Beveik trejus metus Kranto g. 2 namo gyventojai mina savivaldybės ir šilumos tiekėjų slenksčius. Penkiaaukščio gyventojai tapo tikrais šiluminės trasos vamzdynų įkaitais, tačiau jų skundų niekas girdėti nenori. Nors dėl rūsyje išvedžiotų vamzdžių žmonės patiria didelių nepatogumų, atrodo, kad tai niekam nerūpi. Kur besikreiptų, ten atrėžia – vamzdžiai jūsų, o ne mūsų, bet jei juos išmontuosite – lauks teismai ir baudos.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Nemuno lankos“ valdybos pirmininkė Genė Mauručienė mano kitaip. Rūsyje esantis vamzdynas Kranto g. 2 namui tikrai nereikalingas, šiluma juo keliauja į gretimą, Kranto g. 4 namą. Nežinia kodėl buvo sugalvota, kad tas vamzdynas – „Nemuno lankų“ bendrijos nuosavybė.
Ir net jei taip, nereikalingo turto bendrija norėtų atsikratyti. G. Mauručienės įsitikinimu, jei šį turtą įvairių laikų valdžios priskyrė namo gyventojams, tai šie su juo gali daryti ką nori. O Kranto g. 2 namo gyventojai nori neužgriozdinto rūsio. Daug metų jie kentė nepatogumus, tačiau dabar šis namas ėmėsi renovacijos ir žmonės nori tuo pačiu susitvarkyti rūsį.
„Pašalinti vamzdžius prašome ne šiaip sau. Jie rimtai trukdo gyventi, nes užtveria dalį rūsių pagrindinio koridoriaus. Praeiti sunku, kėblinti reikia susilenkus ir nuolat saugoti galvas, kurias lengva susižaloti į atsilupusią nuo šiluminės trasos vamzdžių stiklo vatą. Rūsių sandėlių durys arba atsidaro pusiau, arba yra išpjaustytos, kad tilptų po vamzdžiais“, – problemas vardijo G. Mauručienė.
Tačiau jei šio namo gyventojai imtų ir nupjautų vamzdžius – nes tai jiems primesta nuosavybė, gretimas namas liktų be karšto vandens ir šaltais radiatoriais.
Tarybiniais metais statytam daugiabučiui ir kaimyniniam namui šilumą tiekė vietinė katilinė. 1994 m. katilinė šalia namo buvo uždaryta, o daugiabučiai prijungti prie bendro miesto šilumos tiekimo tinklo. Bėda ta, kad Kranto g. 2 namui tuometinis Jurbarko vykdomojo komiteto kapitalinės statybos skyrius nutiesė atskirą įvadą. Šalia esančiam Kranto g. 4 namui biurokratai pataupė lėšas ir šilumą nusprendė tiekti per DNSB „Nemuno lankos“ namo rūsį einančiais vamzdžiais.
Šiemet gegužės 15 d. prasidėjo namo renovacija. Dar ruošdamiesi renovacijai žmonės nusprendė – nori gyventi tvarkingai ir patogiai, juo labiau kad renovacijos darbai – ne dykai atliekami, gyventojų indėlis solidus. Tačiau kažkada tikrai be savo sutikimo nuosavybėn gavę gretimo namo šiluminę trasą, dabar turi problemų.
Pripažino problemas
Kranto g. 2 namo gyventojai net nesiruošė užsiiminėti saviveikla – pasikvietė į pagalbą specialistus. Pavasarį buvo sudaryta komisija – Jurbarko r. savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Gediminas Šaltinis, namo šildymo sistemą prižiūrinčios UAB „Sanmonta“ direktorius Antanas Pocevičius, Jurbarko šilumos tinklų Katilinės ir šilumos tinklų vadovas Vytautas Maumevičius ir DNSB „Nemuno lankos“ valdybos pirmininkė G. Mauručienė įvertino situaciją. Abejonių, kad gyventojų skundai pagrįsti, niekam neliko.
Išvadose teigiama, kad per namo rūsio pagrindinį koridorių nutiesta trasa niekieno neprižiūrima, netinkamai sumontuota, neturi jokio šeimininko, neužfiksuota jokiuose dokumentuose, jos izoliacija pažeista, jai būtinas atnaujinimas.
Komisija taip pat pripažino, kad renovuojant namą šią trasą būtina iškelti prie namo sienos arba pakelti aukštyn tiek, kad nekliūtų žmonių galvos ir atsidarytų sandėliukų durys.
Konstatuota ir tai, kad namo bendrija dėl trasos perkėlimo kreipėsi į šilumos tiekėjus bei savivaldybę, bet trasos likimas nebuvo sprendžiamas.
„Komisija daro išvadą, kad DNSB „Nemuno lankos“ valdybos iškeltos problemos yra teisėtos“, – rašoma komisijos išvadose.
Kratosi išlaidų
Nepaisant to, kad tiek Jurbarko r. savivaldybės atstovas G. Šaltinis, tiek šilumininkų atstovas V. Maumevičius pripažino, kad namo gyventojų lūkesčiai teisėti, abi įstaigos kratosi bet kokios atsakomybės.
Savivaldybė namo bendrijai padėti atsisakė net dukart. Pirmą kartą, 2014 m. liepos 21 d., tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas bendrijai atsakė, kad namo viduje pakabintas vamzdynas yra gyventojų turtas. Lėšų perkelti šilumos trasai nėra, pinigų galbūt galėtų atsirasti derinant 2018–2023 m. investicinius planus.
Identišką atsakymą bendrija gavo ir šiemet. Gegužės 6 d. panašaus turinio raštą pasirašė dabartinė administracijos direktorė Vida Rekešienė.
Apie tai, kad vamzdynas yra gyventojų nuosavybė, oficialiu raštu 2014 m. liepos 1 d. patvirtino ir Jurbarko šilumos tinklų direktorius Petras Butkus. Rašte taip pat nurodomas jau minėtas laikotarpis – 2018–2023 m., kai galbūt bus rasta lėšų trasai sutvarkyti.
„Mūsų netenkina nekonkretūs pažadai. Problemų dėl rūsio turime šiandien, todėl reikalaujame greitų sprendimų. Juolab kad pirmą kartą dėl vamzdyno kreipėmės dar 2013 m.“, – sakė namo atstovė G. Mauručienė.
Trasą išmontuos
Nežinios neapsikentę namo gyventojai jau apsisprendė – galvų daugiau nebedaužys. Kadangi tiek savivaldybė, tiek šilumininkai atsakomybės dėl trasos kratosi, iki liepos 31 d. gyventojams priklausanti trasos dalis bus išmontuota.
„Kreipėmės, kur tik galėjome, ir visi aiškina, kad vamzdžiai mūsų, nusprendėme, kad mums jų nereikia. Renovuojame namą, norime gyventi gražioje ir patogioje aplinkoje, o ne kažkokiose barikadose. Perspėjome savivaldybę, perspėjome kaimyninį namą, kad netrukus vamzdžius išmontuosime. Ką jie toliau darys – nežinau“, – kalbėjo G. Mauručienė.
Ko reiks imtis likus be karšto vandens ir šildymo, Kranto g. 4 namo bendrijos „Beržas“ pirmininkas Albinas Kazakevičius nežino. Jis tik gūžčioja pečiais ir netiki, kad kaimynai išmontuos vamzdžius.
„Kaip galima paimti ir atjungti, nesąmonė. Bet jeigu taip nutiks, nežinau, ką darysime, bandysime kažkur kreiptis. Šilumą ir vandenį vis tiek turime gauti“, – svarstė vyras.
Padėtis be išeities
AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklai technikos direktorius Antanas Tamošaitis atviras – Kranto g. 2 namo gyventojus įkalino padėtis be išeities. A. Tamošaitis tikina, kad jei bendrija nupjaus vamzdžius, sulauks baudų iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos.
„Negalima daryti tiesiog taip, kaip noriu. Yra šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, įstatymas numato, kad tiek prijungimas, tiek atjungimas vyksta bendru šalių sutarimu, o ne vienašališkai. Gyventojai patys galėtų nuimti tuos vamzdžius, kurie nereikalingi, o likusius pakelti į tokį aukštį, kad netrukdytų“, – sakė A. Tamošaitis.
Iškelti vamzdžius šalia namo A. Tamošaitis taip pat nemato galimybių – vamzdynas nepriklauso bendrovei, o tokie darbai kainuotų itin brangiai. Teritorija priskiriama senamiesčio zonai, kur vykdant bet kokius kasinėjimus būtini archeologiniai tyrimai.
„Suprantu, kad taip, kaip dabar, labai nepatogu. Tačiau rengdami namo renovacijos projektą gyventojai galėjo ieškoti išeities. O dabar aišku viena – jei vamzdžiai bus nupjauti savavališkai, bus baudžiama“, – neabejojo pašnekovas.
Tačiau namo gyventojai nusileisti neketina. Jei kažkada valdininkai priėmė tokį kvailą sprendimą, tai dabar turėtų ir ištaisyti. Visai nesvarbu, kad pasikeitė pareigos ar pavardės. Kranto g. 2 namo gyventojai svetimos trasos sau priskirti neprašė, o jų pačių niekas ir neklausė. Tad per prievartą brukamas turtas turėtų tekti tiems, kam priklauso. Nors gyventojams grasinama baudomis, jie nenusiteikę tvarkyti svetimos trasos, nesiruošia mokėti pinigų ir už tai, kad vamzdynas būtų iškeltas iš namo ir nutiestas naujai. Todėl konfliktas tarp gyventojų ir savivaldybės, atrodo, tik didės, nes taško padėti čia jokiu būdu dar negalima.
Lukas PILECKAS
O kur vamzdžių savininkas kuris tiekia šilumą gretimam namui? Ar Kranto 2 gyventojai yra šilumos tiekėjai? Valdžios absurdą galima išspręsti paprastai, pagal pačios valdžios primestas sąlygas: jeigu vamzdžiai namo bendrijos tai ji su jais daro ką nori, todėl išmontuoti turi nedelsiant, kad valdžia iki šilumos atsikvošėtų.