Kraštotyrininkai, pasak Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistės Reginos Kliukienės, nuolatos įklimpę į darbų liūną, tačiau kasmet susirenka į konferenciją, kuri yra ir darbų ataskaita, ir šventė. Šiųmetinėje, kuri vadinosi „Kraštotyra. Žmogaus, istorijos ir laiko santykis“, vykusioje balandžio 19 d., pristatyti naujausi darbai ir pagerbti jų autoriai, dirbantys įdomų ir prasmingą darbą, nutiesiantį tiltą iš praeities į ateitį.
Muzikiniu pasveikinimu rajono kraštotyros konferenciją pradėjo Antano Sodeikos meno mokyklos jaunieji smuikininkai ir jų mokytoja Vida Račkauskienė. Konferencijos dalyvius pasveikino Jurbarko rajono meras Ričardas Juška, kraštotyros entuziastus pavadinęs žmonėmis, tiesiančiais tiltus iš praeities į ateitį.
Pedagogams Danguolei Juščienei, Margaritai Baršauskienei, Petrui Baršauskui ir Gediminui Klangauskui meras R. Juška įteikė ženklus „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Garbingiausiu Jurbarko rajono savivaldybės apdovanojimu pagerbti kraštotyrininkai ne vieną dešimtmetį paskyrė šiam darbui, uždegdami juo ir daugybę savo mokinių.
Lietuvos kraštotyros draugija pernai minėjo veiklos 50-metį, o Jurbarko rajone, pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistės R. Kliukienės, kraštotyros darbas turi dar senesnes tradicijas – nuo 1961 m. Išleista daug leidinių, knygų, parengta filmų apie Jurbarko kraštą ir jo žmones.
Rajone yra 154 kraštotyrininkai, mokyklose kraštotyros būreliai vienija 133 moksleivius. Aštuoniose rajono mokyklose dėstoma krašto pažinimo istorija. Ugdymo įstaigose veikia 12 kraštotyros ir etnografijos muziejų, kuriuose saugomi 11448 eksponatai, o pernai pasipildė dar 129 naujais.
Praėjusiais metais rajono savivaldybės Kultūros skyrius organizavo tris istorijos konferencijas: viena buvo skirta Jurbarko krašto Lietuvos laisvės gynėjams atminti, kitoje aptarta Magdeburgo teisės suteikimo Jurbarko miestui reikšmė, trečioji – „Smalininkų vandens matavimo stoties vaidmuo Europos kultūros hidrometeorologijos istorijoje“.
Pagal tradiciją į pavasarinę konferenciją kraštotyrininkai suveža savo naujausius darbus. Šiemet eksponuoti 38 kraštotyros rinkiniai – rajono istorija pasipildė 1333 puslapiais.
Septyniolika kraštotyros darbų parengė mokyklos, keturiolika – bibliotekos, tris – rajono kultūros centrų darbuotojai, keturis – nepriklausomi kraštotyrininkai. „Kraštotyros darbus rengė 77 asmenys, iš jų 44 moksleiviai“, – sakė iš anksto su visais darbais susipažinusi ir kiekvieną atskirai konferencijoje apibūdinusi kraštotyros specialistė R. Kliukienė.
Jaunuosius mokyklų kraštotyrininkus domina ir praeitis, ir dabartis. Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojų Jono Laurinaičio ir D. Juščienės, surinko medžiagą apie praeityje garsius skulptorių Vytautą Juzikėną, iš Seredžiaus kilusį pasaulinio garso estrados dainininką Alą Džonsoną, karo lakūną Romualdą Marcinkų ir apie dabar Seredžiaus seniūnijoje gyvenančią Editos ir Eriko Leiconų šeimą.
Džiugina temų įvairovė. Naujamiesčio vidurinės mokyklos penktokai ir septintokai užrašė 44 senelių ir tėvų vaikystėje žaistus žaidimus. Savo mokyklų istorijas parengė veliuoniškiai ir varlaukiečiai, o mokytoja Irina Pukėnienė pateikė net keletą metų rengtą, nes archyvai Berlyne, privatinės lietuvių mokyklos, veikusios Smalininkuose 1930–1939 m., istoriją.
Juodaičių mokytoja Genė Ona Butkuvienė kartu su moksleivėmis parengė darbą apie Juodaičių kapines. Margaritos Baršauskienės mokinės aprašė Seredžiaus krašto liaudies mediciną – šis darbas pateiktas ir respublikinei kraštotyros darbų parodai. Istorijos mokytoja Jolita Hagemaister užrašė Skirsnemunės felčerės Dominikos Pališkytės prisiminimus.
Mokytoja Elena Vizbarienė ir jos mokinė Monika Kimbraitė parengė darbą apie šio laiko aktualijas – „Viešviliečių emigracija po nepriklausomybės atkūrimo“, emigravo net 72 viešviliečiai.
Kasmet kraštotyros darbų parodoje matomas išsamus Jurbarko viešosios bibliotekos metraštis, parengtas direktorės Nijolės Masiulienės. Bibliotekos filialų darbuotojos taip pat rašo metraščius ir kronikas, iliustruotas nuotraukomis ir kitokia vaizdine medžiaga.
Įdomūs bibliotekininkių teminiai kraštotyros darbai. Laimutė Keterienė surinko medžiagą apie Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčios choristus, Giedrė Jasinskienė užrašė Skirsnemunės bibliotekos buvusios vedėjos Aldonos Zokaitės-Urbanavičienės prisiminimus.
Šimkaičių kraštotyrininkai parengė medžiagą apie daug įvairių gebėjimų turintį kraštietį Vytautą Šauklį – bibliotekininkė Jolanta Jucikaitė pateikė jo eiliuotą rašinį „Miškai ir žmonės“, o mokytoja Ingrida Parnarauskienė kartu su trimis aštuntokėmis užrašė jo šeimos istoriją.
Krašto tyrinėjimus papildė ir kultūros darbuotojos Evelinos Tamošaitytės darbas apie kultūrinę veiklą Skirsnemunėje, režisierė Regina Mačiulaitienė parengė Veliuonos teatro istoriją, Irena Kazakevičienė – Raudonės kultūros namų metraštį.
Londone gyvenanti viešvilietė Renata Budriūtė Viešvilei dovanojo studiją „Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės ryšys su Londono lietuvių imigrantų rekreacija“. Patyrusios kraštotyrininkės Danutės Maskolaitytės darbe „Kiemo pėdų ir Sibiro žemėse“ – pasakojimas apie savo seserį penkiolikmetę politkalinę Aldoną Maskolaitytę-Kleinienę.
Beveik visi kraštotyros darbai šiemet pateikti ir skaitmeninėse laikmenose. „Tai itin svarbu ateičiai – turime viltį parengti internetinę kraštotyros svetainę“, – sakė R. Kliukienė.
Įdomiausius kraštotyros darbus konferencijoje pristatė autoriai. Apie laikraštį „Girdžiai“ – savitą seniūnijos kroniką – pasakojo seniūnas Darius Juodaitis. Leidinyje skaitytojų dėmesio nusipelno ir kraštotyrininko Vytauto Lekučio straipsniai.
Etnologas Arvydas Griškus kalbėjo apie Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrinį bei materialinį paveldą, kurį gaivinti ir puoselėti yra Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro, kuriam pranešėjas vadovauja, misija. Pranešimą iliustravo viešviliečio Audriaus Sinkaus nuotraukos.
Nepaprastai įdomu klausyti Margaritos Karūnienės, tarsi jos vedamas vaikščiotum po Skirsnemunės katalikų kapines – jas Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio inspektorė tyrinėjo paprašyta Kultūros skyriaus rengiant knygą apie Skirsnemunę. Vertingą medžiagą šiai knygai paruošė ir mokytoja Nijolė Norkienė, užrašiusi savo tėvelio Vlado Garšvos atsiminimus.
Daugiausia simpatijų pelnė Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos moksleivis Tadas Karanauskas, ir ne tik dėl pristatyto kraštotyros darbo – žavi jaunuolio užmačia pažinti gimtąjį kraštą. „Mano domėjimosi objektas – Karšuvos girios upeliai“, – sakė Tadas. Aštuntokas jais domisi ne tik skaitydamas knygas ir tyrinėdamas žemėlapius, bet ir pagal savo susidarytus maršrutus kartu su tėvais ir seneliais keliaudamas po Karšuvos girią. O kai pats esi viską išvaikščiojęs, matęs, girdėjęs, nufotografavęs – nereikia nė užrašų, pasakojimas su pavadinimais ir skaičiais liejasi kaip iš rašto. Savo tyrinėjimus užrašyti T. Karanauską paskatino lietuvių kalbos mokytoja ir Vytauto Didžiojo mokyklos muziejaus įkūrėja Nijolė Laurinaitienė.
Konferencijoje dalyvavusi Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė ypač džiaugėsi, kad apdovanoti kraštotyrininkai mokytojai, kurie ne tik patys uoliai dirba šį darbą, bet ir sudomina juo jaunimą. Konferenciją apibendrinusi Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė teigė, kad kraštotyrininkų dėmesio nusipelno ir tie žmonės, kurie šiandien dirba šį daug kruopštumo ir atsidavimo reikalaujantį darbą.
Kraštotyros darbų liūnas tikrai neišdžius, nes daug prasmingų įvykių vyksta ir turtingų žmonių gyvena ir dabar, šalia mūsų.
Danutė KAROPČIKIENĖ
