2557 kilometrai ir savaitė laiko. Tiek prireikė jurbarkiečiams Linui Židuliui ir Lilijai Januškevičiūtei, kad apvažiuotų visas Lietuvos savivaldybes ir nusifotografuotų prie kiekvieno rajono kalėdinės eglutės.
Į kelią jie leidosi gruodžio 28-ąją, o grįžo šį sekmadienį – abu keliauninkai atostogavo. „Turėjome tokią idėją, gal tik priežasties keliauti trūko. O dabar visur eglučių lenktynės. Tai ir nusprendėme nusifotografuoti prie kiekvieno rajono eglės. Taip pat ir prie miestų riboženklių“, – sakė L. Židulis.
Per kelionę pora patyrė ir nuotykių. Prienuose teko praleisti parą, čia meistrai tvarkė jų „BMW“ automobilio vandens pompą. L. Židulis prisipažįsta, kad tikras iššūkis buvo ilgam neužstrigti Jurbarke.
„Jurbarkas buvo tarsi toks maršruto vidurys. Nesukome namo miegoti. Bijojome, kad neprisiversime kelionės tęsti“, – sakė vyras.
Taip pat teko daugiau nei planuota pasivažinėti. Pora manė, kad Akmenė yra rajono centras, tačiau pakeliui išsiaiškino, kad reikėjo važiuoti į Naująją Akmenę. Todėl teko grįžti. Paklaidžiojo ir ieškodami miestų riboženklių. „Rasdavom kartais vieno ar kito fotografo nuotraukų. Radom, kad kažkas ir projektą vykdo, per metus ar daugiau laiko nori nufotografuoti visų rajonų centrų riboženklius. Tai nustebome, kad tiek laiko reikia. Juk imi, pavažiuoji ir nufotografuoji“, – pasakojo L. Židulis.
Linui labiausiai patiko Alytus ir jo kalėdinė eglutė, tačiau kartu šis miestas ir nuvylė – neturi riboženklio.
„Labai patiko Anykščiai, labai išpuošti. Keistai Šalčininkai atrodo, kai miesto svečius pasitinka lenkiškai. Atrodo, gatvių pavadinimus rašyti lenkiškai uždraudė. Bet, tarkim, kultūros centras ir kiti panašūs objektai – visur lenkiškai po lietuviškomis iškabomis parašyta“, – sakė L. Židulis.
L. Januškevičiūtei taip pat labai patiko Anykščiai. Nors kalėdinė eglutė didelio įspūdžio nepadarė, tačiau pats miestas labai skoningai papuoštas.
„Kupiškis buvo tobulas – miško medis, jis man patiko labiausiai. Taip pat labai gražios Utenos, Pasvalio eglutės. Iš karkasinių įspūdį paliko Alytus ir Šiauliai. Gal Alytus labiau patiko – ten dominuoja raudona ir geltona spalvos. Buvo ir eglučių miestelių, kaip Jurbarke. Tačiau jie įspūdžio nepadarė, priminė šiukšlynus. Sakyčiau, kad Jurbarko ir Druskininkų – jaukiausi“, – pasakojo moteris. Kauno ir Vilniaus eglės Lilijos nesužavėjo – didmiesčių kalėdinėse aikštėse buvo itin daug pompastikos.
„Apvažiavus visą Lietuvą galiu pasakyti, kad Jurbarkui trūksta didelių erdvių, aikščių. Visi tai turi – sutvarkytos vietos, kurios miestui suteikia didybės. Be to, mūsų miestas turėtų atkreipti dėmesį į smulkias detales – turėklus, fasadus, nuorodas. Na, kad ir patys pažiūrėkit į skverelio prie „Liukso“ rožinius išbetonavimus. Galima daug vardyti, tačiau faktas, kad pasitemti turime labai smarkiai“, – įsitikinusi L. Januškevičiūtė.
Lietuvą šventiniu laikotarpiu apvažiavusi moteris negaili pagyrų – šalis labai graži, net ir tada, kai keliauji pilkiausiu ir tamsiausiu laiku. „Smagios buvo ir žmonių reakcijos. Teko paėjėti iki riboženklių, ieškoti gero kadro. Tai vieni pypino, kiti atsisukdami žiūrėjo, kiti net tolumoje sustodavo“, – juokėsi jurbarkietė.
Lukas PILECKAS
daug kas verkia, kad nėra, ką veikti, žmonės ima ir susiorganizuoja įdomių veiklų. Šaunuoliai