Šią dieną viso pasaulio žmonės raginami pasipriešinti visų tipų diskriminacijai: dėl skirtingos lyties, rasės, tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir kt. Diskriminacija darbe, mokykloje, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose srityse riboja žmonių galimybes visapusiškai ir prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, rūpintis savimi ir savo šeima.
Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Tai žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Todėl per Užgavėnes dera prieš gavėnią paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti.
Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.
Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai: vaišės; važinėjimas; čiuožinėjimas; supimasis; įvairūs būrimai; Morės arba Kotrės vežiojimas ir jos sunaikinimas; persirengėlių eisenos ir vaidinimai; vestuvių, laidotuvių inscenizacijos; žiemos ir pavasario būtybių (Lašininio ir Kanapinio) kova. Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, kurios turinčios išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią. Šventėms buvo ruošiamos vaišės. Jų pagrindiniai patiekalai – šiupinys (kruopų košė su lašinukais, Žemaitijoje – žirnių košė su įkišta kaulės uodega), blynai, įvairi mėsa.
ELTA inform.
