Lapkričio 15-ąją – paskutinę dieną, kai buvo galima sumokėti mokesčius už žemę, savivaldybės taryba rinkosi į neeilinį posėdį ir jau trečią kartą svarstė galimybę suteikti mokestinę lengvatą žemės ūkio paskirties žemės savininkams. Dar rugsėjį taryba patvirtino 15 proc. lengvatą, bet paaiškėjus, kiek šiemet pakilo žemės mokestis, šią pagalbą žemdirbiai jau vadino ne parama dėl sausros, o menka socialine pašalpa.
Informacija pavėlavo
Pirmąkart žemės mokesčio lengvata ūkininkams buvo svarstyta rugpjūčio mėnesį – tuomet dar nebuvo žinių apie Registrų centro paskaičiuotas žemės vertes.
Pasak savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, teko pasitikėti oficialiomis Registrų centro prognozėmis, kad žemės mokestis dėl žemės verčių perskaičiavimo galėtų padidėti apie 20 proc.
Nors Jurbarko r. ūkininkų sąjunga politikų prašė suteikti kompensaciją dėl sausros nukentėjusiems ūkininkams, rajono taryba nesiėmė išskirti ūkininkų, deklaruojančių pajamas iš žemės ūkio paskirties žemės, ir 50 proc. sumažino žemės mokestį fiziniams ir juridiniams asmenims, įregistruotiems PVM mokėtojais ir įregistravusiems žemės ūkio valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Po posėdžio susigriebta, kad lengvata pasinaudos tik nedidelė stambių ūkininkų dalis, o smulkūs ūkiai liks už borto. Rajono taryba vėl ėmėsi lengvatos ir rugsėjo mėnesį ankstesnįjį sprendimą pakeitė. 15 proc. lengvata buvo suteikta ne vien ūkininkams, o visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams.
Jau tada ūkininkai teigė, kad numatyti 15 proc. tėra socialinė pašalpa, nepalengvinsianti šiemetinės sausros pridarytų nuostolių. Dar po mėnesio paaiškėjo, kad žemės mokestis pakilo ne žadėtais 20 procentų, o šoktelėjo nuo dviejų iki trijų kartų.
Ūkininkai tikėjosi valdžios paaiškinimų ir sprendimų, o jų nesulaukę Ūkininkų sąjungos pakviesti rinkosi į susirinkimą ir reikalavo keisti rajono tarybos sprendimą. Šį ketvirtadienį sušaukus neeilinį savivaldybės tarybos posėdį meras vėl prabilo apie pavėluotą informaciją. Rajono vadovas teigė, kad kreipėsi į Registrų centrą ir prašė pateikti skaičius, įtakojusius tokį staigų žemės mokesčio padidėjimą. Pasak mero, lapkričio 13 d. atsakyme dar buvo minimi 29 proc., kuriais pakilo žemės vidutinė rinkos vertė. Tačiau lapkričio 15-ąją skaičiai jau buvo kiti: žemės vidutinė rinkos vertė fiziniams asmenims padidėjo 3,63 karto, arba 263 proc., juridiniams – 3,8 karto, arba 277 proc. S. Mockevičius tikino, kad jei tokią informaciją būtų gavę laiku, būtų buvę galima galvoti ir apie kitokį koeficientą, ir apie lengvatas.
Siūlė kelis variantus
Ketvirtadienį tarybai pristatytame sprendimo projekte buvo numatyta 2018 metų žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemės savininkams sumažinti 50 proc. Savivaldybė bandė tokį projektą pagrįsti skaičiavimais. Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai atliekantis Martynas Kursevičius paviešino ūkininkų gaunamą paramą, gautas ar numatomas kompensacijas dėl pernykščių liūčių ir šiemetinės sausros. Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė išsakė nuogąstavimus dėl galimos biudžetinės skylės ateinančių metų pirmąjį ketvirtį ir problemas planuojant 2020 m. pajamas. Pasak jos, tai, kad pakeitus lengvatą perskaičiavimas bus atliktas šiemet, o sumokėti pinigai grąžinami kitąmet, sujauks finansinę tvarką dvejus metus į priekį.
Būtent dėl tos priežasties vicemeras Saulius Lapėnas siūlė šį klausimą atidėti ir svarstyti po Naujųjų metų. Pasak jo, sausio mėnesį būtų galima įvertinti realias galimybes ir apsispręsti dėl lengvatos, ypač atkreipiant dėmesį į paramą smulkiesiems ūkininkams. S. Lapėnas taip pat svarstė, ar nuolaidos ūkininkams neiššaukia socialinės nelygybės kitų gyventojų atžvilgiu.
Kitaip problemą dėl keliskart išaugusio žemės mokesčio siūlė spręsti tarybos narys Donatas Jackis. Jis kvietė dar kartą įsiklausyti, ko savo rezoliucijoje reikalauja ūkininkai. Pasak D. Jackio, žemdirbiai skaičiavo remdamiesi konkrečiais skaičiais, o ne numanomais ar planuojamais. „Kad atsidurtume 2017 m. lygmenyje, kaip prašo ūkininkai, reikėtų taikyti 63 proc. lengvatą“, – kalbėjo D. Jackis. Jis siūlė balsuoti ne už 50 proc. lengvatą, kaip numatyta sprendimo projekte, o taikyti 60 proc. ir teigė, kad net padidinus paramą biudžetas nenukentės, o žemės mokesčio lėšų bus surinkta net daugiau nei suplanuota šiems metams.
Skaičiai sukėlė painiavą ne vieno tarybos nario galvoje, o posėdis tik parodė, kad svarstomiems klausimams reikia skirti kur kas daugiau laiko. Dabar buvo aišku, kad išgirdus vienus duomenis, bet neįvertinus kitų, kai kurie tarybos nariai netgi suabejojo, ar apskritai buvo sausra, o jei ir buvo, tai gal ūkininkai nė nenukentėjo.
Lengvata – ne tik ūkininkams
Sprendimo projektui taryba pritarė. Tai reiškia, kad 50 proc. bus sumažintas žemės mokestis visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams. Pasak Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Jovarausko, savivaldybės taryba pasiklydo tarp nuolaidų ir kompensacijos, dargi bandant ūkininkus supriešinti su socialiniais, švietimo, kultūros ar medicinos darbuotojais. „Mes norėjome kompensacijos už patirtus nuostolius, su tokiu prašymu ir kreipėmės. Tačiau kai gavome tas nelemtas sąskaitas už žemę, supratome, kad problemų turės visi“, – kalbėjo R. Jovarauskas.
Ūkininkų sąjungos skaičiavimu, net suteikus 60 proc. lengvatą, rajono biudžetas dar vis tiek gautų pliusą. R. Jovarausko nuomone, įvardydami vienus skaičius valdininkai nutyli kitus. „Mes nenorime sužlugdyti rajono biudžeto, bet negali per naktį žemė pabrangti kartais. Ne keliais procentais, o kartais. Jei nesugebame suskaičiuoti, dabar taisome klaidas“, – sakė R. Jovarauskas.
Jurbarko r. Ūkininkų sąjungos pirmininkas mano, kad dauguma ūkininkų nelauks perskaičiavimo ir mokestį jau susimokėjo. Grąžinamų sumų dar teks gerokai palaukti – delspinigiai paskaičiuojami kur kas greičiau.
Jolita Pileckienė
