Rugsėjo 24-ąją Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą nesibaigiantį serialą primenančioje „Voverių“ byloje. Šios istorijos esmė – šimtatūkstantiniai mokesčių mokėtojų patirti nuostoliai, kai savivaldybė klastodama dokumentus už Naujamiesčio progimnazijos sporto komplekso rekonstrukciją už nepadarytus darbus pervedė įmonei „Voverių namai“. O ši – bankrutavo ir nei darbų atliko, nei pinigų grąžino.
Paaiškėjus skandalingai realybei darbo ėmėsi teisėsauga – Specialių tyrimų tarnyba savivaldybėje atliko kratas, sulaikė įtariamuosius. Vėliau byla iškeliavo į teismą.
Žala – milžiniška
Baudžiamojoje byloje buvo teisiami septyni asmenys – buvusi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, buvęs jos pavaduotojas Darius Juodaitis, buvusios Infrastruktūros ir turto skyriaus specialistės Monika Zarankienė ir Rasa Pakštaitienė, dabar jau bankrutavusios statybų įmonės „Voverių namai“ atstovai Paulius Alekna ir Antanas Statauskas, taip pat statybų prižiūrėtojas Saulius Bagdonas.
Septynetas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas gauti valstybės biudžeto dotaciją Naujamiesčio progimnazijos sporto aikštynui atnaujinti, suklastojo dokumentus ir imitavo aikštyno atnaujinimo darbus. Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojai, žinodami, kad didžiosios dalies mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų rangovas neatliko ir faktinių išlaidų nepatyrė, suklastotus dokumentus pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai (dabar – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Pinigus gavo ir pervedė neva už atliktus, o iš tiesų tik dokumentuose įformintus darbus.
Apgaule gavus subsidiją už realiai neatliktus statybos darbus buvo padaryta didelė – 206 tūkst. eurų – žala. „Voverių namai“ žadėjo pavasarį imtis stadiono darbų, už kuriuos pinigus jau buvo gavę, bet į Jurbarką negrįžo. Po kurio laiko įmonė buvo parduota Ukrainos pilietei, o vėliau bankrutavo.
Rajono savivaldybei teko ne tik grąžinti ministerijai pagal suklastotus dokumentus gautą paramą, bet ir rajono biudžeto lėšomis pabaigti stadiono rekonstrukciją. Suskaičiuoti, kiek ši istorija kainavo mokesčių mokėtojams, nesudėtinga. „Voverių namuose“ dingo 206 tūkst. eurų, dar 238 tūkst. eurų savivaldybė privalėjo grąžinti ministerijai, o stadionui pabaigti prireikė dar 377 tūkst. eurų. Sudėjus šiuos skaičius, suma siekia 821 tūkst. eurų.
Pagal bylos duomenis, savivaldybės valdininkai į šimtus tūkstančių eurų mokesčių mokėtojams kainavusią istoriją greičiausiai įsivėlė nenorėdami papildomų rūpesčių. Nors ministerija nepanaudotas lėšas 2018 m. pabaigoje galėjo perkelti į kitus metus, raštai nugulė savivaldybės valdininkų stalčiuose, o „voverių“ sukamas ratas skriejo dar greičiau – ant darbų atlikimo aktų, nors darbai nebuvo nė pradėti, atsirado reikalingi parašai, o rangovų sąskaitą pasiekė patraukli suma.
Kovos teismuose
Pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys 2023 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė, kad visi septyni kaltinamieji yra kalti – dokumentai klastoti, darbai neatlikti, o pinigai dingę.
Tačiau šį nuosprendį apskundė dauguma bylos dalyvių. Pernai gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo paskelbtas nuosprendis ne tik panaikino pirmosios instancijos – Marijampolės apylinkės teismo – sprendimą, bet ir sukėlė visuomenėje sumaištį. Visi septyni kaltinamieji baudžiamojoje byloje buvo išteisinti. Todėl ir gyventojams, ir politikams, ir daliai valdininkų kilo klausimas: jei niekas nekaltas ir nieko neteisėto nepadarė, tai kur ir kaip dingo šimtatūkstantinės sumos?
Su tokia baigtimi nesutiko prokuratūra, kuri nuosprendį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis antrosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir nurodė Kauno apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Teistumo neišvengė
Rugsėjo 24-ąją Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija – Algirdas Remeika, Gytis Večerskas ir Valdas Vitunskas – paskelbė naują nuosprendį. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą teismas atmetė ir panaikino dalį 2023 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio.
Buvusią savivaldybės administracijos direktorę V. Rekešienę, jos pavaduotoją D. Juodaitį ir buvusias savivaldybės darbuotojas R. Pakštaitienę bei M. Zarankienę teismas išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Už kitas byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas – numatytas Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje – kiekvienam iš šių keturių asmenų subendrintos bausmės. Kiekvienam paskirta po dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Ieškinį atmetė
Teismas taip pat atmetė Jurbarko rajono savivaldybės civilinį ieškinį, kuriuo iš bylos dalyvių buvo siekiama prisiteisti daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Atmesti ir V. Rekešienės bei D. Juodaičio ir R. Pakštaitienės gynėjų prašymai priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Likusi 2023 m. rugpjūčio 7 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teismas nurodė, kad nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
