Tęsiame straipsnių ciklą apie reformuotus rajono kultūros centrus. Veliuonos (aukštaičių) kultūros centro pastatas prastas ir kultūrinei veiklai nepritaikytas, tačiau kitokio Veliuonoje niekada nebuvo. Čia vyksta daug renginių, repetuoja kolektyvai ir net aukščiausios kategorijos tautinių šokių ansamblis „Veliuonietis“.Su kultūros centro direktore Irma Svetlauskiene kalbėjomės mažyčiame kambarėlyje, kuris kartu yra ir direktorės kabinetas, ir sandėliukas dekoracijoms ir saviveiklininkų rūbams laikyti.
Kas naujo Veliuonoje po kultūros centrų reformos?
Kultūros centrų savarankiškumas yra didžiausia šios reformos nauda. Manau, kad dabar savivaldybės administracija mato aiškesnę kultūros bei kultūrinio darbo situaciją rajone.
Labai laukiu kultūros centro pastato rekonstrukcijos. Nors erdvės nepadaugės, bet bent jau bus sukurtos normalios darbo sąlygos. Pokyčiams reikalingas laikas.
Veliuonos (aukštaičių) kultūros centras turi tris skyrius: Raudonės, Stakių ir Baltraitiškės. Labiausiai nutolę Stakių ir Baltraitiškės skyriai, ir kol kas dar neaišku, kokia veiklos strategija juose geriausia.
Kaip apibūdintumėt savo vadovaujamo kultūros centro misiją? Ar galite išskirti svarbiausią veiklos kryptį? Ko nori ir tikisi gyventojai, ar žmonės patys ateina, ar kultūros darbuotojai turi ieškoti būdų sudominti, pritraukti žmones?
Į kultūros bei meno darbuotoją mūsų visuomenėje vis dar žiūrima kaip į juokdarį, kurio pagrindinė pareiga linksminti ir kurti pramogas vietos bendruomenei. Kultūra – tai ne vien laisvalaikis ar pramoga. Pagrindinė kultūros darbuotojo misija – tai kultūrinis bei meninis ugdymas per meno mėgėjų veiklą, etninės bei profesionaliosios kultūros puoselėjimas ir sklaida.
Mūsų kultūros centro misija – tenkinti visų amžiaus grupių gyventojų laisvalaikio užimtumo poreikius, užtikrinti ir plėtoti kultūrinę, švietėjišką ir informacinę veiklą, išlaikyti ir tęsti krašto tradicijas, puoselėti regiono etnokultūrą bei mėgėjų meną, organizuoti profesionalaus ir modernaus meno sklaidą, atstovauti regionui savivaldybės kultūros plėtrai bei sklaidai reikšminguose respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose, vystyti kultūrinį turizmą. Veliuonos kultūros centre vykdomos ir edukacinės siūlų pynimo (macrame), vytinių juostų programos.
Gyventojai tikisi paslaugų ir renginių įvairovės, tad čia gelbėja projektinė veikla. Gal daugelis įsivaizduoja, kad kultūros centrams renginių organizavimui kasmet skiriamas padorus pinigų krepšelis, o kultūros darbuotojams tik trūksta noro, entuziazmo juos pasiimti ir šventes organizuoti. Deja, taip nėra. Pinigų atsiranda tik parengtus projektus teikiant įvairiems kultūros programų rėmimo fondams. O tai yra konkursai, tad ne visi projektai laimi finansavimą. Kartais gelbėja už parduotus bilietus ar kitas suteiktas paslaugas surenkamos spec. lėšos.
Kaimiškuose kultūros centruose bene sudėtingiausia profesionaliojo meno sklaida, nes tam neturime tinkamų sąlygų, o vien mėgėjų meno renginiais gyventojams nebūsi įdomus. Štai per Veliuonos miestelio šventę svečiavosi aktorė Regina Varnaitė. Pasirodymui ruoštis jai teko dekoracijų sandėlyje prie scenos. Pavasarį atvažiavo cirkas, bet akrobatiniai triukai neteko įspūdžio, nes žiūrovai nematė artisčių galvų. Kalbinau šiuolaikinio šokio teatrą „Aura“ atvežti spektaklį, deja, tokiomis sąlygomis rodant nukentėtų jo meninė vertė.
Galiu drąsiai teigti, kad Veliuonos kultūros centras reikalingas bendruomenei. Centras atgyja vakarais, kai po mokslų ar darbų čia prasideda šokių, teatro, kapelos repeticijos, renkasi muzikuojantis jaunimas. Esame atviri gyventojų iniciatyvoms, pagrįstai kritikai ar patarimams, į kolektyvus gali įsijungti visi pageidaujantieji. O svarbiausią veiklos kryptį išskirčiau įvairiapusį darbą su vaikais ir jaunimu – jie mūsų bendruomenės bei visuomenės ateitis.
Kokie kultūros centro ryšiai su seniūnija ir kitomis įstaigomis, kas yra didžiausi partneriai ir pagalbininkai?
Siekiame savo veiklą vienyti su visomis organizacijomis, bendradarbiaujame su seniūnijomis, bendruomenėmis, mokyklomis, biblioteka, krašto muziejumi. Organizuodami masinius renginius, kaip tautinių šokių festivalį „Veliuonos kadrilis“ ar tradicines miestelių šventes, be talkininkų neapsieiname. Šia geranoriška pagalba labai džiaugiuosi, vertinu ir už ją dėkoju.
Kiek turite darbuotojų, ar visi etatai užimti? Kokie meno mėgėjų kolektyvai veikia Veliuonoje ir skyriuose?
Etatų turime 7, iš viso dirba 13 žmonių, iš jų 10 kultūros ir meno darbuotojų. 2010 m. įdarbinti 6 žmonės, 3 iš jų buvo registruoti Jurbarko darbo biržoje. Beveik visi meno vadovai dirba 0,5 etato, o kai kurie tik 0,25 etato, daugelis – antraeilėse pareigose. Skaudu, bet atlyginimų ir darbo sąlygų atžvilgiu kultūros darbuotojų padėtis apgailėtina.
Kvalifikuotų ir šiam darbui motyvuotų specialistų tikrai trūksta. Kultūrinis darbas yra nuolatinė kūryba, ieškojimas. Tad kultūros centras vis dar ieškojime. Dėl skurdžios materialinės ir ūkinės bazės darbas kaimo įstaigose jaunam specialistui nėra patrauklus. Mūsų kultūros centrui labai reikalingas etnologas-folkloristas, kuris gebėtų per lietuvių liaudies dainą, šokį ar dailę patraukliai pateikti šiuolaikiniam žmogui etninę mūsų krašto kultūrą.
Reorganizacija Veliuonos kultūros centrui įkvėpė gyvasties – atėjo dirbti naujų darbuotojų, susikūrė daugiau mėgėjų meno būrelių. Kultūros centre aukščiausio meninio lygio (I kategorija) kolektyvas yra liaudiškų šokių ansamblis „Veliuonietis“, kuriam vadovauja Adelė Baublienė, Jadvyga Žemliauskienė, Vidmantas Žemliauskas. Šis ansamblis – neatsiejama Veliuonos kultūrinio gyvenimo dalis, tai tikroji liaudies šokio mokykla. „Veliuonietis“ vykdo aktyvią koncertinę veiklą, tad už ansamblio narių atsidavimą belieka tik žemai nulenkti galvą. Labai norėtųsi, kad į šio ansamblio veiklą įsijungtų daugiau Veliuonos krašto žmonių, šalia suaugusiųjų atsirastų vaikų ir jaunimo grupė. Manau, kad tai visai realu jau nuo šio sezono. Koks „Veliuonietis” yra ir koks bus ateityje, priklauso tik nuo meno vadovų ir, žinoma, nuo pačių gyventojų aktyvumo.
Veiklą toliau vykdo Raudonės kaimo kapela (vad. Jonas Apolius Grygartas), Veliuonos suaugusiųjų dramos būrelis (vad. Regina Mačiulaitienė). Veliuonoje naujai susibūrė kapela (vad. Audrius Mačiulis), Raudonėje – suaugusiųjų dramos būrelis (vad. Birutė Jurkšienė).
Nuo sausio Veliuonoje veikia šokių studija, kuriai vadovauja aukščiausios kvalifikacijos sportinių šokių trenerė, Tarptautinės sportinių šokių federacijos teisėja Liudvika Kristina Šmitienė. Džiugu, kad šį sezoną Veliuonoje susidarė net 2 vaikų grupės, mišri jaunimo ir suaugusiųjų grupė. Gaila, kad Raudonės gyventojai ne tokie aktyvūs ir šokio užsiėmimai ten jau nebevyksta.
Šiais metais dėl administracinio darbo krūvio nebegaliu dėmesio skirti pernai suburtam paauglių dramos kolektyvui, nors ryšio su teatru ir jaunimu neprarandu. Šiuo metu su keletu merginų ruošiame istorinio šokio koncertinę programą. Vertingų pamokų užsiėmimams gauname iš istorinio šokio ansamblio „Banchetto musicale“.
Visą vasarą repetavo „Mental Boost“, „Pragaro vaikai“ – muzikuojančiam jaunimui kultūros centro durys visada atviros.
Savo veikla stengiamės būti įdomūs. Štai per Veliuonos miestelio šventę surengėme pirmąjį respublikinį humoro festivalį. Dalyvavo net 4 teatrai, tad šis sumanymas tikrai išliks. Raudonės ir viso rajono vaikus pakvietėme gilintis į lėlių teatro pasaulį – vykdėme Kultūros ministerijos remiamą projektą „Lėlių teatro edukacija ir populiarinimas. Teatrą kuria vaikai“.
Kokia kultūros centro materialinė bazė, ar užtenka lėšų atlyginimams, renginiams, materialinei bazei turtinti?
Materialinė bazė skurdi. Visos turimos patalpos nešildomos, išskyrus Raudonės seniūnijos salę, bet ji, deja, visiškai nepritaikyta kultūrinei veiklai.
Baltraitiškės skyriaus patalpose veikla praktiškai neįmanoma. Skaudu, kad kultūrinio ugdymo funkcijas kultūros centrai priversti vykdyti neestetiškoje aplinkoje, repetuoti apsirengus kailiniais ar mūvint pirštines. Meno mėgėjų veikla atgyja rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, tuomet jaučiamas ir didesnis renginių, vakaronių poreikis. Bet argi smagu vakaroti šąlančiomis kojomis? Kultūrai puoselėti skiriamas per mažas dėmesys ir finansavimas. Neskirta lėšų instrumentams, aprangai įsigyti. Šiais metais ir darbo užmokesčiui skirto finansavimo neužteks, darbuotojai turės eiti nemokamų atostogų.
Danutė KAROPČIKIENĖ
Tik kolektyvas „Veliuonietis” garsina kultūros vardą.