Dailininkė Irena Girdžiūtė savo sumanymą darbus eksponuoti bažnyčiose pirmiausia įgyvendino gimtinėje: prieš Kalėdas Smalininkų šv. Juozapo bažnyčioje atidaryta jos paroda „Dulkių stalčiai“.
Apie „Dulkių stalčius“, kurie jau buvo eksponuoti Vilniaus dailės akademijoje ir Arkikatedroje, dailininkė Irena Girdžiūtė sako: „Kūriau juos galvodama apie Smalininkų bažnyčią – maža jos erdvė lėmė mažus paveikslų formatus“. Sumanymą eksponuoti darbus mažose erdvėse, miestelių bažnyčiose pirmiausia ji įgyvendino savo gimtinėje Smalininkuose.
Pasak parodos autorės, serija, pavadinta „Dulkių stalčiais“, yra kalbėjimas apie laikinumą ir trapumą – maži paveikslų formatai, maža spalvų ir linijų. „Tai ne portretai, o fragmentinės kompozicijos, kuriose pavaizdavau besimeldžiančius žmones. Stebėdama juos bažnyčioje pamaldžiai susikaupusius stengiausi sugauti maldos nuotaiką – veidu nubėgantį šešėlį, nušvintančią šypseną…“
Apie netikėtą darbų pavadinimą „Dulkių stalčiai“ dailininkė sako: „Kūryba prasideda nuo formato – tie paveikslai maži, stalčiuko formato. Ką įdėsi į dulkių stalčių ir ką iš jo išimsi? Tik nuotaiką. Į paveikslus sudėjau maldos nuotaiką. Per maldą žmogus įgyja nemirtingumo.“
I. Girdžiūtė vidurinę mokyklą baigė Smalininkuose, o į meną, pasak jos pačios, atėjo atsitiktinai. „Sutikau mokytoją Michaliną Banaitienę, ji mane pakvietė piešti. Pradžia buvo sunki, bet mokytoja manęs nepaleido. Kiek davė ji, nedavė nė viena mokykla“,- prisimena I. Girdžiūtė. Po M. Banaitienės pamokų ji įstojo į Kauno taikomosios dailės mokyklą interjero apipavidalinimo specialybę. Paskui Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą. „Mano specializacija – meno terapija. Dabar dirbu pagal specialybę neįgaliųjų dienos centre, psichiatrinėje ir Raudonojo Kryžiaus ligoninėse. Meno terapija labai veiksminga: piešimas atpalaiduoja, palengvina stresines būsenas ir net fizinį skausmą“, – teigia dailininkė.
Kūrybinė I. Girdžiūtės veikla susijusi su Eduardo Andre klubu. Žymaus XIX a. kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre kūriniai Lietuvoje – Palangos, Lentvario, Užutrakio ir Trakų Vokės parkai. 2002 m. sukurtas klubas, kuriam priklauso ir iš Smalininkų kilusi dailininkė, pristato žymiojo prancūzo suprojektuotus parkus kaip kraštovaizdžio meno objektus. Praėjusią vasarą I. Girdžiūtė dalyvavo dailininkų plenere „Lentvario parko slėpiniai“. Jos paveikslai kartu su kitų plenero dalyvių darbais eksponuoti Prancūzijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Paryžiuje.
Smalininkiečiai, kaip ir jurbarkiečiai, I. Girdžiūtės kūrinių jau yra matę. Dalį savo paveikslų, daugiausia natiurmortų, dailininkė padovanojo gimtojo miestelio bibliotekai po to, kai joje buvo surengta paroda.
Atvežusi į gimtinę naujausius darbus I. Girdžiūtė papasakojo ir apie dar vieną savo veiklos sritį, susijusią su daile ir su žodžiu – kultūros leidiniui „Šiaurės Atėnai“ ji rašo recenzijas meno tema. „Esu dėkinga ir savo kalbų mokytojams M. Sirunavičienei, šviesaus atminimo A. Žukui ir I. Karklelienei, kad jaučiuosi galinti ir kalbėti apie meną“, – sakė I. Girdžiūtė.
Danutė Karopčikienė
