Šią savaitę į spaudos konferenciją žurnalistus pakvietę rajono vadovai pateikė praėjusių metų savivaldybės tarybos ir administracijos veiklos atskaitas ir supažindino su šių metų rajono biudžeto galimybėmis. Nors rajono merui Ričardui Juškai renginys buvo gera proga pasigirti gerėjančia finansine savivaldybės padėtimi, Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė geresnio gyvenimo biudžetininkams nepažadėjo.
Geriausia žinia: skolos mažėja
Prieš savivaldybių rinkimus įstatymas įspraudė rajono vadovus į rėmus: bendrauti su žiniasklaida jie gali tik spaudos konferencijoje. Jurbarko rajono meras R. Juška ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas įstatymo nuostatas panaudojo kūrybiškai, nes ataskaitos yra pati geriausia proga pasigirti nuveiktais darbais, o diskutuoti su žurnalistais neįpareigojanti spaudos konferencijos forma leidžia išvengti nepatogių klausimų.
Rajono meras R. Juška šiek tiek laiko dar sugaišo pateikti, jo nuomone, svarbiems skaičiams, o savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas iš karto leidosi į filosofinius apmąstymus apie kolektyvo svarbą ir laimę būti jo vadovu. Išvardijęs, kiek posėdžių pernai surengė ir kiek klausimų apsvarstė rajono taryba, R. Juška didžiausią dėmesį skyrė savivaldybės skoloms.
Meras džiaugėsi, kad pernai neišsipildė blogiausia tarybos narių prognozė – trumpalaikiai įsiskolinimai ne padidėjo, kaip buvo tikimasi, o sumažėjo – net 2 mln. 687 tūkst. Lt. Įtakos tam neabejotinai turėjo šiltas ruduo, sumažinęs šildymo sąskaitas, ir galimybė išmokėti darbuotojams gruodžio mėnesio atlyginimus.
Vis dėlto R. Juška pripažino, kad dėl pernai paimtų 1,9 mln. Lt paskolų projektams įgyvendinti iki 15,6 mln. Lt padidėjo ilgalaikiai savivaldybės įsiskolinimai. Mero nuomone, tai nėra problema, nes savivaldybė dar galėtų skolintis beveik 20 mln. Lt – ir tai leis įgyvendinti ES paramos finansuojamus projektus. Pernai savivaldybė įgyvendino 21, pradėjo 18 naujų projektų. „Kito būdo įgyvendinti projektus, kaip tik imant paskolas, šiuo metu nėra“, – garantavo R. Juška.
Informavęs, kad Kauno miesto taryba jau patvirtino AB „Kauno energija“ investicijų planą su užmojais Jurbarke statyti biokatilinę, meras pripažino, kad šilumos kainos mieste dėl to nepasikeis – įtaką tarifui daro tik Kaune įgyvendinami šilumos ūkio modernizavimo projektai.
Į savivaldybę – iš nevilties
Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas nebuvo toks konkretus: priminęs, kokį įvertinimą pernai savivaldybei suteikė Laisvosios rinkos institutas, direktorius labai ilgai bėrė pagyras kolektyvui, kurį šiuo metu sudaro 68 valstybės tarnautojai ir 134 pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai.
„Laisvosios rinkos institutas pakylėjo mus į 18 vietą. Tai nebuvo daroma dėl kažko tai ar dėl įvertinimo, ar mes tikėjomės, kad jis bus ar nebus, bet kolektyvas pasistengė – skyrių vedėjai, seniūnai net nusifotografavo po vieno gamybinio. Kokie buvom atėję, tokie ir stovim prieš jūsų teismą – gal bus archyvui“, – rodydamas ką tik savivaldybės išleistą naują leidinį „Permainų laikas“ pakiliai aiškino direktorius.
P. Vainauskas dėkojo visiems už nuoširdų darbą, tvirtino, kad žmonės jaučia vienas kito petį, dėl to ir sunkus darbas tampa įmanomu. Direktoriaus duomenimis, pernai savivaldybė gavo 672 prašymus, bet tarp jų buvo tik 23 skundai.
„Tie, kurie ateina pas mus, ateina iš nevilties, neradę kažkur užtarimo arba negavę išaiškinimo. Per mano darbo laiką nebuvo nė karto pasakyta, kad dabar ne priėmimo valandos – žmonės nustemba, kad direktorius iškart pradeda aiškintis“, – gyrėsi P. Vainauskas, netrukus dar pridėjęs, kad vis dažniau į savivaldybę žmonės ateina padėkoti už gražėjantį Jurbarką.
Radęs progą, rajono meras R. Juška prisiminė, kaip vienas ministras esą jam skundėsi, kad per metus gauna 48 skundus, bet 32 būna atsiųsti iš Jurbarko – vieno tarybos nario.
R. Vainausko nuomone, nereikėtų šaukti, kad Jurbarke viskas blogai, nes taip tik atbaidome investicijas.
Teks ieškoti rezervų
Kaip visada, konkrečiausia buvo šių metų rajono biudžeto padėtį pristatyti pakviesta Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė. Savivaldybės pajamos iš mokesčių, valstybės dotacijų ir numatomų paskolų šiemet sudarys apie 23 mln. Eur – lyginant su praėjusiais metais, rajono biudžetas nei padidės, nei sumažės.
Formuodama savivaldybių biudžetus Vyriausybė įskaičiavo lėšas padidėjusiam minimaliam darbo užmokesčiui, bet prognozuojamam mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų pakėlimui rezervų teks ieškoti patiems.
Nauja ir tai, kad šiemet savivaldybė skirstys jau ne tik socialines pašalpas, bet ir imsis atsakomybės už šildymo, karšto ir šalto vandens kompensacijas. A. Stoškienė užsiminė, kad socialinei paramai valstybės skiriamų lėšų mažėja, nes poreikis apskaičiuojamas ne pagal 2012 metų faktines išlaidas, o pagal pastarųjų trejų metų išlaidų vidurkį.
Finansų skyriaus vedėja džiaugėsi, kad šiemet pavyks išsaugoti beveik nesumažintą biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą – kol kas planuojama jį sumažinti tik 1 proc., tačiau pagerėjusio gyvenimo biudžetininkai gali ir nepajusti. Jei atlyginimai jiems padidės, dar kartą akcentavo vedėja, įstaigos turės ieškoti vidinių rezervų.
Beveik nemažinamos, atrodo, bus ir ūkio išlaidos. Mažėjant šilumos tarifui, mažiau lėšų šildymui gaus miesto mokyklos ir darželiai, bet sutaupyti nepavyks – pradės veikti Seredžiaus daugiafunkcis centras, po rekonstrukcijos teks mokėti už Eržvilko kultūros centro šildymą.
„Dabar atrodo, kad užtikrinsime 11 mėnesių finansavimą, bet viskas priklausys nuo gamtos sąlygų“, – atsargiai žadėjo A. Stoškienė.
Šiemet bus pradėti įgyvendinti tik du nauji projektai, bet be paskolų savivaldybė ir vėl neapsieis. Planuojama imti 1 mln. 330 tūkst. Eur (4,6 mln. Lt) paskolą, iš biudžeto anksčiau paimtoms paskoloms dengti ir palūkanoms mokėti šiemet teks atseikėti 720 tūkst. Eur (2,5 mln. Lt).
Nors trumpalaikiai kreditoriniai įsiskolinimai pernai ir sumažėjo, A. Stoškienė pripažino, kad skolų savivaldybė turi dar tikrai nemažai – apie 500 tūkst. Eur. Sausio 1 d. savivaldybė daugiausia buvo įsiskolinusi už miesto tvarkymą, gatvių apšvietimą, atliekų išvežimą – ši skola sudarė 151 tūkst. Eur. Nesumokėta liko per 100 tūkst. Eur socialinių išmokų, 30 tūkst. Eur negavo Jurbarko autobusų parkas už mokinių vežiojimą.
A. Stoškienė pripažino, kad dalį skolų galėjo grąžinti dar pernai, bet nespėjo.
„Per kelias gruodžio pabaigos dienas savivaldybė gavo trečdalį mėnesio finansavimo, tačiau negalėjome apmokėti sąskaitų – dėl euro įvedimo strigo sistemos, nedirbo bankai. Tačiau nieko blogo dėl to neatsitiko: šių metų biudžete turime 300 tūkst. Eur likutį – per milijoną litų“, – tvirtino Finansų skyriaus vedėja.
Valdžiai trukdo bendruomenės
Meras pripažino, kad skaudžiausia jam būna tada, kai turi informacijos, bet negali atsikirsti į tarybos narių kritiką dėl investicijų. Kartais tas tylėjimas žmonėms sukelia abejonių. Pavyzdžiu meras pateikė Girdžių hidroelektrinės statybą.
„Buvau kaltinamas, kad proteguoju verslininkus, nors jų net nepažinojau. Dabar kandidatai į merus žada tartis su bendruomenėmis. Mes žinome, ką reiškia tartis su bendruomene: septyni rėksniai sukelia visus ant kojų ir investicijos prarandamos, o savivaldybė dabar vis tiek turės remontuoti užtvanką“, – piktinosi R. Juška.
Paprašytas paaiškinti, ar toks pavyzdys reiškia, jog žmonės neturi teisės spręsti, ko jiems reikia, rajono meras pripažino, kad gyventojai valdžia nebetiki.
„Kai seniūnijose rengiamuose susitikimuose aiškiname, kokie priimti įstatymai ir koks bus rezultatas, mūsų net nesiklauso: sako, mes skaitėm ir geriau žinom, o jūs visi vagys, važiuokit iš čia. Kai tokia išankstinė nuostata, kaip gali tartis su bendruomenėm?“ – spaudos konferencijoje piktinosi R. Juška.
Daiva BARTKIENĖ
