Gegužės 16 d. Girdžiuose penktą kartą vyko klojimo teatrų šventė „Girdžių krivūlė“. Šiemet susibūrimas buvo skirtas etnografiniams regionams, todėl žiūrovai išvydo po teatrą iš Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Suvalkijos. Rimtai į beveik šimtametę savo teatro tradiciją pažvelgę girdžiškiai šiemet pristatė ir nuosavą krivūlę – iš pušies pagamintą ratą su Girdžių herbu – stirninu.
Į teatrų šventę susirinkę žiūrovai išvydo keturis kolektyvus. Mažajai Lietuvai atstovavo Juknaičių teatras su linksmu spektakliu „Žentukai“. Žemaitiją pristatė šiluviškiai su „Maušos karčema“. Suvalkijai atstovavo Lukšių kolektyvas, parodęs komediją „Nėra to gero, kas neišeitų į blogą“. Vakarų Aukštaitijai atstovavo šventės šeimininkai – Girdžių teatras „Mituvis“ su komedija „Bobutės susipyko“.
„Teatras Girdžiuose turi senas tradicijas, kultūriniuose metraščiuose, kuriuos veda Jurbarko kultūros centro Girdžių skyriaus darbuotojai Algimantas Vizbara ir Loreta Zdanavičienė, rašoma apie teatrą dar 1918 metais. Tad netrukus minėsime 100 metų sukaktį. Klojimo teatrų šventės simboliu pasirinkome krivūlę, su kuria senais laikais žmonės buvo kviečiami burtis, telktis, ji kviesdavo ir į šventes. Pernai visus metus pas mus „viešėjo“ Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, o šiemet jau turime patys. Ją pagamino A. Vizbara, suradęs kreivą pušies šaką, kuri išriesta įgavo rato formą. Ant jos pavaizduotas ir mūsų heraldikos simbolis – stirninas. Ši krivūlė kvies į šventes Girdžiuose, ji lydės mus ir į gastroles“, – pasakojo pats teatre „Mituvis“ vaidinantis Girdžių seniūnas Darius Juodaitis.
Teatrų krivūlė vyksta sutvarkytame klojime, kuris, pasak vietinių, turi puikią aurą, o sugrįžti kviečia ošiantis Mituvos užtvankos vanduo. Klojimo kieme per šventes kepami tradiciniai blynai, verdama žuvienė.
„Tai yra visuma mūsų kultūrinio ir kulinarinio paveldo. Jau kelinti metai švenčių metu grojanti kapela, šiais metais – Girdžių kapela, vadovaujama A. Vizbaros, papuošia klojimo teatrų šventę. Turime minčių klojimo antrame aukšte įrengti sendaikčių muziejų, edukacine pažintine veikla vilioti turistus ir visus, kam brangus teatras bei tradicijų puoselėjimas, į mūsų klojimą“, – tikino D. Juodaitis.
Girdžių klojimo teatras, kaip ir dauguma tokių teatrų Lietuvoje, vaidina klasikinius kūrinius. Klojime pastatyti modernius spektaklius su sudėtingomis dekoracijomis – pernelyg keblu ir brangu. Be to, dėl specifinės aplinkos toli gražu ne kiekvienas spektaklis tinka klojimo teatrui.
„Pernai pas mus viešėjęs profesorius Petras Bielskis davė daug patarimų, kuriuos vertiname. Man pačiam vaidyba yra labai artima. Vaikystėje, menu, kartu su močiute Monika vaidindavome įvairias pasakas. Močiutė būdama jauna, kiek žinau iš pasakojimų, taip pat vaidindavo, rengdavo susibūrimus kaime su savo kaimynais ir bendraminčiais. Gal genai, gal noras užsiimti kažkuo prasmingu veda mane į klojimo teatrą. Aš pats vaidinu jau 11 metų, pradžia buvo Šakiuose, Zanavykų teatre, kur teatro meno mokė režisierė Gražina Guzovijienė“, – pasakojo D. Juodaitis.
Girdžių teatralai įsitikinę, kad jų krivūlė svarbi ne tik miesteliui, bet ir visam rajonui. Lietuvoje vos keletas klojimo teatrų, kurie minėjo ar netrukus minės šimtametę istoriją.
Puoselėti teatro tradicijas padeda visa bendruomenė. Geriausias to pavyzdys – prieš penketą metų atkurta vaidinimų vieta – klojimas.
Įrengiant patalpas klojime, kuriame parapijos klebonas laikė medžio apdirbimo įrankius ir meistravo, bendruomenei teko išties daug padirbėti. Įrengiant patalpas dirbo seniūnijos darbuotojai, Girdžių šeimų centras skyrė lėšų medienai įsigyti. Šiemet girdžiškiai tęsė darbus ir įrengė antrą aukštą. Šią mintį bendruomenei pasiūlė klebonas Saulius Pavalkis.
Lukas PILECKAS
