Žmonių noras gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje įpareigoja savivaldybę rūpintis praeityje užterštų teritorijų tvarkymu. Brangiai kainuojantys aplinkosauginiai projektai taptų didžiule našta rajono biudžetui, jei jų nefinansuotų Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Geriausias pavyzdys – likviduoti dešimtmečius Viešvilės miestelio centre stūksoję buvusios profesinės technikos mokyklos bendrabučio griuvėsiai.
Sunaikino nesėkminga privatizacija
Pastaraisiais metais Viešvilė nepaprastai pagražėjo. Abipus žuvitakio nutiesti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, jaukios poilsio zonos, patogi vasaros maudynių vieta pritraukia daug poilsiautojų, unikaliu kraštovaizdžiu pasigėrėti sustoja turistai. Ypač daug Viešvilėje jų būna vasarą, kai į Mažąją Lietuvą patraukia gimtinės ilgesio šaukiami senjorai iš Vokietijos. Viešviliečiai seniai įpratę prie svečių gausos, nuoširdžiai juos priima, kuo turi – vaišina, tačiau niekaip negalėdavo paaiškinti, kodėl buvusios profesinės technikos mokyklos pastatai virsta griuvėsiais.
Pastaruosius du dešimtmečius labiausiai miestelio gyventojus ir svečius gąsdino Mokyklos gatvėje stovėjęs keturių aukštų bendrabučio pastatas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Žemės ūkio ministerija privatizuoti atidavė Viešvilės profesinei technikos mokyklai nereikalingą bendrabutį.
Dalį butų įsigiję viešviliečiai tikėjosi šiame name susikurti jaukius būstus, tačiau neilgai trukus teismas nusprendė, kad privatizacija vyko neteisėtai – ir gyventojams išduoti orderiai tapo beverčiais popiergaliais.
„Butus nusipirkusiems viešviliečiams iš pastato teko išsikraustyti, todėl niekas nebemokėjo už šildymą, elektrą, vandenį. Tuščiame keturaukštyje pradėję šeimininkauti metalo vagys išpjaustė radiatorius, vamzdžius, laiptinių turėklus, griovė ir ardė viską, kur galėjo būti bent kilogramas metalo. Vėliau dingo visa mediena – keturaukštis bendrabutis pradėjo griūti ir tapo labai pavojingas“, – sakė Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas.
Išsikrausčius gyventojams keturių aukštų pastatas tapo niekieno. 2008 metais teismas pripažino jį bešeimininkiu, o tokiais pastatais rūpintis ir atsakyti už jų sukeliamas nelaimes tenka savivaldybei. Seniūnija nuolat į bendrabutį siuntė darbininkus užkalti skylėmis tapusių langų ir durų, kad griuvėsiuose vaikai nežaistų slėpynių, per lietų griūvančiame pastate nesugalvotų slėptis praeiviai, bet praėjus vos kelioms dienoms langai ir durys vėl būdavo atviros.
„Medieną per kelias naktis nurinkdavo malkoms, todėl visą laiką bijojome nelaimės – juk sargo prie griūvančio namo nepastatysi. Apie tai, kad griuvėsiai darko kraštovaizdį, kad gėda nuo miestelin užsukančių svečių, jau net kalbėti nereikia“, – pripažino seniūnas.
Pinigų ieškojo kelerius metus
Buvusį bendrabutį apžiūrėję specialistai nustatė, kad 50 metrų ilgio, 13 metrų pločio ir 12,5 metrų aukščio pastatas gali bet kada nugriūti, nes išardytos jį laikančios konstrukcijos ir pertvaros, nėra langų, durų, laiptų, išpjaustyti šildymo, vandens tiekimo, nuotekų surinkimo vamzdynai, nebelikę elektros laidų.
V. Kucinas tikina, kad pinigų griuvėsiams išardyti ir iš miestelio išvežti ieškojo keletą metų, bet savivaldybei nuolat atsirasdavo svarbesnių darbų, o rajono biudžete lėšų kasmet mažėjo. Liko vienintelė išeitis – ieškoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Galimybė nugriauti pavojų visai gyvenvietei ir jos svečiams keliantį pastatą atsirado tuomet, kai savivaldybei nupirkus buvusių senų pesticidų sandėlių Pikčiūnų ir Kybartų kaimuose likvidavimo rangos darbus liko Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
„Pavojingų griūvančių statinių yra ne viename kaime, tačiau nusprendėme, kad daugiausia pavojų kelia Viešvilėje bendrabučio griuvėsiai – juk šioje seniūnijoje gyvena 1690 gyventojų, didžioji dalis jų įsikūrę miestelyje, be to, ši vietovė gausiai lankoma turistų“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Šimulynaitė.
Savivaldybės administracijos parengtas projektas ,,Apleisto pastato, esančio Viešvilės miestelyje, likvidavimas“ pripažintas tinkamu finansuoti pagal 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.4-AM-06-R priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“.
Nors atrodo, kad griauti – ne statyti, tačiau griuvėsių likvidavimas iš išvežimas kainuoja taip pat brangiai kaip ir nauji statiniai. Viešųjų pirkimų konkurse paaiškėjo, kad teritorijos išvalymas ir rekultivavimas kainuos 162847 Lt. Didžiąją dalį lėšų – 154 704,81 Lt sudarė Europos Sąjungos struktūrinė parama, 8142,36 Lt pridėjo savivaldybė iš Jurbarko rajono biudžeto.
UAB „Vaidva“ darbininkai su pamatais nugriovė ir išvežė keturaukščio bendrabučio likučius, aikštę užpylė juodžemiu, pasėjo pievelę. Šį pavasarį jau sužaliavo graži veja, kurioje patinka lakstyti aplinkiniuose namuose gyvenantiems mažyliams.
„Esame tikri, kad žmonės džiaugiasi atliktu darbu, nes dabar gyvena nepalyginamai švaresnėje, saugesnėje ir geresnėje aplinkoje, griuvėsiai negadina kraštovaizdžio. Europos Sąjungos struktūrinė parama padėjo pasiekti teigiamą socialinį kultūrinį poveikį“, – sakė projektą įgyvendinusi I. Šimulynaitė.
Griaunami tik pavojingiausi
Viešvilės seniūnas V. Kucinas tvirtina, kad pavojingų pastatų miestelyje yra ir daugiau. Toks pat nuniokotas ir gyventi nebetinkamas yra antrasis buvusios žemės ūkio mokyklos bendrabutis, tačiau jis priklauso Valstybiniam turto fondui ir turėtų būti parduotas. „Tokio pastato, kurio liko tik griuvėsiai, tikrai niekas nepirks – per stogą jau seniai bėga vanduo, viduje savaime griūva sienos. Vienintelė išeitis – ir šį pastatą griauti. Miestelio vaizdą gadina ir daugiau buvusios žemės ūkio mokyklos paliktų nykstančių pastatų užkaltais langais“, – tvirtino seniūnas.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė informavo, kad rajone yra apie 60 teismo bešeimininkiais pripažintų pastatų, kuriuos reikėtų nugriauti. Dalis jų – medinės ar mūrinės būdelės, fermų ir sandėlių likučiai – yra atokiose kaimiškose teritorijose, toli nuo gyventojų, todėl šių statinių griauti neskubama.
„Antro tokį pavojų aplinkiniams gyventojams keliančio pastato pačiame miestelio centre tikriausiai nerastume, todėl buvusį bendrabutį suskubome griauti pirmiausia. Dėl kitų buvusios Viešvilės žemės ūkio mokyklos pastatų dar nepriėmėme sprendimo. Savivaldybei jie nepriklauso, tačiau iš teritorijų planavimui skirtų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų visos buvusios mokyklos teritoriją skirstome į aštuonis sklypus ir rengiame jiems detaliuosius planus. Kai sklypai bus suformuoti, gal ir atsiras norinčių pirkti vieną ar kitą pastatą“, – mano G. Gadliauskienė.
Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjos, nuo šių metų leidžiama parduoti valstybinę žemę su bešeimininkiais pripažintais pastatais, jei ją perkantis žmogus sutinka pats juos nugriauti.
„Labai tikimės, kad nauja tvarka padės savivaldybei sutaupyti pinigų, tačiau be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų visų griuvėsių tikrai nesutvarkysime. Laimė, 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos laikotarpiu lėšų aplinkosaugai numatyta ne taip ir mažai – galėsime rengti projektus ir Aplinkos ministerijos prašyti paramos jiems įgyvendinti“, – sakė G. Gadliauskienė.
Vietų, kuriose bet kada gali nutikti nelaimė, Jurbarko rajone nemažai. Klausučiuose tebestovi daugiabutis be vienos sienos, Juodaičių miestelio centre plytos krinta nuo vandentiekio bokšto, pavojų žmonėms ir gyvūnams kelia griuvėsiais tapę buvusio Girdžių paukštininkystės tarybinio ūkio pastatai. Nors pastarieji turi savininkus, jie neįstengia rūpintis savo turtu, tad išeities irgi gali tekti ieškoti savivaldybei.
Daiva BARTKIENĖ
