaziją šiemet baigia 20, o Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnaziją – 22 abiturientai. Dar 36 jaunuoliai iš Smalininkų TVM planavo gauti brandos atestatus.

Deja, ne visi gali džiaugtis ateičiai svarbiu dokumentu. Net penki jaunuoliai iš Jurbarko gimnazijos studijų planus turės nukelti vėlesniems metams, nepasisekė ir vienam Veliuonos gimnazijos abiturientui. Tik Eržvilko gimnazistai visi iki vieno galės švęsti išleistuves be rūpesčių. Liūdniausia padėtis – Smalininkų TVM. Iš beveik 40 pasiryžusių egzaminus laikyti moksleivių brandos atestatus gaus tik 13.

Pavyko nedaugeliui, nors šios mokyklos moksleiviai rinkosi lengvesnį brandos atestato įgijimo kelią – 28 jų laikė mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, kuris vienintelis privalomas norint baigti vidurinį mokslą. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą rinkosi tik 7 Smalininkų TVM moksleiviai, iš kurių 6 jį išlaikė.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti ir dar vieną pasirenkamąjį egzaminą. Visi 36 Smalininkų TVM moksleiviai, kaip ir dar 19 kitų gimnazijų abiturientų, rinkosi technologijų mokyklinį egzaminą. Visiems laikiusiesiems šis egzaminas buvo sėkmingas.

Technologijų ir menų egzaminai prasideda jau sausio mėnesį, reikia parengti baigiamąjį darbą. Manoma, kad šiuos egzaminus renkasi abiturientai, besitikintys lengviau gauti brandos atestatą arba tie, kuriems šis egzaminas bus reikalingas stojant mokytis į kolegijas ar aukštąsias mokyklas. Trys Jurbarko gimnazistai rinkosi fotografijos egzaminą, vienas – teatro, šeši abiturientai iš Jurbarko ir Eržvilko gimnazijų laikė dailės egzaminą.

Jei atestatui gauti užtenka dviejų išlaikytų egzaminų, tai daugiausiai abiturientai galėjo pasirinti laikyti 6 egzaminus ir privalomąjį lietuvių kalbos patikrinimą. Vieną pasirenkamąjį egzaminą rinkosi 20 kandidatų, du – 45, tris – 101, keturis – 41, net 7 planavo laikyti penkis egzaminus. Kaip ir kiekvienais metais ne visi kandidatai atvyko į pasirinktus egzaminus – vieniems užteko jau išlaikytų, kiti prarado pasitikėjimą savo jėgomis, o gal ir nusprendė, kad atestatas – ne toks ir svarbus.

Egzaminas – sudėtingas

Pernai brandos atestato siekė 333 Jurbarko mokyklų abiturientai. Šiais metais buvo tik 244 kandidatai, iš kurių egzaminų barjerą peržengė 213. Egzaminus laikyti ir savo rezultatus pasigerinti planavo 5 eksternai, o brandos atestatą įgyti pageidavo trys asmenys, negavę jo ankstesniais metais.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje buvo laikomi anglų kalbos, lietuvių kalbos, geografijos, fizikos, matematikos, biologijos, istorijos ir informacinių technologijų egzaminai. Rusų kalbos egzaminą vienas kandidatas vyko laikyti į Kauną, o du – vokiečių kalbos egzaminą laikė Šakiuose. Chemijos egzaminą pasirinkusiems 8 kandidatams teko vykti į Tauragę.

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Genovaitės Pocevičienės, vienas sudėtingiausių savo struktūra ir priemonėmis buvo anglų kalbos egzaminas.

Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą, kuriame dalyvavo 164 kandidatai iš 165 užsiregistravusiųjų, išlaikė 97,99 proc., neišlaikė 5 kandidatai – 3 iš Jurbarko gimnazijos ir 2 iš Smalininkų TVM. Šis egzaminas 100 balų įvertinimą atnešė dviem Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviams – Ugnei Stanislovaitytei, kurią anglų kalbos mokė mokytoja Jurgita Kazinevičienė, ir mokytojos Linos Maskolaitienės mokiniui Viktorui Andriuškevičiui. Dar 24 kandidatai gavo įvertinimus nuo 86 iki 99 balų.

Per aukštas barjeras

Metai po metų vykstanti diskusija apie lietuvių kalbos egzamino struktūrą ir apie tai, kad mokiniai geriau laiko užsienio kalbos egzaminus negu gimtosios kalbos, nesibaigs ir po šių metų egzaminų sesijos. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 21,81 proc. kandidatų.

Šį egzaminą planavo laikyti 196 kandidatai, tačiau laikė tik 188. Neišlaikė – 36 moksleiviai. Mokytojų nuomone, moksleiviai labai pasitiki savo jėgomis arba bando laimę – šį egzaminą renkasi net turintys metinį 4 ar 5 balų įvertinimą. Lietuvių kalbos egzamine, taip pat ir matematikos, pasitaikė tokių, kurie salę paliko po keliolikos minučių, supratę, kad egzaminas – ne jų nosiai.

Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą rinkosi 53 kandidatai. Laikyti ryžosi 42, iš kurių 13 – neišlaikė. Į pakartotinę sesiją laikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą atėjo 48 kandidatai, nepavyko net septyniems.

Ne itin sėkmingas buvo ir matematikos egzaminas – iš 179 užsiregistravusių kandidatų egzaminą laikė 154. Neišlaikė – 12,99 proc. visų laikiusiųjų. Nepasisekė 19 Jurbarko gimnazijos moksleivių ir vienam smalininkiečiui, eržvilkiškiai ir veliuoniškiai matematikos patikrinimą įveikė.

Iš 18 fizikos egzaminą laikiusių kandidatų trims nepavyko. Nė vienas išlaikiusysis negavo aukšto – 86-99 balų įvertinimo. Manoma lengvesnį už kitus – geografijos egzaminą laikė 63 kandidatai ir visi išlaikė, nors aukštą įvertinimą gavo vos vienas gimnazistas.

Paskutinius rezultatai pasiekė abiturientus, laikiusius biologijos, chemijos, istorijos ir informacinių technologijų egzaminus. Biologijos egzaminą rinkosi 61 moksleivis – išlaikyti nepavyko penkiems, o 5 Jurbarko gimnazijos moksleiviai įvertinti nuo 86 iki 99 balų. Chemijos egzaminą išlaikė visi 8 kandidatai. Į istorijos egzaminą atvyko 73 kandidatai iš 86 planavusių jį laikyti. Vienam Jurbarko gimnazistui nepavyko.

Džiugiai nuteikė informacinių technologijų egzaminas. Sudėtingas egzaminas, kuriam reikalinga technika ir nemenkos žinios, sėkmingas buvo dviem Jurbarko gimnazijos kandidatams – informacinių technologijų mokytojos Erikos Liutkevičienės mokiniai Erikas Lyneburgeris ir Arminas Petraitis gavo 100 balų įvertinimus. Iš 28 šį egzaminą pasirinkusių kandidatų, barjeras pasirodė per aukštas keturiems.

Užvirė diskusija

Antradienį Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasveikino aukščiausius įvertinimus gavusį ketvertuką ir jų mokytojas. Ugnei, Viktorui, Arminui ir Erikui įteiktos padėkos, o mokytojoms J. Kazinevičienai, L. Maskolaitienei ir E. Liutkevičienei – gėlių puokštės.

Meras pasidžiaugė, nors ir negausiu šimtukų derliumi, bei pakvietė svečius puodeliui kavos ir pokalbiui apie ateitį.

Savo pastebėjimus apie programas, egzaminų tvarką ir užduotis, moksleivių pasirengimą egzaminams išsakė pedagogės. Pasak mokytojos J. Kazinevičienės, mokyklinės programos vaikų neskatina mąstyti, jie nesugeba suvokti, ko iš jų reikalaujama, neatskleidžia prašomos temos, o Nacionalinis egzaminų centras (NEC) dažnai vertindamas darbus nuolaidžiauja.

Kad mokoma ne to, ko reikėtų, teigė ir E. Liutkevičienė: „Neaišku, ką tikrina lietuvių kalbos egzaminas – kiek knygų perskaityta, lietuvių kalbos gebėjimus ar brandą?“ Ji sukritikavo ir informacinių technologijų egzaminą. Negana to, kad egzamino užduotyse buvo įsivėlusi klaida, kurią pastebėjo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytojas Algirdas Kazinevičius, o NEC-ui pranešė G. Pocevičienė ir klaida buvo ištaisyta per 20 min., bet ir pati programavimo užduotis buvo pateikta labai painiai.

„Mums kažkaip pavyko ją įveikti, nors tokio sprendimo nesimokėme per pamokas. Programuojant teko viską daryti sunkesniu ir ilgesniu keliu, lyg į Kidulius iš Jurbarko važiuotum pro Vilnių“, – dabar jau pasišaipyti galėjo šimtukus už šį egzaminą gavę Erikas ir Arminas.

Moksleivių ir mokytojų nuomonės išsiskyrė kalbant apie egzaminų vertinimą. Mokytojai tikino, kad pagal taisykles darbus vertina du vertintojai, ir jei balas skiriasi dviem punktais, vertina dar ir trečias asmuo. Moksleiviai buvo įsitikinę, kad žinodamas pirmojo vertintojo balą, antrasis stengiasi vertinti panašiai, o lietuvių kalbos rašinio vertinimas priklauso tik nuo to, ar panašiai mąsto kandidatas ir vertintojas.

Tokiai nuomonei griežtai nepritaria G. Pocevičienė: „Egzaminų vertintojai nežino vienas kito balų. Taip pat visiška netiesa, kad moksleiviai, eidami į egzaminą žino, kur jį laikys ir kas vykdys.“

G. Pocevičienė visiškai atmeta korupcijos galimybę, kaip ir nusirašymo tikimybę.

„Juokas ima iš jaunuolių pareiškimų, kad jis nusirašė. Egzamino metu to padaryti neįmanoma – neleidžiama įsinešti ne tik mobiliojo telefono, bet ir vandens buteliuko, žvilgtelėti į kaimyno darbą taip pat nepavyks. Pažvelgus į tokių „nusirašiusiųjų“ rezultatus aiškiai matyti, kad jiems tikrai nepavyko“, – šypsosi G. Pocevičienė.

Kad ir kokiais būdais – žiniomis ar gudrumu, egzaminai jau išlaikyti. Šimtukininkai planuoja studijas: Viktoras, iš Jurbarko gimnazistų egzaminus išlaikęs geriausiai, rinksis biotechnologijų mokslus arba programavimą, pastarąjį studijuoti ketina  ir Erikas, nuo 8 klasės neatsitraukiantis nuo kompiuterio. Linksmuolis Arminas bandys šturmuoti Vilniaus universitetą ir įstoti mokytis programavimo sistemų, o nepavykus žemiau jo sąraše rykiuojasi specialybės su įdomiais pavadinimais – robotika ir megatronika. Kas tai yra? Nežino ir pats Arminas.

Vienintelė 100 balų iš anglų kalbos gavusi mergina – Ugnė – linkusi į menus. Abiturientė norėtų kurioje nors kolegijoje studijuoti grafikos dizainą ir įgyti žinių apie tai, kas jai įdomu.

Puikiai išlaikę egzaminus abiturientai renkasi iš plačiai atsivėrusių galimybių, tie, kuriems pasisekė mažiau, bet rankose – išsvajotas brandos atestatas, svarsto, kuris kelias skirtas jiems. Yra ir tokių, kurie tikisi egzaminų rezultatus dar pasigerinti – apeliacijas dėl lietuvių kalbos egzamino vertinimo pateikė 11, dėl anglų k. ir matematikos – po vieną moksleivį.

Jūratė Stanaitienė

Daugiau nuotraukų rasite ir