„Atspindžiai“: spektakliai – komisijai, šventė – vaidintojams (1)

Spalio 26-27 d. Jurbarko kultūros centre vyko respublikinė suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“. Vertinimo komisijai naujausius savo pastatymus pateikė devyni Lietuvos miestų, rajonų centrų ir kaimų teatrai, o žiūrovai daugiausia dėmesio parodė saviems – Jurbarko ir Smalininkų teatrams.

Apie 2000 mėgėjų teatrų ir apie 40 tūkstančių juose vaidinančių įvairaus amžiaus žmonių – šie svarūs skaičiai neleidžia abejoti, kad teatras yra svarbi lietuvių kultūros dalis.

Nuo 1997 m. Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga rengia mėgėjų teatrų apžiūrą šventę „Atspindžiai“. Šiemet vyko jau 21-ieji „Atspindžiai“, nuo jubiliejinių, dvidešimtųjų, mėgėjų teatrų apžiūrą, anksčiau vykusią kasmet, nutarta rengti kas dvejus metus.

„Tikimės brandesnių darbų, nes teatrams nebereikės kasmet statyti po spektaklį: nuostatai apžiūroje neleidžia dalyvauti su anksčiau jau rodytu spektakliu, o premjeriniai darbai paprastai nebūna labai brandūs“, – sakė LLKC Teatro poskyrio vadovė ir „Atspindžių“ koordinatorė Irena Maciulevičienė.

Šiemet „Atspindžiuose“ dalyvauja 63 miestų, rajonų centrų, miestelių ir kaimų mėgėjų teatrai. Atrankiniai turai jau vyko Ukmergėje, Paįstryje (Panevėžio r.), Mažeikiuose ir Jurbarke, apžiūrą užbaigs šventės Telšiuose ir Radviliškyje. „Respublikinėje apžiūroje vaidinantys rajonuose išrinkti geriausi teatrai vertinami bus pagal dvi kategorijas: miestų ir rajonų centrų bei kaimų ir miestelių“, – teigė „Atspindžių“ koordinatorė.

Komisijos užduotis – išrinkti pačius ryškiausius dvejų metų mėgėjų teatrų darbus. Baigiamosios „Atspindžių“ šventės vyks gruodžio 1-2 d. Rokiškyje, ten vaidins miestų ir rajonų centrų, o gruodžio 8-9 d. Švenčionėliuose pasirodys ir bus apdovanoti geriausi kaimų ir miestelių teatrai. Baigiamuosiuose renginiuose bus kviečiami dalyvauti visi mėgėjų teatrų režisieriai, vyks teatro kūrybinės dirbtuvės.

Atrankiniame ture Jurbarke parodyti devyni spektakliai. Kaimo ir miestelių kategorijai atstovavo trys, tarp jų ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų skyriaus teatras „Ąžuolynė“. Režisierės Nijolės Aleksienės vadovaujamas teatras jau ir anksčiau yra dalyvavęs respublikinėse apžiūrose, o šiemet vėl išrinktas geriausiu rajone.

Rajoninėje apžiūroje dalyvavo keturi kaimų ir miestelių teatrai – Smalininkų, Veliuonos, Girdžių ir Klausučių. Jie, pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Dauros Giedraitienės, gali vadintis teatrais, nes turi profesionalius režisierius, kitur yra tik vaidintojų grupės. Vaidinti buriasi Vadžgirio, Šimkaičių, Vytėnų ir kai kurių kitų bendruomenių nariai.

Smalininkiečiai „Atspindžiuose“ rodytą spektaklį pagal V. Juknelio pjesę „Ragai“ pastatė pernai ir turėjo laiko jį tobulinti: pjesę patrumpino, keitė režisūrinius sprendimus, kai kurių vaidmenų atlikėjus. „Kaime pasirinkti aktorių nėra iš ko, bet tie, kurie ateina vaidinti, turi savyje ugnelės ir reikia ją puoselėti. Per metus spektaklio nesubrandinsi. Žiūrovai ateina pažiūrėti reginio – kuo ilgiau repetuosi, tuo jis bus puikesnis“, – mintimis dalijosi gausią vaidintojų grupę subūrusi režisierė N. Aleksienė.

Miestų ir rajonų centrų kategorijoje Jurbarko Konstantino Glinskio teatras rajone neturi konkurencijos, todėl ir be jos patenka į respublikinę apžiūrą. Šįkart „Atspindžiuose“ glinskiečiai rodė ką tik iškeptą komediją – teatro vadovės Danutės Samienės režisuotą J. Skinkio „Moters kerštą“. Spektaklyje žiūrovai išvydo jaunosios kartos teatro aktorius – Agnę Banytę, Editą Gylienę, Violetą Greičiūnienę, Moniką Buitkuvienę, Kęstutį Matuzą ir Liudą Kazlauską.

Nei režisieriai, nei žiūrovai spektaklių vertinimo iš komisijos narių neišgirdo – rezultatai paaiškės tik komisijai peržiūrėjus visus 63 spektaklius.

Nors ir eilinis žiūrovas negalėjo nepastebėti, kad spektakliai skirtingo lygio ir kai kurie – mėgėjiški prastąja to žodžio prasme, LLKC Teatro poskyrio vadovė I. Maciulevičienė teigia, kad bendras mėgėjų teatrų lygis Lietuvoje auga.

„Atspindžiai“ irgi keičiasi, nes auga teatrų lygis, – sakė mėgėjų teatrų apžiūrų sumanytoja ir rengėja I. Maciulevičienė. – Lietuva yra teatrų kraštas, šios tradicijos labai senos ir gyvos. Smagu, kad ir regionuose yra teatras, turime labai gražių darbų ir teatrui pasišventusių žmonių. Teatras leidžia žmogui atsiskleisti, scenoje jis gali pabūti tuo, apie ką gyvenime tik svajoja.“ Pasak LLKC Teatro poskyrio vadovės, teatrų lygio kilimui ypač didelę įtaką turi Klaipėdos fakultetuose ruošiami režisieriai, nes profesionalai žino, iš ko padaryti mėgėjų teatrą.

Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų, dalyvaujančių „Atspindžių“ apžiūroje, spektaklius vertina Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Danutė Vaigauskaitė (komisijos pirmininkė), LLKC Teatro poskyrio vadovė I. Maciulevičienė ir vyriausiasis specialistas Ramūnas Abukevičius, Jurbarko regiono komisijoje dalyvavo ir Konstantino Glinskio teatre vaidinanti mokytoja Jūratė Videikienė.

Spektakliai vertinami pagal temos aktualumą, aktorių vaidybą, sceninės kalbos kultūrą, režisūrinį sprendimą – iš viso pagal 10 vertinimo kriterijų, iš kurių patys svarbiausi, pasak I. Maciulevičienės, – spektaklio įtaigumas ir poveikis žiūrovui.

Žiūrovai dažniausiai taiko du kriterijus – patiko arba nepatiko. „Atspindžiai“ Jurbarke vyko ne pirmą kartą ir ateinantieji žiūrėti mėgėjų spektaklių kai kuriuos teatrus jau pažįsta. Šakių Zanavykų ir Vilniaus Senjorų teatrų, VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro „Mimika“, Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro spektakliai sulaukė, ko gero, daugiausia žiūrovų „patiko“.

Mėgėjų teatrai daugiausia žiūrinčiųjų surenka vaidindami savose scenose. Taip buvo ir „Atspindžių“ šventėje: mažojoje kultūros centro salėje vaidinusių glinskiečių gerbėjai užsėdo visas kėdes, gausesnis būrelis atėjo pažiūrėti ir smalininkiečių spektaklio. Panašu, kad žiūrovus domina ne pats teatras, bet galimybė scenoje išvysti giminaitį ar kaimyną.

Gausesniu žiūrovų būriu, be abejo, džiaugtųsi ir šventės rengėjai, ir vaidintojai: vaidinti – visada šventė, bet pilnoje žiūrovų salėje – didesnė. Tačiau jurbarkiškė publika didelę šventę padaro tik komerciniam teatrui, o mėgėjiškame nei siužetai, nei bilietai komercija nekvepia. Tik salėje pabirusiems menkiems žiūrovams, kai gyvenimas scenoje ne tik akį džiugina, bet ir užgauna giliausius sielos užkaborius, kažkodėl pagailsta neatėjusiųjų į teatro šventę.

Danutė Karopčikienė