Gruodžio 16-osios vakarą Jurbarko kultūros centre žiūrovai išvydo puikų reginį – teatralizuotą koncertą „Mano vaikystės kiemas“. Tai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto penktakursio Giedriaus Paulausko, atlikusio praktiką pas choreografę Jolantą Telišauskienę, diplominis darbas.
„Tik duokit mums studentų“, – sakė choreografė Jolanta Telišauskienė Klaipėdos universiteto dėstytojams, atvykusiems žiūrėti ir vertinti penktakursio G. Paulausko diplominio darbo. Jurbarko kultūros centro šokių studijų „Nemunėlis“ ir „Šypsena“ vadovė, mielai besidalijanti patirtimi su būsimaisiais šokių mokytojais, neabejoja, kad jaunimas visada ateina su naujomis idėjomis ir nestokoja ryžto jas įgyvendinti.
Choreografijos studentai diplominio darbo praktikai veržiasi į Jurbarką, nes čia stiprūs šokių kolektyvai. Klaipėdos universiteto studentas G. Paulauskas irgi pasiprašė į Jurbarką – ypač dėl šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena“, nes itin mėgsta šiuolaikinius šokius ir jų pagrindu planavo kurti savo diplominį darbą.
Diplominio darbo idėją G. Paulauskas brandino kartu su režisieriumi Gintaru Zarecku, sukūrusiu teatralizuoto koncerto „Mano vaikystės kiemas“ scenarijų. „Man labai patiko šis sumanymas apie vaikystės kiemą, koncerto scenarijuje yra dalis ir mano gyvenimo“, – sakė būsimasis choreografas Giedrius.
Šokti jis pradėjo vaikystėje, pradinėse klasėse. Į diplominio darbo koncertą iš Alytaus atvykusi pirmoji G. Paulausko šokių mokytoja Rita Čyžienė prisiminė ir anksti atsiskleidusius jo gabumus, ir maištingą paauglystę, kai šokiai jo dienotvarkėje liko tik tėvų didelių pastangų dėka. Kai vėliau, choreografiją jau pasirinkęs savo studijoms, išvyko padirbėti į užsienį, sugrįžti skatino šokiai – galbūt kaip ir diplominio koncerto personažas nostalgiškai atrado juos vaikystės kieme. „Choreografija mano svajonė, norėčiau dirbti tą darbą“, – po koncerto sakė G. Paulauskas.
Pasak choreografės J. Telišauskienės, diplominiai koncertai dažniausiai būna kaip spektakliai. Tai – didelės komandos darbas ir visi stengiasi, kad jis būtų įspūdingas, žiūrovams suteiktų malonių emocijų, o studentui uždirbtų gerą pažymį. Šokėjams – tai ir proga pasirodyti savo miesto žiūrovams, nes tokių didelių šokių koncertų būna ne tiek daug.
Koncerte „Mano vaikystės kiemas“ dalyvavo apie 120 šokėjų, jie atliko įvairaus stiliaus šokius, tris savo diplominiam darbui sukūrė G. Paulauskas. Linksmai nuteikė mažiausieji – spalvingi ir guvūs didžiuliu būriu sugužėję į sceną. „Šypsenos“ paauglių grupei rengiant šį koncertą teko ypač didelis krūvis: jie mokėsi niekada dar nebandytų moderno stiliaus šokių, bet lygiai taip pat entuziastingai trypė ir liaudiškus.
Penkioms šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena“ šokėjoms „Mano vaikystės kiemas“ buvo atsisveikinimo koncertas. Dvyliktokės Simona Žemaitytė, Karolina Trumpytė, Vilma Skaisgirytė, Silvija Bialoglovytė ir Greta Mazuraitė po koncerto negalėjo sutramdyti ašarų, išduodančių ne vien liūdesį, bet ir džiaugsmą – juk nuo vaikystės „Šypsenoje“ daug išmokta, patirta malonių koncertinių ir bendravimo įspūdžių.
Teatralizuoto koncerto siužetą išmoningais etiudais padėjo atskleisti ir Konstantino Glinskio teatro aktoriai Kęstutis Matuza, Edita Gylienė, Alvydas Šimaitis, viename pasirodė ir pats diplominio darbo autorius.
Nors dar neaišku, kokį pažymį parašė G. Paulauskui jo dėstytojai (vertinama peržiūrėjus visų diplomantų darbus), jis pats dešimtuku vertina visos „Mano vaikystės kiemo“ kūrybinės grupės darbą. Neslėpdamas, kad ir pats norėtų būti įvertintas dešimtuku, diplomantas džiaugiasi, kad daugybę geros patirties gavo iš visų, kurie jam padėjo, o labiausiai dėkingas savo praktikos vadovei J. Telišauskienei.
Danutė Karopčikienė
