Šią savaitę Jurbarko r. savivaldybėje viešėjo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovai, kurie pakvietė savivaldybės Narkotikų kontrolės komisiją, rajono vadovus, medikus padiskutuoti apie žalos mažinimo paslaugų poreikį rajone.
Pripažinti problemą
Diskusijos moderatorius koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Guoblys pakvietė susirinkusiuosius aptarti vartojančiųjų psichotropines medžiagas padėtį Jurbarke ir galimybes teikti narkotikų žalos mažinimo paslaugas – „žemo slenksčio“ bei priklausomybės ligų gydymo vaistiniais opioidais kabinetų steigimą.
Statistika, kurią pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Rimantas Šagždavičius, nedžiugina. Vartojančiųjų narkotines medžiagas bendra statistika palanki Lietuvai – tokių asmenų yra mažiau nei Europoje, o tiriant 15-16 metų jaunimą viskas verčiasi aukštyn kojomis: tabako gaminius Lietuvoje vartoja 37 proc. jaunimo, Europoje – 28 proc., alkoholį – 63 proc., Europoje 57 proc., kanapes – 20 proc. mūsų jaunuolių ir 17 proc. europiečių. Liūdniausia padėtis dėl raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojimo – juos vartoja 13 proc. jaunų lietuvaičių, Europoje šis procentas siekia tik 6.
Apžvelgdamas padėtį Jurbarke R. Šagždavičius pažėrė įdomių skaičių. Lietuvoje pagal oficialią statistiką yra 55 tūkst. sergančiųjų priklausomybės ligomis, o Jurbarke – 165. Skaičius nėra grėsmingas, kol neapskaičiuojamas vidurkis 100 tūks. gyventojų: Lietuvos vidurkis – 1900, Jurbarko – beveik 600. Priklausomybę narkotikams Lietuvoje turi 5800 žmonių, Jurbarke tokių asmenų užregistruota 19.
Įdomiausia, kad 2014 metais Jurbarke neužregistruotas nė vienas naujas priklausomas nuo narkotikų asmuo.
„Akivaizdu, kad darbas su šiais asmenimis stringa, ir pagalba jiems negarantuojama“, – sakė R. Šagždavičius. Specialistas įvardijo ir Jurbarko rajone egzistuojančius rizikos faktorius – artimą pasienį, galimybę įsigyti narkotikų Tauragėje, narkomafijos aktyvumą rajonuose mažėjant gyventojų skaičiui.
Savivaldybės svečiai norėjo pasitarti su rajono vadovais, kaip rasti nuo narkotikų priklausomus asmenis ir jiems padėti.
Programų nauda
Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos dr. Aušros Širvinskienės, dėl žalos mažinimo programų didesnės naudos turi netgi ne patys narkotikų vartotojai, bet visuomenė.
„Žemo slenksčio“ paslaugos – ne tik švirkštų ir adatų dalijimas, bet ir testavimas – nustatant ŽIV, hepatitą, sifilį. Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamuosius narkotikus asmenimis bei pasiūlyti jiems tolimesnį gydymą. Tai padeda suvaldyti infekcinių ligų plitimą ir tolimesnes neigiamas socialines pasekmes.
„Sąlyginai nedidelis probleminių vartotojų skaičius Jurbarke – tik ledkalnio viršūnė“, – sakė A. Širvinskienė. Pasak specialistės, Vilniaus priklausomybės ligų centre sulaukiama pacientų iš Jurbarko, ir tai nėra pavieniai atvejai. Jei jurbarkiečiai pasiekia Vilnių, tikėtina, kad dar daugiau jų kreipiasi į Kauno ar Klaipėdos įstaigas.
„Net vieno žmogaus išgelbėjimas visuomenei atneša naudos. ŽIV infekuotas asmuo kainuoja didelius pinigus. Tikslinga identifikuoti nors ir keletą asmenų, kad jie netaptų platintojais“, – tvirtino A. Širvinskienė. Farmakoterapija metadonu yra vienas pigiausių gydymo būdų, kuris nuo šių metų finansuojamas iš ligonių kasų.
Pristatė galimybes
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė pristatė 2014-2015 m. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus ir supažindino su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamomis programomis.
Tyrimas rodo, kad Lietuvoje veikia 11 „žemo slenksčio“ kabinetų devyniose savivaldybėse. Žalos mažinimo paslaugos pasiekia tik 20 proc. vartotojų, o veiksmingai infekcinių ligų prevencijai turėtų pasiekti 40-60 proc. Šie kabinetai gali veikti prie priklausomybės ir psichikos ligų centrų, socialinėse savivaldybių įstaigose ir prie nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Šių kabinetų darbas didžiąja dalimi finansuojamas iš savivaldybių biudžetų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia konkursus šių kabinetų finansavimui iš nacionalinio biudžeto. Šiais metais tam buvo skirta 38 tūkst. eurų. Pastaruosius keletą metų maksimali suma, į kurią kasmet galėjo pretenduoti nebiudžetinių įstaigų kabinetai, buvo vos 6000 eurų.
Vienam „žemo slenksčio“ kabineto klientui vidutiniškai skiriama 150 eurų per metus. Beveik visas išlaidas sudaro priemonių įsigijimas ir personalo išlaikymas. Vienas kabinetas vidutiniškai turi 130 nuolatinių klientų, nors vienur jų sulaukiama 15, kitur – 340. Apskaičiuota, kad kabinetą išlaikyti kainuoja 18-22 tūkst. eurų per metus.
Metadonu gydoma devyniolikoje priklausomybės ligų ir sveikatos priežiūros centrų. Šią pagalbą gauna 581 asmuo. Tenkinama tik 10 proc. poreikio nuo realiai reikalingų paslaugų. Vieno paciento gydymas kainuoja 570 eurų per metus.
„Kad neplistų infekcinės ligos, reikia atitraukti narkotikų vartotojus nuo dalijimosi švirkštais. Esminė problema – paslaugų priartinimas prie vartotojo“, – sakė J. Poškevičiūtė.
SAM patvirtino programą „Dėl sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m.“, kurios vienas prioritetų yra priklausomybių ligos ir per kurią atsiveria galimybės teikti žalos mažinimo paslaugas pasinaudojant infrastruktūrine ES fondų parama. Planuojama Lietuvoje įsteigti 20 „žemo slenksčio“ ir 20 gydymo metadonu kabinetų. Jei tvarka nebus pakeista, vienam kabinetui įsteigti bus skirta 58 tūkst. eurų. Tačiau kabineto išlaikymą turės garantuoti savivaldybė.
Koalicijos atstovai siūlė savivaldybės vadovams pasvarstyti apie galimybę steigti tokius kabinetus Jurbarke. Be lėšų jiems steigti, siūlomas ir visas paketas mokymų specialistams, kurie šiuose kabinetuose dirbs.
Spręs vėliau
Susitikime dalyvavęs buvęs jurbarkietis S. Č. atstovavo narkotikų vartotojams. Vyras buvo priklausomas keletą metų ir bene pirmasis Jurbarke, kurį dėl šios priklausomybės sulaikė policija.
„Vartojantys narkotikus slapstosi, tačiau jų Jurbarke tikrai yra – pažįstu asmeniškai. Nors slepiasi, tačiau ateina laikas, kai viskas tampa nesvarbu, ir negaudami kasdienės dozės jie vis tiek ateitų į tuos kabinetus“, – teigė skaudžios patirties turintis S. Č.
Savivaldybės gydytojos Gražinos Sutkuvienės versijai, kad galimybė gauti metadono ar švirkštų į Jurbarką pritrauktų narkotikų vartotojus iš kitų rajonų, paprieštaravo A. Širvinskienė: „Narkotikų vartotojų sankaupą skatina ne teikiamos paslaugos, o prekyba narkotikais.“
Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro, kuris metadono programą vykdo nuo 1995 metų, specialistės, centre stebima ilgalaikė klientų remisija, o gydymo efektyvumas siekia 70 proc.
Administracijos direktorė Vida Rekešienė padėkojo svečiams už pateiktus skaičius apie Jurbarką ir informaciją apie galimybę steigti žalos mažinimo paslaugas. Ji pabrėžė, kad Jurbarke aktualesnės programos priklausomiems nuo alkoholizmo žmonėms.
Pasak A. Širvinskienės, programoje numatytas klasterių sistemos steigimas, kurioje bus galimybė pasiūlyti gydymą nuo alkoholio abstinencijos nutraukimo iki psichosocialinės reabilitacijos. Specialistė išsakė abejones dėl dabar taikomo kodavimo metodo, kuris, pasak jos, yra net ne medicininė paslauga ir turėtų išnykti.
„Mes pasinaudotume net burtininkų paslaugomis, jei jos padėtų įveikti alkoholizmo problemą“, – teigė V. Rekešienė ir meras Skirmantas Mockevičius.
Rajono vadovai pažadėjo apsvarstyti visas žalos mažinimo paslaugų steigimo Jurbarke galimybes. Pripažinus problemą ir atsiradus galimybei gauti lėšų vadovų pareiga pasirūpinti rajono gyventojų gyvenimo kokybe.
Jūratė Stanaitienė
