„Šviesos“ skaitytojų laiškai ir telefonų skambučiai teikia vilties – savo kraštą mylintys žmonės neketina nuolaidžiauti šiukšlintojams, niokotojams, netausojantiems nei gamtos, nei aplinkos. Raginame netylėti, nelikti abejingiems ir dėkojame už pilietišką požiūrį.
Daliai jurbarkiečių patinka dergti ir gyventi kaip gyvuliams tvarte. Tokia tiesa vis labiau įsitikina prie karjero su vaikais laiką mėgstanti leisti Lina. Moteris šiurpsta nuo to, kaip akiplėšiškai visiems svarbią poilsio vietą teršia neatsakingi kraštiečiai, o išspardyti surinktas šiukšles jaunimui atrodo normalu.
„Vieną vakarą su drauge neapsikentusios sutvarkėme žmonių-paršų padarinius prie karjero. Tokį chamiškumą sunku net įsivaizduoti – šalia mūsų sėdėjo pora šeimų, gėrė alų. Mes pradėjome apie šiukšlinimą šnekėti, tai jie nejaukiai pasijuto ir pakilo išeiti, o šiukšles, kai nematėme, man prie daiktų pametė ir nuėjo“, – neregėtu įžūlumu baisėjosi jurbarkietė.
Pasak moters, panašu, kad kol prie vandens telkinio jurbarkiečiai geria ir valgo, jų krepšiai susitraukia ir jei ateinant į juos tilpo pilni buteliai ir bulvių traškučių pakeliai, tai išeinant nebetelpa niekas – viskas paliekama tiesiog ant žemės.
„Nesuvokiama, kad žmonės taip šiukšlina, juk žino, kad patys antrą kartą atvažiuos. Tačiau didžiausia problema ne jaunimas, vaikai, o tai, kad suaugusieji tai daro. Vaikai tokius veikėjus mato ir mokosi“, – įsitikinusi moteris.
Pavertė sąvartynu
Skundų dėl šiukšlių prie karjero redakcija yra sulaukusi ne vieną kartą. Jurbarkiečiai itin baisisi chamiškai išpiltomis šiukšlėmis kitoje karjero pusėje. Čia, ant retai važinėjamo keliuko ir šalia jo, riogso krūvos atliekų. Teršėjai čia įrengę net tris šiukšlių išpylimo vietas.
„Yra statybinio laužo krūva, matyt, atvežė sunkvežimiu ir išpylė. Šalia – nebereikalingų rūbų ir skudurų kalnas, dar už keleto metrų – automobilių atliekų sąvartynas. Tos šiukšlės ten guli jau ne pirmus metus ir už tvarką atsakingoms institucijoms neužkliūva“, – laiške redakcijai dėstė skaitytojas.
Kad problemų kelia ne tik tokius sąvartynus supilantys gyventojai, bet ir ateinantys prie karjero poilsiautojai, pripažįsta ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys. Pasak pareigūno, visi teršėjai pagal galimybes nustatomi ir baudžiami, tačiau prie kiekvieno poilsiautojo po pareigūną nepastatysi, nuo šiukšlinimo gali apsaugoti tik didėjantis žmonių sąmoningumas.
„Jei pavyktų nustatyti šiukšlintojus, kurie išvertė atliekas kitoje karjero pusėje, jų lauktų nemažos baudos už žalą gamtai. Miesto apylinkėse nuolat kas nors atsikrato didesnio kiekio šiukšlių, nors be problemų galėtų jas priduoti į stambiųjų atliekų aikštelę ar bent jau išpilti į konteinerius“, – sakė A. Šašys.
Kiekvienais metais su povandeninės žūklės klubu „Neriam“ akciją „Darom“ organizuojantis ir paplūdimį tvarkantis bei šiukšles po vandeniu renkantis jurbarkietis Edgaras Brazaitis žodžių dėl poilsiautojų elgesio į vatą nevynioja.
„Jurbarkiečiai šiukšlina labai daug. Nežinau apie šiukšlynus kitoje karjero pusėje, tačiau maudymvietėje suvalgius bulvių traškučių pakelį ar kažką išgėrus, palikti tai ant žemės – normalu. Spjaudyti saulėgrąžų lukštus irgi. Ir visai nesvarbu, kad toje vietoje turės įsikurti kiti poilsiautojai ar net teks grįžti patiems šiukšlintojams“, – stebėjosi vyras.
Draus nuo lapkričio
Į redakciją kreipėsi moteris, nustebinta pardavėjos elgesio Jurbarkų parduotuvėje: pardavėja mažamečiam vaikui pardavė skardinę energetinio gėrimo.
„Paklausiau, ar pardavėja gali duoti vaikui energetinį gėrimą, nes Seimas priėmė įstatymą dėl draudimo. Ji atsakė, kad nieko apie tai nežino, be to, esą vaikui gerti tokius gėrimus leidžia tėvai. Kadangi pažįstu to berniuko mamą, paskambinau ir paklausiau. Pasirodė, kad ji neleidžia savo vaikui pirkti tokių gėrimų“, – sakė moteris.
Lietuvos Respublikos Seimas iš tiesų yra priėmęs draudimą nepilnamečiams parduoti energetinius gėrimus, kuriuose yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino. Tačiau įstatymas įsigalios tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d.
Energetiniu laikomas nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų, rašoma Seimo pranešime spaudai.
Įstatyme įtvirtintas draudimas parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų, privalo perkančio energinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu asmuo dokumento nepateikia, pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam energinius gėrimus.
Linksminosi ant stogo
Birželio mėnesį Vilniuje įvykusi nelaimė, kai nuo devynaukščio stogo nukrito ir užsimušė su draugų kompanija ten laiką leidusi paauglė, lengvai gali pasikartoti ir Jurbarke. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skaitytoja atsiuntė filmuotą medžiagą, kaip paaugliai linksminasi ant Kęstučio g. 27 namo stogo. Jaunuoliams atrodo saugu stovėti ant stogo krašto ir mėtyti kamuoliuką apačioje esantiems draugams.
„Jei nutiktų nelaimė, atsakomybė tektų tėvams už vaikų nepriežiūrą. Žinoma, reikėtų aiškintis ir aplinkybes, kodėl vaikai galėjo užlipti ant stogo. Tačiau reikia suprasti, kad visų durų neužrakinsi, visur grotų nepastatysi. Todėl pagrindinė atsakomybė neabejotinai tektų tėvams“, – komentuodamas situaciją sakė Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.
Žaidimas ant stogo ne tik pavojingas, tačiau žalingas ir kitu aspektu. Nežinia, ar namo stogas tvarkingas, bet lakstymas ir šokinėjimas jo būklės tikrai nepagerins.
Lukas Pileckas
gerbkim gamta ir ja saugokim,nebukim kiaules