Jurbarkiečių muzikos grupę „Anam Cara“ girdėjo daugelis – grupė dažnai groja įvairiuose jaunimo ir ne tik renginiuose Jurbarke ir kitose vietose. Gerbėjų irgi nestokoja, nes groja seną gerą roką, kuris, pasak grupės lyderių Justo ir Gintauto, niekada nesensta ir patinka įvairaus amžiaus žmonėms.
Už „lyderius“ Justas Masiulis ir Gintautas Šukauskas galbūt pyktelės, nes jie teigia, kad grupėje „Anam Cara“ lyderių nėra. Tenepykstie – drįstu juos taip vadinti, nes jau keletą metų muzikuojančios grupės sudėtis keliskart keitėsi, ir tik Justas su Gintu joje – nuo pat pradžios.
O kada ta pradžia? „Sunku… Nelabai pasakysim, kiek čia tų metų…“, – susimąsto abu grupės senbuviai. Galop tenka pripažinti, kad „Anam Cara“ gimimo diena jokiuose nei rašytiniuose, nei nerašytiniuose šaltiniuose neužfiksuota. „Kokie 5-6 metai – drąsiai“, – sako Justas, kuris kartu su Gintautu ir sukūrė „Aman Cara“. Prieš tai abu grojo Vytauto Partiko vadovaujamoje kapeloje „Šilas“ – elektrinėmis gitaromis, ir jiems norėjosi groti kitokią muziką. Pakvietę Aušrą Masteikaitę Mičulę, Valdą Žemaitį ir Tautvydą Šukaitį subūrė „Anam Cara“ ir grojo Justo sukurtą muziką.
„Anam Cara“ – keltų kalbos žodžių junginys, išvertus į lietuvių kalbą reiškiantis „sielos draugas“, be abejo, pasirinktas neatsitiktinai – juk grupės įkūrėjų ir joje grojusių ar grojančiųjų bei tos muzikos klausančiųjų sielos skamba tuo pačiu – roko – ritmu. Beje, gerbėjai negalėjo nepastebėti, kad pastaruoju metu grupė kartais vadinasi panašiai skambančiu, bet dviprasmybę slepiančiu pavadinimu „Anam Chana“, kuris, anot Justo, vartojamas pagal nuotaiką ir situaciją.
Po kiek laiko pirmoji grupės sudėtis pasikeitė – prie įkūrėjų Justo ir Ginto prisidėjo Martynas Žemaitis, Gytis Kulikauskas ir Agnė Kupcikevičiūtė. Dabartinė, trečioji, grupės sudėtis tokia: J. Masiulis – solinė ir ritminė gitara, pritariantysis vokalas, G. Šukauskas – bosinė gitara, Arvydas Karosas – trimitas, klavišiniai, Gintaras Baltrušaitis – ritminė gitara, vokalas, Darius Kalinauskas – mušamieji, Andžela Jagminaitė-Nielsen – pritariantysis vokalas.
„Šiuo metu grojam seną, gerą, užgyventą rokelį, – sako Justas. – Senasis rokas – puiki muzika, nes – ratas apsisuka, ir kas gera, vėl sugrįžta.“ Todėl grupės „Anam Cara“ gerbėjai – ne tik žalias jaunimėlis, jų atliekami koveriai patinka ir vyresnio, ir solidaus amžiaus žmonėms, o po koncertų muzikantų autografų laukia net dešimtmetės panelytės.
Repetuoja dažniausiai Ginto Šukausko namuose arba jo kavinėje „Prie pilies“. Aparatūra irgi Ginto, nes jis, anot Justo, negali praeiti pro parduotuvę ko nors nenusipirkęs, o muzikos instrumentus kiekvienas turi savo. Kartais repeticijos vyksta ir Jurbarke, rūsy – „garažinės“ grupės visos taip pradeda. Nors „Anam Cara“ – toli gražu ne pradedančioji grupė, o muzikantai jau senokai išaugo iš mokiniško amžiaus, anot Justo, grodami jie metų nejaučia, nes muzikoje amžiaus cenzo nėra. Jurbarko rajone, be „Anam Cara“, panašios stiliumi ir muzikantų amžiumi dar yra grupės „Altanna“ ir „Kreizas“, o moksleiviškų – labai daug. Su jomis „Anam Cara“ puikiai sutaria ir bendradarbiauja. „Esam groję su „LP“ iš Šakių, su grupėmis „Gazas“, „Garažas“ ir kitomis – amžiaus skirtumo nejaučiame, neinam galvas iškėlę nei mes, nei jie“, – teigia J. Masiulis.
„Anam Cara“ – nepriklausoma grupė. „Tai mums suteikia laisvę, – sako Justas. – Jei menininką prie ko nors pririši – jis nebebus menininkas.“ „Blogai, jei hobis pasidaro pragyvenimo šaltiniu“, – teigia grupės įkūrėjai. Visi „Anam Cara“ nariai yra dirbantys ir pragyvenimui užsidirbantys ne iš muzikos.
Nors pastaruoju metu ypač daug koncertuoja, pelno iš to nesiekia. „Grojame už ačiū, už porciją šašlykų, už benziną, kurio reikia nuvažiuoti į koncertą. Bet jei ir už benziną neužmoka – vis tiek važiuojame“, – sako „Anam Cara“ muzikantai, jau seniai supratę, kad, anot Justo, „kai užlipi ant stygos, nebegali negroti“.
Danutė Karopčikienė
