Paskutinį vasaros savaitgalį Jurbarke vyko tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“, o jo tema šįmet buvo „Aš ir kitas literatūroje“. Tris dienas Turizmo informacijos centre pranešimus skaitė ir apie kūrybą diskutavo lietuviai ir užsienio kūrėjai bei kiti, vienaip ar kitaip su kūryba susijusieji. Šiuolaikinės literatūros forumas nepanėšėjo į akademinį renginį – jame vyravo laisva dvasia, kaip ir šiuolaikinėje literatūroje.
Jau aštuntą kartą vykusiame šiuolaikinės literatūros forume „Šiaurės vasara“, kaip įprasta, susitiko Baltijos šalių ir Skandinavijos rašytojai, vertėjai, literatūrologai, redaktoriai, filosofai. Šių metų tema buvo „Aš ir kitas literatūroje“. Pasak projekto autorės eseistės Giedros Radvilavičiūtės, ši tema literatūroje turi įvairių aspektų – tiek analizuojant pačią kūrinio struktūrą, knygos redaktoriaus ar vertėjo darbą, dažnus ir neretai į viešumą iškylančius konfliktus tarp autoriaus ir redaktoriaus kalbininko. Pranešimus „aš ir kito“ tema skaitė forumo dalyviai iš Lietuvos, Estijos, Danijos ir Norvegijos.
Penktadienio vakarą „Šiaurės vasara“ prasidėjo literatūros skaitymais ir Kęstučio Vaiginio muzikiniu projektu. Dvi dar niekur nepublikuotas noveles perskaitė žinoma ir pripažinimą jau pelniusi rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė. Jauniesiems irgi su dviem novelėmis atstovavo Jurga Tumasonytė. Estijoje populiarus rašytojas Urmas Vadi savo kūrinį skaitė estiškai (su vertimu, žinoma), o Benedicte Meyer Kroneberg norvegiškai. Šios Norvegijos rašytojos pirmasis romanas „Niekas negirdės, kaip tylu“ netrukus bus išleistas lietuviškai ir papildys gyvenimo istorijas pasakojančių skandinaviškų romanų knygų lentyną.
Per metus Lietuvoje išleidžiama apie 450 pavadinimų knygų. Tačiau kas šiais laikais gali būti tikras, kad net žinomos leidyklos išleista grožinės literatūros knyga yra gera literatūra? Net kelti tokį klausimą, pasak literatūros forumo „Šiaurės vasara“ rengėjų, nemodernu ir naivu, nes postmodernizmas išplėtė meno ir menininko supratimo ribas. Rašytojas gali būti bet kas, o kūrinys – bet koks tekstas, įrėmintas knygos viršeliu. Sukurti literatūros kūriniui užtenka klaviatūros ar pieštuko, o literatūros teksto kokybė nėra išmatuojama tiksliais kriterijais, kokius turi, pavyzdžiui, sportas.
Antrąją forumo dieną pranešimus skaitė ir diskusijoms kvietė filosofė ir literatūros kritikė Jūratė Baranova, vertėjai Laimantas Jonušys, Gabrielė Gailiūtė, Rasa Drazdauskienė, poetas Eugenijus Ališanka bei kiti, apie poetą Sigitą Gedą kalbėjo jo dukra Uršulė Gedaitė. Sekmadienį diskusijas sukėlė Giedrės Kazlauskaitės pranešimas „Karstiniai reiškiniai Lietuvoje“ – apie lietuvių mirties kultą, pompastiškas laidotuves ir tikrą ar tik tariamą gedėjimą. Pranešėja lietė ir kūrėjų kartų konfliktą bei kitas temas, kurias pati įvardijo tuo, ką visi žinome, bet nedrįstame kalbėti.
Nors projekto vadovė G. Radvilavičiūtė pradėdama šiemetinį forumą sakė, kad Jurbarkas jai – kaip seni močiutės kailiniai, kurių nei išmesi, nei kam nors atiduosi, mūsų miesto vardas čia reiškia tik „Šiaurės vasarą“. Šiuolaikinės literatūros forumas pirmiausia rengiamas rašytojams, kritikams, vertėjams ir kitiems literatūros specialistams. Bet ne tik – rengėjai kvietė visus literatūros mylėtojus ir žadėjo, kad pranešimai ir diskusijos nebus akademinės, mokslinės ar skirtos vien literatūros profesionalams. Į Jurbarką rengėjų kvietimu suvažiavo pirmo ryškumo žvaigždės, sukūrę savo stilių, atpažįstami iš kelių sakinių, nepamėgdžiojami, pasipriešinę laikui. Buvo pristatyta „Baltų lankų“ leidyklos knygų serija literatūros gurmanams „Orientyrai“.
Nedaug vietinių žmonių susidomėjo literatūros forumu, kaip orientyru šiuolaikinėje literatūroje: gal, kai nėra tikslių, kiekvienas skaitytojas gali nusistatyti savus knygos vertinimo kriterijus. Visą savaitgalį forumui paskyrusi režisierė Birutė Šneiderienė sakė, kad „Šiaurės vasara“ – tarsi kokia šiuolaikinės literatūros madų apžvalga. O madas – ir literatūrines – ypač dirbant su jaunimu pravartu žinoti.
Danutė KAROPČIKIENĖ
