Nusiaubtas vagonėlis ant ratų, pusantro tūkstančio eurų nuostolis ir jokios vilties, kad už padarytą žalą bus atlyginta. Su tokia situacija susidūrė Paskynuose gyvenantys žmonės, pasistatę namelį ant ratų, nes vietiniai vaikai viską suniokojo nepataisomai. Nors kaltininkai aiškūs, teisėsauga dėl nuostolių atlyginimo nukentėjusiesiems siūlo patiems kreiptis į teismą.
Suniokotą turtą paskyniškė Elena Vaičiulienė pastebėjo gegužės 24 d. – namelis ant ratų buvo sugadintas nepataisomai. Chuliganai sulaužė viduje buvusius baldus, kapojo kirviu sienas, išdaužė langus, išmėtė daiktus, dalį jų – į šalia esantį tvenkinį. Gerokai kliuvo ir šalia esančiai pavėsinei.
Pareigūnai netruko nustatyti įtariamuosius. Tai – vietiniai, nuo devynerių iki dvylikos metų amžiaus vaikai. Vieni jų savo kaltę pripažino, kiti neigė niokoję, esą buvo tik stebėtojai. Dalis namelio niokotojų – iš socialiai remtinų šeimų.
Nustačius žalą padariusius chuliganus E. Vaičiulienė tikėjosi, kad dėl patirtų nuostolių sukti galvos nereikės. Tačiau poros išgyvenimai, pasirodo, nesibaigė. Nebeaišku, kaip bus ir su nuostolių atlyginimu.
Rugpjūčio pradžioje paskyniškė gavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros raštą, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Moteriai taip pat pasiūlyta dėl nuostolių atlyginimo civiline tvarka pačiai kreiptis į teismą.
„Tokia teisėsaugos pozicija labai nemaloniai nustebino, buvome priblokšti. Mes patyrėme didelių nuostolių, o dabar, panašu, kad turėsime nuostolių dar daugiau. Jei reikės patiems kreiptis į teismą – turėsime samdyti advokatą. Tų vaikų tėvai juokiasi ši mūsų, klausia, ką paimsit, jei mes visi socialiai remtini? Vaikai irgi miestelyje kaip žvaigždės jaučiasi. Ir ne veltui, – nes nebaudžiami“, – baisėjosi moteris.
Paskyniškė įsitikinusi, kad esant kaltininkams, reikalus iki galo turėtų spręsti teisėsauga. Nukentėjusieji neturėtų patirti nei papildomų išlaidų, nei streso. Teisėsauga bylą perduotų teismui, o šis įpareigotų jaunųjų chuliganų tėvus atlyginti nuostolius.
„Mes nusamdysime teisininką, laimėsime. Bet ar bus ką iš jų paimti? Jei ne, tuomet būsime patyrę dar didesnių finansinių nuostolių. Tokios situacijos ugdo nebaudžiamą, atsakomybės nejaučiančią ir viską sau leidžiančią kartą“, – guodėsi moteris.
Įstatymo įkaitai
Panašu, kad teisėsaugininkus į kampą spaudžia ne kas kitas, o įstatymas. Prokuroras Valentinas Jakštys sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą grindžia tuo, kad asmenys pagal Baudžiamąjį kodeksą dažniausiai atsako tik nuo 16 metų. Išimtiniais atvejais atsakomybė taikoma ir keturiolikmečiams.
Kadangi namelio niokotojai yra mažamečiai, tai atsakomybė galima tik jų tėvams. Tačiau šį procesą reguliuojantis Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimas priešingai vaiko interesams numato svarstymą perduoti savivaldybės administracijai.
Įstatymas taip pat numato, kad tokius nusižengimus nagrinėja ir priemones taiko savivaldybės specialistai.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Zita Tytmonienė tikina, kad su prasižengusiais vaikais dirba, įvairias priemones taiko ir pakeisti jų elgesį bando būrys specialistų. Tačiau kartu ji pripažįsta, kad įstatymu leidžiamos priemonės dažnai būna neefektyvios.
„Šį atvejį dar nagrinėsime, jis mums žinomas. Manau, kad taikysime minimalios priežiūros priemones. Kiek tai bus veiksminga, parodys laikas. Mes irgi viską turime daryti pagal įstatymą, o įstatymas yra toks, koks yra. Leidžia tik tokias priemones, kokias leidžia“, – sakė Z. Tytmonienė.
Koordinatorė tikina, kad nusprendus taikyti minimalios priežiūros priemones, šeima yra įpareigojama lankytis pas reikiamus specialistus, kad gautų iš jų pagalbą. Tačiau, jei jie į savivaldybės nurodymus nusispjauna – nubausti galimybių nėra.
„Gaila, bet tikrai pastebime, kad sistema veikia su neprobleminiais vaikais, su šeimomis, kurioms tai rūpi. Bet yra labai neveiksminga su tais, kuriems tas pats“, – sakė Z. Tytmonienė.
Kalbėtis su niokotojais ir jų tėvais bandė ir mokyklos, kurią lanko vaikai, direktorė. Pasak švietimo įstaigos vadovės, buvo suorganizuotas susitikimas su tėvais, vaikais ir nukentėjusiais žmonėmis.
„Inicijavome susitikimą, bet ką mes galime? Tik pasikalbėti, pabandyti įtikinti. Tačiau tie vaikai į viską žiūri kaip į nuotykį, pasakoja kaip nuotykį. Jokios kaltės niekas nejaučia. Apskritai sunkiai suvokiama, kaip tokio amžiaus vaikai klajoja po kelis kilometrus, mamos jų nepasigenda po keletą valandų“, – pasakojo mokyklos direktorė.
Atsakomybės nėra
Jurbarko r. policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Laura Strimaitienė pritaria, kad sutramdyti siautėjantiems mažamečiams teisinių instrumentų beveik nėra. Paaugliams iki 16 metų už sugadintą turtą atsakomybė netaikoma.
„Iki keturiolikos metų nėra jokios atsakomybės. Nuo keturiolikos – už vagystes ir kai kuriuos sunkius nusikaltimus. Daugiau atsakomybės atsiranda tik nuo šešiolikos. Problemą su jaunaisiais pažeidėjais tikrai turime. Tai stotelę sudaužo, tai paimsrio take kažką nuniokoja, tai dar kažką padaro. Yra bėda“, – sakė L Strimaitienė.
Pareigūnė sutinka, kad dabar taikomos priemonės veiksmingos šeimoms, kurioms rūpi jų atžalos. Tačiau su tais, kuriems tas pats – poveikio priemonių pareigūnai ar kitos tarnybos nelabai randa.
Lukas PILECKAS
