Antradienį gyventojus į neformalią diskusiją apie Europos Sąjungą (ES) pakvietė Jurbarko r. savivaldybė ir Jurbarko švietimo centras (JŠC). Diskusija „Europos pusryčiai: nuo kultūros iki saugumo – kas svarbu kiekvienam europiečiui“ – Užsienio reikalų ministerijos renginių ciklo „Mano Europa“ dalis.
Diskutuoja piliečiai
Jurbarke viešėjo, apie ES kasdienybę ir iššūkius pasakojo ir į gyventojų klausimus atsakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Diskusiją vedė LRT žurnalistas Juras Jankevičius.
Panašios diskusijos rengiamos ir kitur. Visoje ES jau surengta per tūkstantį susitikimų su gyventojais. Pasak A. Pranckevičiaus, kalbėti tiesiog su piliečiais – Europos Komisijos (EK) pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) stilius. „Dirbant ES struktūrose gali nepajusti, kuo gyvena žmonės atskirose valstybėse. Kalbėti reikia, kad paaiškintume Briuselyje priimamus sprendimus, o taip pat išgirstume, kas rūpi jums, ir perduotume piliečių nuomonę Europos Komisijai“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Provokaciniai klausimai
Eiliniam piliečiui ne visada aišku, kaip ES mechanizmas veikia – dažnai nesuprantama, ką bendrija duoda Lietuvos piliečiams, ką valstybė gali spręsti pati, o kur privalo paklusti sąjungos reikalavimams. Diskusija ir surengta, kad taptų šiek tiek aiškiau.
Diskusijos moderatorius J. Jankevičius nuo pat pradžių provokavo. „Kas norėtų, kad būtų sugrąžinti litai?“ – klausė jis jurbarkiečių. Beveik pusei salėje sėdinčiųjų pakėlus rankas, žurnalistas svečių klausė, ką tokia žinutė reiškia. Pasak A. Pranckevičiaus, tai reiškia tik viena, kad valiuta, atvedusi Lietuvą į patį stipriausią bendros valiutos klubą, Lietuvoje yra labai nemylima. „Žmonės susiejo euro įvedimą su kainų kilimu, o valstybė, bankai įdėjo per mažai pastangų aiškindami bendros valiutos naudą“, – tikino jis.
Ne mažiau keblaus pirmojo klausimo sulaukė ir politologas L. Kojala. „ES į kelius – greitkelius, geležinkelius – investavo 900 milijardų eurų. Ar žvyrkelius paversdama asfaltu ES nusipirko žmonių meilę?“ – provokavo J. Jankevičius.
Pasak L. Kojalos, meilės nenupirksi, tačiau lietuviai – vieni labiausiai vertinančių narystę ES, palyginus su kitų šalių gyventojais. „Ne pagal investicijas reikia vertinti narystės naudą. Sąjungos idėja – vieninga, nekariaujanti Europa. Tai tęsiasi jau netrumpai. ES atneša kitokias vertybes, ne tik finansinę naudą“, – teigė politologas.
Kad žmonės pamažu ima suprasti ES naudą, rodo susitikimuose užduodami klausimai: vyresnieji klausia apie pinigus, investicijas, o jaunimą domina judėjimo laisvė, žmonių teisės, ES ateitis, „Brexitas“, Trampo Amerika.
J. Jankevičiui priminus, kad Europoje apie ES pabaigą kalbančiųjų ne mažiau nei galvojančių apie jos ateitį, L. Kojala pasiūlė paskaityti istorines knygas. „Apie pabaigą kalbama nuo sąjungos sukūrimo. Mes labai greit užmirštame, kas buvo. Sunkumų ir problemų niekada neišvengsime, valstybės, sąjungos sukūrimas – ne baigtinis procesas, problemas spręsti teks nuolat. Nepaneigsi, kad daugelyje sričių pasiekta didelė pažanga, sumažėjo skurdo, karuose nežūva tiek žmonių. Visi rodikliai gerėja, tad tikrai nėra reikalo skelbti paniką“, – mano politologas.
Migracijos problemos
Jurbarkiečius jaudina panašios problemos, kaip ir kitus europiečius. Vienos svarbiausių – pabėgėliai ir emigracija. Pasak A. Pranckevičiaus, 2015 m. Europą užklupusi pabėgėlių krizė jau suvaldyta – prieglobsčio ieškančių žmonių skaičius sumažėjo net 97 proc.
Tačiau jis pastebėjo, kad Jurbarkui pabėgėlių problema niekad nebuvo aktuali, kaip ir visai Lietuvai.
Didesnė problema tokioms savivaldybėms kaip Jurbarkas – išvažiuojantys ir negrįžtantys žmonės. Renginyje dalyvavę moksleiviai nė neslėpė, kad pabaigę mokyklą planuoja išvykti į užsienį. „Atsivėrus ES sienoms atverta Pandoros skrynia – visi galėjo išvykti paskui svajonę geriau gyventi. Ar ES turi sumokėti Jurbarkui už prarastus žmones?“ – teiravosi diskusijos vedėjas.
A. Pranckevičius patikino, kad tai, jog žmonės nepasitiki savo valstybe, jos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės paramos sistema, tikrai ne ES problema.
„Laisvas judėjimas – ne problema. Tai dovana Lietuvos žmonėms. Blogai, kai lietuviai važiuoja vergauti į Anglijos fabrikus, tačiau labai gerai, kad studentai gali išvykti į įvairias programas, studijas, visi gali keliauti ir dirbti. O kad jie norėtų čia sugrįžti ir gyventi, turi padaryti valstybė – sukurti tam sąlygas“, – mano EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasak jo, ekonominis argumentas išvykstantiems yra vienas svarbiausių, bet ne mažiau įtakos turi ir pagarba žmogui, tolerancija, darbo kultūra, bendra atmosfera.
J. Jankevičius teiravosi Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, kiek žmonių į Jurbarką grįžta iš užsienio. Meras tikslių skaičių neturėjo – nei kiek išvyksta, nei kiek grįžta, tik patikino, kad nors grįžtančiųjų nedaug, jie ryžtasi čia ne tik apsigyventi, bet ir investuoja į verslus.
ES kišenė
Daugiausia klausimų svečiams turėjo jaunieji jurbarkiečiai. Juos domino ir kodėl maistas mokyklose neskanus, ir koks ES biudžetas, ir kur dingsta pinigai, kad algos tokios mažos. Pasak A. Pranckevičiaus, tokie klausimai tik parodo, kad žmonės neatskiria, ką gali padaryti ES ir kuo turėtų pasirūpinti pati valstybė. „Taip yra ne tik Lietuvoje. Blogiausia, kad tokią nuomonę formuoja ir politikai, už nesugebėjimą valdyti valstybės atsakomybę perkeldami ES įstatymams“, – sakė svečias.
Šalies ekonominę, socialinę aplinką formuoja pati valstybė, ir tik nuo jos gebėjimo elgtis su pinigais priklauso gyventojų gerovė.
Svečias paaiškino, kad ES biudžetas – 155 mlrd. Eur per metus, o ilgajam finansiniam laikotarpiui, kuris tęsiasi 7 metus, numatyta net 1 trilijonas eurų. „Tokio biudžeto Europai pavydi net Amerika, tačiau tai tik 1 proc. bendrųjų ES valstybių pajamų. Numatytas ir biudžeto paskirstymas: 30 proc. teks žemės ūkiui, 24 proc. – ekonominei, socialinei sanglaudai, 14 proc. – vidaus rinkai, 10 proc. – mokslui, technologijoms, po kelis procentus sienų apsaugai, migracijos problemoms, gynybai, išorės veiksmams“, – aiškino ES tarnautojas.
L. Kojala pasiūlė palyginti: ES 7 metų perspektyvoje numatomas 1 trilijono biudžetas, o vien Italijos skola siekia 2,3 trilijono Eur. „Ir italai nežada veržtis diržų, nors EK juos griežtai dėl to perspėja. Blogai tai, jei problemų bus Italijoje, jas pajus ir kitos bendrijos narės. Taip pat ir Lietuva“, – tikino politologas. „Ar tai reiškia, kad Lietuvai reiks traukti Italiją iš bėdų?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai klausė J. Jankevičius.
Pasak A. Pranckevičius, reikia tikėtis, kad to neprireiks, tačiau nereikia stebėtis, kad viskas, kas vyksta ES, veikia ir Lietuvos gyvenimą. Lietuviai pajus ir „Brexit“ pasekmes. „Tai viena didžiausių nelaimių ES istorijoje. Bus skausminga“, – įsitikinęs ES atstovas.
L. Kojala mano, kad dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai permainų labai nepajus, tačiau planuojantiems vėliau išvažiuoti į Angliją, lengva nebus.
Lietuviams aktualu ir situacija kaimyninėje Lenkijoje. Čia svečių nuomonės išsiskyrė: L. Kojala mano, kad procesai kaimyninėje valstybėje nėra pavojingi ir demokratijai negrasina, o A. Pranckevičius įsitikinęs, kad valdžios kišimasis į teismų ir žiniasklaidos darbą – rimtas signalas, ir ES jau reaguoja, nepripažindama Lenkijos teismų sprendimo. „Valstybės pagrindas – nepriklausomi teismai ir žiniasklaida. Jei kyla grėsmė jiems, kyla grėsmė visai valstybei“, – sakė EK atstovybės vadovas.
Kaip save vertiname?
Svečiai sulaukė klausimo ir apie Ž. K. Junkerio prieš metus paskelbtą Baltąją knygą. „ES vyksta diskusija, o Lietuvoje – tyla. Kada pradėsime apie tai kalbėti?“ – klausė Jurbarko r. savivaldyės vicemeras S. Lapėnas. Pasak A. Pranckevičiaus, įvyko kelios diskusijos Seimo komitetuose, o bendra diskusija numatyta lapkričio 22 d.
Baltojoje knygoje numatyti keli ES ateities scenarijai: galima nieko nekeisti, palikti ES kaip vidaus prekybos rinką, pasirinkti skirtingų greičių valstybėse politiką, atiduoti daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės pačioms valstybėms ar net hipotetinės Jungtinės Europos valstijos. Politologas L. Kojala pabrėžė, kad Baltoji knyga – tai tik sintetinis sprendimas, skirtas pasukti galvą, o praktikoje įmanomi ir kitokie variantai.
Bene rimčiausią klausimą iškėlė režisierė Danutė Budrytė-Samienė, raginusi pagalvoti, ar mūsų parlamentarai Europos Parlamente turi tvirtą stuburą atstovėti lietuvių tautos identitetą ir tapatybę, ar mes patys negriebiame ES taisyklių ir taikome jas Lietuvoje neadaptuodami ir nekreipdami dėmesio, ar mums jos tinka. „Netgi Vilniuje padarę kokį europinį projektą į provinciją jį atveža gerokai aptrupėjusį, be pusės detalių. Ar mes periferijoje prastesni? Mažiau nusipelnę“? – klausė režisierė.
Į šį klausimą reikėtų atsakyti patiems. Pasak A. Pranckevičiaus, mes dar pilni nepilnaveriškumo kompleksų ir kiti mus vertina geriau nei mes patys save. „Užtenka gyventi kompleksuose. Mes esam stiprūs europiečiai. Ir kiekviena šalis iš ES gali pasiimti tiek, kiek sugeba ir nori. Airija, remiama ES, padarė milžinišką pažangą, o Graikija klimpo į skolas. Patirčių yra visokių. Todėl rinkdami atstovus į Europos Parlamentą žiūrėkite, kokios jų vertybės, ką jie gali atstovėti ir duoti“, – patarė ES tarnautojas.
Kad ir kokias grėsmes galima įžvelgti ES, niekas nepaneigs didžiausio privalumo būnant šioje bendrijoje – laisvės. Laisvės keliauti, pasirinkti, kur mokytis, dirbti, gyventi, reikšti nuomonę, laisvai mąstyti ir kalbėti.
Jūratė Stanaitienė
