Vasario pradžioje visoje Lietuvoje miškininkai ir gamtos mylėtojai savanoriai šukavo miškus: ieškojo vilkų pėdsakų ir bandė suskaičiuoti, kiek šių plėšrūnų yra Lietuvoje.
Nors Jurbarko rajone skaičiavimą apsunkino sniego trūkumas, tačiau ištisus metus šiuos žvėris stebintys ir skaičiuojantys miškininkai įsitikinę, kad vilkų yra nuo dvidešimties iki trisdešimties.
Nors plėšrūnų skaičius džiugina kai kuriuos gamtos mylėtojus, tiek specialistai, tiek ūkininkai ir medžiotojai su nerimu žvelgia į miškus – drastiškai padidėjusi vilkų populiacija daro ne tik apčiuopiamus nuostolius žmogui, bet ir naikina pati save – platina žvėrims mirtinas ligas.
„Vilkus skaičiuojame kasmet. Neramu, kad oficiali šalies statistika labai skiriasi nuo to, ką mes matome miškuose. Oficialiai Tauragės apskrityje pernai buvo daugiau kaip dvidešimt vilkų, o mes įsitikinę, kad toks skaičius yra vien Jurbarko rajone“, – tvirtino Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Ilgamečio miškininko ir medžiotojo manymu, Jurbarko rajone, Karšuvos girioje, visiškai pakaktų penkių – septynių vilkų. Šiandien jų – kelis kartus daugiau, o netrukus dar padaugės. Vilkas Lietuvos gamtoje neturi jokių konkurentų. Nors galingas grobuonis ir atlieka šiokį tokį miško sanitaro vaidmenį – medžioja silpnus, sergančius ir išsigimusius gyvūnus, tačiau pirmiausia išpjauna jauniklius, be to, neaplenkia ir naminių gyvulių.
„Žinoma, niekas neginčija, kad vilkai turi teisę egzistuoti. Tokią teisę turi kiekviena rūšis, tačiau skaičiaus reguliavimas turi būti teisingas, kad nekentėtų nei gamta, nei žmogus“, – tikina urėdas.
Aplinkos ministerijos suteiktas vilkų sumedžiojimo limitas per 2014–2015 metų medžioklės sezoną visoje Lietuvoje – 33 žvėrys. Kvotos paskirstytos pagal apskritis.
„Visoje apskrityje pernai leido sumedžioti tris vilkus, o vien mūsų rajone jų daugiau nei dvidešimt. Be to, reikia nepamiršti, kad kasmet vilkų populiacija gali didėti trečdaliu“, – sakė F. Bakys.
Augantį žvėrių skaičių patvirtina ir girininkų pastebėjimai. Vilkų pėdsakų rasta girininkijose, kur dar visai neseniai eiguliai jų nepastebėdavo.
Nuostoliai didžiuliai
Kalbėdamas apie vilkų įtaką žmonėms, miškininkas pirmiausia klausia: kas matė vilką gamtoje? Ir atsako: vilkus pamato vienetai – medžiotojai, ūkininkai, o vilkų teikiama nauda gerokai nublanksta prieš daromą žalą.
Vilkų padarytų nuostolių ūkininkams pastaraisiais metais rajone fiksuota nedaug. Tačiau būtina įvertinti faktą, kad didžioji vilkų populiacijos dalis telkiasi Karšuvos girioje, o ūkininkaujama daugiausia rytinėje rajono dalyje. Todėl ūkininkų nuostoliai neparodo tikrosios padėties.
Labiausiai nuo vilkų kenčia gyvulių augintojai. Plėšrūnai nesirinkdami pjauna tiek suaugusius gyvulius, tiek jauniklius. Apsisaugoti nuo gruobuonių beveik neįmanoma. Žinomas ne vienas atvejis, kai į senus tvartus suvarytus gyvulius vilkai pasiekia prasikasę po pamatais.
„Apsaugoti gyvulius labai sunku. Vienintelė viltis – kas vakarą juos suvaryti į tvartus. Tačiau tai – didžiulės ir laiko, ir pinigų sąnaudos. Be to, vilkai, jei neranda gyvulių naktį, pjauna juos dieną. Nors dalis nukentėjusiųjų kreipiasi dėl kompensacijų, negalima pamiršti moralinės pusės. Įsivaizduokite, kad močiutė su senuku vienkiemyje augina karvutę, o vilkai ją papjauna. Žmonės gal net nežino, kur kreiptis pagalbos, o gal net neturi kaip nuvažiuoti parašyti prašymo dėl kompensacijos. Jau nekalbu apie tai, kiek negerų išgyvenimų patiria“, – įsitikinęs F. Bakys.
Tačiau vilkai žalą daro ne tik ūkininkams. Nė kiek ne mažiau nukenčia ir medžiotojai. Kiekvienas iš dešimties būrelių rajone kasmet už teisę medžioti sumoka nemažai mokesčių. Tačiau padidėjus vilkų skaičiui medžioti gali tiesiog nebebūti ką.
„Medžiotojai ilgus metus vykdo atranką, puoselėja žvėrių populiacijas, stengiasi, kad jas sudarytų kuo sveikesni ir geresni gyvūnai. Į teritoriją atklydus dideliam vilkų skaičiui visos pastangos per porą metų nueina šuniui ant uodegos. Vilkai išpjauna ne tik sergančius individus, bet ir daugumą jauniklių. Dėl to gyvūnų skaičius labai sumažėja“, – neabejoja urėdas.
Specialistas taip pat įsitikinęs, kad vilkai, skirtingai nuo daugumos gyvūnų – stirnų, kiškių, elnių ar briedžių neteikia žmonėms ir estetinio, vizualinio pasigėrėjimo. Nors gyvūnas gražus, tačiau jo pamatyti beveik neįmanoma.
Gresia ligos
Dauguma rajono medžiotojų sumedžiotų vilkų sirgo niežais. Tai parazitinė liga, kuria sergant vilkai nuplinka. Užsikrėsti niežais gali ne tik vilkai, bet ir visi šuninių šeimos gyvūnai.
„Negalima pamiršti ir pasiutligės grėsmės. Nors mūsų rajone ši liga seniai nefiksuota, padaugėjus vilkų gali kilti pasiutligės protrūkis. Pasiutęs vilkas gali būti labai pavojingas žmogui“, – sakė F. Bakys.
Baltijos šalys – rezervatas
Didžiulis noras didinti vilkų skaičių į Lietuvą ateina iš senųjų Europos Sąjungos valstybių. Šiose šalyse vilkų seniai nebėra, todėl Vakarų Europa stengiasi ir skiria lėšų, kad šie žvėrys būtų išsaugoti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.
„Reikia paklausti, kodėl vilkų ten nebėra? Todėl, kad išnaikino. O kodėl išnaikino? Todėl, kad vilkas – pagrindinis žmogaus konkurentas, kuris daro didžiulę žalą. Dabar vakariečiai stengiasi išsaugoti šią rūšį, tačiau Rytų Europos šalys neturėtų virsti didžiuliu vilkų rezervatu vietinių gyventojų sąskaita“, – įsitikinęs urėdas.
F. Bakį stebina tai, kad problemų dėl išlikimo neturinti vilkų populiacija saugoma, o visiškai nekreipiama dėmesio, kad nyksta kiškiai ir kurapkos, tetervinai, kurtiniai. Kai kurios rūšys itin kenčia dėl žemės ūkio, tačiau išsaugoti jas – įmanoma. Tokio dėmesio kaip vilkai Lietuvoje nesulaukia net į „Raudonąją knygą“ įrašytos lūšys, kurių populiacija dėl vilkų skaičiaus didėjimo gali sumažėti.
Urėdas tvirtina, kad nevaldoma vilkų populiacija Lietuvoje gali priversti žmones nusižengti įstatymui.
„Nenustebčiau, kad nuostolių išvarginti ūkininkai ir medžiotojai pradės paslapčiomis gelbėtis patys. Todėl, kol nevėlu, būtina reguliuoti grobuonių skaičių ir taip pasiekti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“, – neabejoja F. Bakys.
Bandydami kuo tiksliau sužinoti vilkų skaičių ir teisingai informuoti Aplinkos ministeriją Jurbarko miškų urėdijos specialistai prašo gyventojų, medžiotojų, miško lankytojų pagalbos. Visi pastebėję šiuos žvėris prašomi pranešti urėdijai telefonu (8 447) 72 262.
Lukas Pileckas
