Praėjusią savaitę atnaujinti suoliukai aikštelėje prie mažosios „Maximos“ – to nepastebėti neįmanoma. Tačiau verta pastebėti, kad tai atliko ne valdžios institucijos, bet neformali bendruomenė „Tvarkau Jurbarko kraštą“.
Susiruošusi remontuoti suoliukus bendruomenė „Tvarkau Jurbarko kraštą“ birželio 14 d. į talką kvietė ir miestiečius. Nesidairydami, ar daug talkininkų, į bendruomenę susibūrę aktyvūs piliečiai savo padarė – pakeitė suoliukų medinę dalį, nudažė ir suoliukus paženklino bendruomenės logotipu.
Trečius metus gyvuojančios neformalios bendruomenės „Tvarkau Jurbarko kraštą“ pirmasis darbas buvo tie patys suoliukai prie „Maximos“ – tuomet juos tik nudažė ir suprato, kad remontas laikinas, nes mediena buvo jau papuvusi. Suoliukai aikštelėje, kur ypač vasarą, kai čia prekiaujama daržo ir miško gėrybėmis, būna gausu žmonių, labai reikalingi, tad bendruomenė jų neužmiršo. Surado rėmėjų, o dirbti nebijo ir patys. Beje, ir paremia neretai pačių bendruomenės narių įmonės.
„Logotipą pagamino ir pritvirtino „Akmens uola“, dažų ir tvirtinimo detalių davė „DK statyba“, – sakė Girdžių seniūnas Darius Juodaitis ir minėjo Liną Židulį, Daivarą Rybakovą, kurie atstovauja ne tik šioms įmonėms, bet, kaip ir Darius, yra bendruomenės „Tvarkau Jurbarko kraštą“ iniciatoriai.
„Dėkojame ir Rimui Židuliui. O didžiausias indėlis į suoliukus – UAB „Savas medis“, kurios vadovas Česlovas Petraitis padovanojo medieną. Kai kreipiesi, pristatai mintį, verslas neatsisako padėti. Verslininkai, kad ir koks jų verslas bebūtų – didelis ar mažas, suinteresuoti, kad Jurbarkas gražėtų“, – teigė D. Juodaitis.
Deja, gyventojų, kurie noriai prisideda prie Jurbarko krašto gražinimo, nėra tiek daug, kiek neprisidedančių. Tai pasakytina apie talkas. Ir ne tik apie tas, į kurias kviečia bendruomenė „Tvarkau Jurbarko kraštą“. Panašiai, pasak D. Juodaičio, yra ir seniūnijose – ateinančių į talkas mažiau negu neateinančių, ir daug tam yra priežasčių, kad ir emigracija – nes daug aktyvių žmonių yra išvykę.
„Bet viskas gerai, viskas į priekį! Išsijudinom patys, judinam ir kitus. O darbų tiek, kad tvarkyk ir tvarkyk, padėk ir padėk, užuot bambėjęs, kad niekas nieko netvarko“, – savo ir bendraminčių, susibūrusių į bendruomenę „Tvarkau Jurbarko kraštą“, vardu optimistiškai kalbėjo D. Juodaitis. Pasak jo, suoliukai gal ne toks viliojantis darbelis, o bendruomenės kviečiami ekstremalūs šeštadieniai pavasarį tvarkyti Imsrės pakrantes ir Vėlinių akcija „Šimtas žvakučių ant šimto kapų“, kuria siekiama aplankyti ir sutvarkyti senkapius ir kitus mažai lankomus kapus, sulaukia daug pagalbininkų.
Nors geri darbai mėgsta tylą, jų viešinimas padeda gausinti geradarių būrį – kiekvienas sužinojęs gali prisidėti savo darbu. Viešinimas, pasak D. Juodaičio, prie bendruomenės veiklos prisideda ir tuo, kad drąsiau būna prašyti paramos.
O paramos, kaip ir pagalbininkų bendruomenei nuolatos reikia. „Jurbarko ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nori pavėsinės. Vėl prašysim verslininkų, vėl kviesim talkininkus ir patys dirbsim, kad vizija taptų tikrove“, – sakė D. Juodaitis.
Danutė KAROPČIKIENĖ
