Gegužės 4-oji ugniagesių profesinė šventė – šv. Florijono diena. Nors Jurbarko gaisrininkai specialių iškilmių šventės proga nerengė, vyrų veiduose – gera nuotaika, nes ugnis šiemet gailestinga. Gyvenimą kartina tik neatsakingi žmonės, kurie nepagalvoja, kokias pasekmes sukelia jų numesta nuorūka ar įžiebtas degtukas.
Gaisrų mažiau
Kalbėdamas apie keletą praėjusių šių metų mėnesių Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus, nors ir pabelsdamas krumpliais į medinį stalą, šypsosi. Ugniagesio manymu, šiemet šv. Florijonas gelbėtojams palankus, todėl statistika džiuginanti.
Ugniagesius itin maloniai stebina faktas, kad bent kol kas žmonės penkis kartus mažiau nei pernai degino žolę. Iki 2013 m. balandžio galo gesinti degančių pievų ugniagesiai vyko pusšimtį kartų, o šiemet – tik dešimt.
Viršininkas mano, kad smarkiai pagerėjusi padėtis susijusi tiek su augančiu žmonių sąmoningumu, tiek su padidintomis baudomis. Aplinkos ministerija paskelbė, kad žolės degintojams baudos didinamos triskart ir už sudegusios žolės hektarą teks pakloti ne tūkstantį, kaip anksčiau, o tris tūkstančius litų.
„Išvažiavimų dėl degančios žolės daug mažiau, tai padeda tausoti išteklius, ugniagesiai vietoje pleškančios žolės pasiruošę gesinti rimtus gaisrus“, – sakė T. Statkus.
Tai, kad nelaimė žaibiškai ant kojų sukelia budinčius ugniagesius gelbėtojus, rodo ir du tragiški nutikimai šiemet. Metų pradžioje per gaisrą žuvo vienas smalininkietis. Dar dvi gyvybes ugniagesiai bandė gelbėti per tragišką automobilių kaktomušą balandžio 11-osios naktį. Tuomet netoli Smalininkų į priešpriešinio eismo juostą išvažiavęs „Volkswagen Passat“ rėžėsi į Jurbarko link važiavusį „Mercedes-Benz“, kuris po stipraus smūgio užsidegė. Šios avarijos baigtis tragiška – žuvo abiejų automobilių vairuotojai.
„Šventai tikiu, kad „Mercedes-Benz“ vairuotojas žuvo dar prieš užsidegant mašinai. Guodžia bent tai, kad panašių tragedijų daugiau nebuvo. Žinoma, situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką“, – neabejojo ugniagesių vadovas.
Vargina padegėjai
Ugniagesių galvos skausmu paskutinėmis savaitėmis tapo neatsargūs gyventojai ir piktybiniai padegėjai. Šiltas ir sausas oras išdžiovino miškus, beveik visoje Lietuvoje jie virto bet kurią akimirką galinčia užsiliepsnoti parako statine. Didelės nelaimės suspėta išvengti balandžio 27 d., kai miške netoli Viešvilės, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono šaudykloje, kilo gaisras. Tuomet didelės ugniagesių pajėgos ugnį sutramdė, tačiau apdegė du hektarai miško.
Gesinti esą namo ugniagesiai neseniai skubėjo į Raudonėnų kaimą (Raudonės sen.). Atvykus į gaisravietę pasirodė, kad šalia namo dega žolės plotas.
Net trims ugniagesių ekipažams šią savaitę teko skubėti į Viešvilę, kur neatsargus pilietis padegė didžiulę šiukšlių, padangų ir buitinių atliekų krūvą.
„Žmonės dažnai nesupranta, kad net paprasčiausia nuorūka gali sukelti milžinišką miško gaisrą, o nuo degančios žolės gali užsidegti namai. Užtenka važiuojant per langą išmestos nuorūkos, ir pasekmės gali būti ypač skaudžios. Todėl kuo atsakingiau žmonės žiūrės į savo veiksmus, tuo saugiau bus visiems“, – neabejojo T. Statkus.
Augs atlyginimai
Ugniagesių vadą džiugina ne tik gera gaisrų statistika, bet ir tai, kad šiemet turėtų didėti pavaldinių atlyginimai. Toks pokytis pradžiugins vyrus ir paskatins geriau atlikti pareigas. Tačiau kartu T. Statkus pripažįsta, kad skiriamas finansavimas vis dar per mažas, o dėl lėšų trūkumo neįmanoma visiškai sukomplektuoti ugniagesių kolektyvo.
„Dabar dėmesys dėl finansavimo yra skiriamas Tauragei, nes jų padėtis kur kas blogesnė nei Jurbarko. Jie turi technikos, įrangos, bet nėra kam važiuoti gesinti gaisrų. Todėl didžioji šiam regionui skirto finansavimo dalis nukreipiama būtent ugniagesiams įdarbinti Tauragėje. Jurbarke pajėgų nors ir trūksta, tačiau sugebame išsiversti su esamu žmonių skaičiumi“, – tikino T. Statkus.
Šiuo metu Jurbarko priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra 41,5 patvirtintų etatų. Iš jų 2,5 dirbantys pagal darbo sutartį (nestatutiniai), 39 – statutiniai pareigūnai, tačiau keturių pareigybių nėra. Būtent tiek ugniagesių gelbėtojų tarnybai ir trūksta.
Kviečia pasisvečiuoti
Viršininkas T. Statkus visus besidominčius ugniagesių darbu kviečia suderinus laiką užsukti ir pasidairyti po Jurbarko gaisrinę. Itin populiarios moksleivių pažintinės ekskursijos. Ugniagesius aplankęs jaunimas pamato gelbėtojų darbo kasdienybę, susipažįsta su technika, išbando dalį įrangos.
„Jei pageidauja, vykstame ir į mokyklas, skaitome paskaitas, mokome saugaus elgesio, pristatome savo tarnybą. Paskutinį kartą lankėmės Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje“, – pasakojo T. Statkus.
Malda už sėkmę
Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki Antrojo pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.
Jurbarko ugniagesiai šv. Florijono dieną, kaip ir dauguma šalies gelbėtojų, paminėjo penktadienį – dalyvavo iškilmingose Mišiose Švc. Trejybės bažnyčioje. Du jurbarkiečiai taip pat išvyko į Vilnių, kur Rotušės aikštėje tradiciškai dalyvavo stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose.
Lukas PILECKAS
Tas vėliavnešys mėgsta pasiautėt užgėręs retsykiais 😀