Jubiliejinė šventė subūrė dainuojančią Lietuvą (1)

Birželio 28-liepos 6 d. Kaune ir Vilniuje vykusi jubiliejinė Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“ sukvietė dešimtis tūkstančių dainininkų, muzikantų, šokėjų, vaidintojų iš Lietuvos ir iš vienuolikos užsienio šalių. Šventės koncertuose dalyvavo ir gausus būrys Jurbarko krašto meno mėgėjų kolektyvų.

Lietuvos dainų šventė „Čia mano namai“ jubiliejinė: pirmojoje, kuri vyko 1924 metų rugpjūtį, dalyvavo 86 chorai – apie 3000 dainininkų, šiemetinė sukvietė apie 40 tūkstančių dainininkų, muzikantų, šokėjų, vaidintojų iš visų Lietuvos regionų ir iš vienuolikos užsienio šalių.

Jurbarko rajonui šventėje atstovavo 23 kolektyvai iš keturių kultūros centrų, Antano Sodeikos meno mokyklos ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos.

Šventės programoje buvo 14 renginių ir koncertų, daugumoje jų dalyvavo ir jurbarkiškiai. Dainų šventės 90-mečio minėjimo koncerte birželio 28 d. Kaune dainavo Jurbarko kultūros centro moterų choras „Lelija“, vadovaujamas Dalės Jonušauskienės, dalyvavo dvi orkestro šokėjų grupės – Antano Sodeikos meno mokyklos, vadovaujama Kristės Donauskienės, ir Jurbarko kultūros centro, vadovaujama Jolantos Telišauskienės. Liepos 2 d. koncertu „Dainos namai“ Dainų šventė atidaryta Vilniuje, Katedros aikštėje.

Ansamblių vakare „Krantai Nemunėlio“ grojo mokytojos Valdos Vasiliauskienės vadovaujamas Antano Sodeikos meno mokyklos skudutininkų ansamblis. Net penki mūsų krašto kolektyvai liepos 4 d. dalyvavo Folkloro dienos koncerte „Laimužės lemta“. Bernardinų sode ir pilių teritorijoje pasirodė Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ suaugusieji ir vaikai (vadovė Birutė Bartkutė) bei Petro Pojavio vadovaujama kapela „Santaka“. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui atstovavo kapela „Smalinė“, vadovaujama Valdo Žemaičio. Grojo „Eržvilko bandonija“ (vadovė Gintarė Stirbienė) ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“, vadovaujamas Linos Lukošienės. „Šebukų“ kanklininkai tą pačią dieną dar dalyvavo koncerte „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje, o visus Folkloro dienos dalyvius vakare į Katedros aikštę sukvietė vakaronė „Laimei vartus atkėlus“.

Gausiausias renginių buvo šeštadienis, liepos 5-oji. Bernardinų sode vaidino Lietuvos mėgėjų teatrai, Kalnų parke koncertavo pučiamųjų instrumentų orkestrai, o šokėjai Lietuvos futbolo federacijos stadione surengė net du koncertus.

Devyniasdešimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės programoje pirmą kartą surengta Teatrų diena „Dyvų dyvai“, skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti. K. Donelaičio „Metus“ – pasaulio raštijos paminklams prilygstančią poemą – vaidino ir mūsiškiai – Jurbarko Konstantino Glinskio teatras (režisierė Danutė Samienė) bei Smalininkų teatras „Ąžuolynė“ (režisierė Nijolė Aleksienė), Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“, vadovaujamas Birutės Šneiderienės, programoje „Mūsų metai“ improvizavo vasaros tema. Visi trys teatrai dalyvavo finaliniame vaidinime „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“.

Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“ buvo vienas siautulingiausių Dainų šventės renginių. Jungtiniame šimto kolektyvų orkestre grojo ir Jurbarko kultūros centro orkestras „Bišpilis“, vadovaujamas Adolfo Lapės, šoko J. Telišauskienės ir K. Donauskienės vadovaujamų choreografinių grupių merginos.

Daugiausia Jurbarko buvo Šokių dienoje. Šokių programą „Sodauto“ režisavo Gintaras Zareckas – Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius, o repeticijose dažnai skambėjo mūsų miesto vardas, nes aikštės centre šoko J. Telišauskienės vadovaujamas „Nemunėlis“ ir choreografai ragino kitus šokėjus lygiuotis į jurbarkiečius. Jurbarko epizodai šmėkštelėjo ekrane rodytuose vaizdo siužetuose, juos lydėjo G. Zarecko sukurti tekstai, o pats režisierius vaikščiojo šokių aikštėje persikūnijęs į bitininko personažą.

Be jau minėto „Nemunėlio“ vyresniųjų ir jaunių grupių, Šokių dienoje dalyvavo ir Veliuonos kultūros centro ansamblio „Veliuonietis“ šokėjai, vadovaujami Adelės Baublienės, bei du choreografo Giedriaus Paulausko paruošti kolektyvai – Jurbarko kultūros centro „Mituva“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų skyriaus „Skalva“. G. Paulauskas buvo ir vienos „Sodauto“ programos dalies asistentas.

Šokių dienos programą sudarė 37 kūriniai, atlikti skirtingų amžiaus grupių šokėjų bei didžiulio būrio užsienio lietuvių kolektyvų. Suktinį „Bitute, pilkoji“ aplink aikštės viduryje įžiebtą simbolinį šeimos židinį suko beveik aštuoni tūkstančiai Šokių dienos dalyvių.

Šventės „Čia – mano namai“ baigiamasis akordas – Dainų diena, pirmą kartą nuskambėjusi prieš 90 metų. Liepos 6-osios popietę eitynėse iš Katedros aikštės į Vingio parką jurbarkiečių kolona žygiavo linksma ir spalvinga, nešdama mūsų miesto simbolį – tris lelijas. Ne tik meno kolektyvų dalyviai, bet ir rajono vadovai – meras Ričardas Juška, administracijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Jackis, Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė pasipuošė tautiniais kostiumais, taip atsiliepdami į tik šiemet paskelbtą liepos 6-ąją minėti ne tik Valstybės, bet ir Tautinio kostiumo dieną. Tautinį kostiumą Dainų dienos koncerte vilkėjo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jubiliejinės Dainų šventės finaliniame koncerte dainavo 350 chorų. Į jungtinį 12 tūkst. dainininkų chorą įsiliejo Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“ (vadovė Marija Elena Tautkuvienė), moterų choras „Lelija“ (vadovė D. Jonušauskienė), „Bilduko“ jaunuolių grupė bei dar du Danutės Lapienės vadovaujami kolektyvai – Antano Sodeikos meno mokyklos jaunių choras ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos merginų choras „Saulė“. Baigiamajame šventės koncerte dainavo ir Linos Lukošienės vadovaujamas Vadžgirio sakralinės muzikos ansamblis.

Tradicinių amatų mugėje Dainų šventėje Jurbarkui atstovavo vienintelis amatininkas Rimantas Ordinas – žalvario meistras, gyvenantis ir kuriantis Pakalniškių kaime, Veliuonos seniūnijoje.

Laikinais namais sostinėje Jurbarko krašto saviveiklininkams buvo tapusi Jono Basanavičiaus gimnazija, čia draugiškai, linksmai ir patogiai gyveno visi, daugiau nei dienai atvykę į Dainų šventę. Dalyvius rūpestingai globojo šventės koordinatorė Jurbarko rajone Kultūros skyriaus vedėja G. Vilkelienė, Jurbarko kultūros centro direktorė Aida Bliundžiuvaitienė bei darbuotojos Skaidra Pažereckaitė, Larisa Simanavičienė. Šeštadienį saviveiklininkus aplankė, lengvų repeticijų ir linksmų koncertų jiems linkėjo rajono vadovai R. Juška ir D. Jackis. Jurbarkiečių delegacijoje taip pat buvo 2 medikės, 2 policijos pareigūnai, 9 vairuotojai – iš viso 456 žmonės.

Kaip sakė Kultūros skyriaus vedėja G. Vilkelienė, nei medikų, nei pareigūnų pagalbos neprireikė – viskas vyko sklandžiai, visiems buvo smagu, o į namus šventės dalyviai parsivežė neišdildomų įspūdžių. Pasirengti šventei Jurbarko r. savivaldybės administracija iš rajono biudžeto skyrė 40 tūkst. litų. Dalyvių maitinimo, apgyvendinimo ir važinėjimo Vilniuje išlaidas padengė šventės organizatorius Lietuvos liaudies kultūros centras.

Prieš devyniasdešimt metų užgimusi Dainų šventės tradicija auga ir plečiasi. Lietuvių dainų šventės atgimė tremtyje, nepražuvo ir sovietmečiu. Nuo 1950-ųjų jos rengiamos kas penkerius metus. 2008 m. Lietuvos dainų švenčių tradicija įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Bet labiausiai šią tradiciją augina žodžiais nenusakomas bendrystės jausmas, kurį patiria dainuojantys ir šokantys, susėdę stadionų tribūnose ir prilipę prie TV ekranų, esantys čia ir svetur, ir pasijunta vienų namų – dainuojančios Lietuvos – vaikais.

Danutė Karopčikienė