Justino Stonio senovinės technikos muziejuje Smalininkuose liepos 12 d. surengtas oficialus atnaujintos ekspozicijų salės ir kitų gerų pokyčių pristatymas, kuriame dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovai ir grupė rajono verslininkų.
Vienas unikaliausių ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje Senovinės technikos muziejus jo įkūrėjo Justino Stonio namuose atidarytas 2004 m. Daugybę metų gyvavęs tik paties įkūrėjo ir savininko didžiulio entuziazmo dėka muziejus, kuriame sukaupta per 7 tūkstančius eksponatų, žinomas ir gausiai lankomas ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių, yra įtrauktas į Vokietijoje ir Rusijoje išleistas kelionių maršrutų knygas.
Nors ieškodamas ir saugodamas žmonijos materialųjį paveldą J. Stonys visada turėjo ir turi nemaža pagalbininkų – tokių pačių entuziastų kaip ir jis pats, valdžios institucijos iki šiol privataus muziejaus materialiai parėmusios nebuvo. Tik šiais metais, ne be J. Stonio pastangų, rajono savivaldybė įsteigė Senovinės technikos muziejuje iš biudžeto išlaikomą muziejininko etatą.
Muziejininke čia dirbanti Angelina Reičiūnienė inventorizuoja eksponatus, ir gali pasirodyti, kad jų kur kas daugiau nei 7 tūkstančiai. Senovinės technikos muziejuje saugoma žemės ūkio ir melioracijos technika, transporto priemonės, pramonės įranga, buities technika, prietaisai, foto ir kino įranga, spauda ir knygos, dokumentai bei kitokie eksponatai. Tik nedidelė jų dalis rodoma lankytojams, nors muziejui jo savininkas seniai užleido visą didelį savo namą, kitus sodybos statinius ir kiemą. Dalis eksponatų perkelta į Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą, bet tik sandėliuoti – rodyti jų lankytojams kol kas nėra galimybės.
Šį renginį inicijavusi ir surengti padėjusi Jurbarko verslo centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė pakvietė atvažiuoti rajono verslininkus, nusprendusi, kad vasara – tinkamiausias metas plėsti kultūrinį akiratį, o ne tik seminaruose gvildenti rimtas verslo problemas. Juo labiau, kad dauguma verslo žmonių muziejuje Smalininkuose nebuvo buvę, o pažiūrėti čia tikrai yra ką.
J. Stonys, kaip visada muziejaus lankytojus pasitikęs prie vartų, vedė juos pirmiausia po ekspoziciją sodybos kieme, pasakodamas įdomias istorijas apie sukauptą senovinę techniką. Po stogine stovi ir sena brikelė, su kuria Justinas buvo vežamas krikštyti – vadinasi, nuo pat J. Stonio gimimo ir prasidėjo šis jo muziejus.
Svarbiausioji liepos 12-osios susiėjimo Senovinės technikos muziejuje dalis – naujos ekspozicijos salės atidarymas. Ji įrengta suremontuotoje patalpoje namo viduje. Naujojoje salėje J. Stonys susirinkusiesiems kalbėjo, kad pats didžiausias pastarojo meto įvykis – tai privataus verslo pagalba muziejui, ir pristatė rėmėją, kurio dėka įsikraustė į šią gražią patalpą, tinkamą muziejaus eksponatams. Materialinę pagalbą įrengiant naująją salę muziejui suteikė AB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius.
Naujojoje salėje vietos skirta Lietuvos ir Smalininkų istorijai: vieno asmens gyvenimo epizodais atspindėtas tremčių tragizmas, unikaliais eksponatais pasakojama apie Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Vieta po stalu skirta sovietų Lietuvos ideologų biustams, kuriuos, jau „baigusius savo tarnybą“, muziejininkas susirinko iš mokyklų auditorijų ir įstaigų kabinetų.
„Svajonės pildosi palengva“, – sakė J. Stonys, Senovinės technikos muziejuje sukaupęs įrangos, su kuria galima demonstruoti net 19 amatų, planuojantis įrengti viešbutuką itin muziejumi besidomintiems lankytojams, o viršutiniame namo aukšte – modernią eksponatų saugyklą.
Tai tik kelios muziejininko idėjos – jis jų turi begalę ir padedant rėmėjams įgyvendina. K. Jurevičius, savo pagalbą muziejui kukliai įvertinęs kaip simbolinę ir smulkią, sakė, kad jį žavi J. Stonio suvokimas, jog negalima technikos stebuklų išlydyti ir parduoti į laužą, bet reikia išsaugoti ateities kartoms. Verslininkas įvardijo ir dar dvi priežastis, paskatinusias finansiškai paremti Senovinės technikos muziejų: nors jau 43-us metus direktoriauja, prisipažino širdimi visada esantis inžinierius, be to, Smalininkams turi sentimentų, nes būtent čia iškart po studijų buvo paskirtas technikumo mokomojo ūkio vadovu.
Šiais metais Senovinės technikos muziejus sulaukė ir daugiau rėmėjų. Vietos veiklos grupė „Nemunas“skyrė paramą iš ES struktūrinių fondų. Už ją įsigyta kompiuterinės įrangos ir sukurta muziejaus internetinė svetainė, kurioje informacija pateikiama keturiomis kalbomis – lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių.
Apsilankę svetainėje apturėsite virtualią kelionę po Senovinės technikos muziejų, tačiau nepalyginamai geriau – reali. Be visų kitų įdomybių, lankytojai aikčioja nuo čia įspūdingai žydinčio pūkenio krūmo grožio ir pasiskonėdami gaivinasi šulinio vandeniu. O gyvas muziejaus šeimininko J. Stonio pasakojimas dar labiau padidina ir pačių vertingiausių eksponatų vertę.
Danutė Karopčikienė
