„Iš kitų mus išskiria bičiulystė su kaimynais namų aplinkoje, regione ir kitose šalyse” – sakė nuostabaus Vokietijos miestelio Krailsheimo gyventojai. Kad tai ne tušti žodžiai, įsitikinome ir mes, liaudies šokių ansamblio „Veliuonietis” dalyviai, prieš porą savaičių svečiavęsi Krailsheimo rudens šventėje – Frankų festivalyje.
Kasmet rudenį Jurbarko krašto delegacija lankosi Krailsheime, mieste, puoselėjančiame tarptautinę partnerystę. Senas Krailsheimo partneris – JAV Verdingtono miestas, jau 40 metų vokiečiai bičiuliaujasi su Prancūzijos Pamje miestu (beje, jame prieš porą metų lankėmės ir mes, veliuoniečiai,), o nuo 2000 metų gražūs partnerystės ryšiai užsimezgė su Lenkijos Bilgorojaus miestu ir mūsų Jurbarku. Šių metų Krailsheimo rudens šventėje dalyvauti garbė teko 46 Jurbarko krašto žmonėms: šokėjams, dainininkėms, kapelijos muzikantams – „Veliuoniečio” ansambliui ir jų vadovams Adai Baublienei ir Jadvygai ir Vidmantui Žemliauskams. Delegacijai vadovavo rajono mero pavaduotojas Algirdas Gudaitis.
Vokietija pasitiko mus saulėta ir šilta. Krailsheimo miestas – pasipuošęs šventiniais plakatais, mirgantis dar vasariškais gėlių žiedais. Mūsų laukė ponas Franz Kazimir ir Jurbarko komiteto prezidentas Gottlib Lober su sūnumi ir marčia.
Įsikūrėme Kirchbergo jaunimo viešbutyje ir tuoj vėl buvome pakviesti į kelionę. Šįkart – į netoliese gyvenančių ūkininkų Haraldo ir Martos Blumenstokų bulių fermą. Stebėjomės, kaip galima palaikyti nepaprastą tvarką ir švarą auginant 300 bulių – nuo mažų veršelių iki jaučių, sveriančių po 500 kilogramų. Svetingi šeimininkai pasakojo apie savo verslą, vaišino pačių paruoštu jautienos kepsniu ir slyvų pyragu.
Šeštadienį ir sekmadienį vyko šventinė eisena Krailsheimo miesto gatvėmis. Šių metų eisenos tema – žemės ūkis. Dalyvavome puikiai parengtame 100 šventinių „paveikslų” ir 15 kapelų karnavale: važiavo javų pėdais papuošti traktoriai, senovinės kuliamosios, šiuolaikinės miško darbų mašinos. Arkliai traukė vežimus su paukščiais, žvėreliais, tempė bravoro vežimą, prikrautą „Engel” alaus statinių, kinologai vedėsi šunis, traktorėliuose ir mašinėlėse sėdėjo būsimieji ūkininkai, šiandien dar lankantys vaikų darželį. Stebėjomės vokiečių išradingumu ir vaizduote. Šioje karnavalinėje eisenoje „Veliuonietis” šoko, grojo ir dainavo… Po pietų visą valandą koncertavome Kiaulių aikštėje miestelėnams ir jų svečiams. Crailsheimo Frankų šventę vainikavo šventinis fejerverkas.
Popietę praleidome nepaprasto grožio mieste – Dinkelsbiulyje. Klausėmės vargonų muzikos, stebėjome miesto panoramą iš bažnyčios bokšto, gėrėjomės spalvingais vokiško stiliaus namais, kavinėje vaišinomės ledais ir kava.
Vokietijos žemėje jautėme nuolatinį rūpestį mumis, žavėjo bičiulių vaišingumas. Kasdieniniai pietūs ir vakarienė su alumi palapinėse, talpinančiose po 4-6 tūkstančius žmonių, Vokietijos muzikos kolektyvų pasirodymai, nuoširdūs žmonės (nesvarbu, kad kalbantys kita kalba), – to užtenka, kad pasijustum esąs reikalingas ir savas svetimoje šalyje. Irena ir Hansas Pušės, Lietuvą palikę prieš keturis dešimtmečius, rūpinosi mumis ir visur vyko kartu. Kaip ir Loberių šeima – keletą žodžių tesuprantantys lietuviškai, tačiau dovanoję mums, iš svetur atvykusiems, savo laisvalaikį ir širdies šilumą.
Neprailgo kelionė į namus, nes pakeliui patyrėme puikių įspūdžių. Aplankėme kurortinį Čekijos miestą Karlo Vivarus. Mielos mūsų vertėjos Kristinos Vančienės dėka susipažinome su gražiu miestu, ragavome mineralinius vandenis ir pabuvojome garsiojo čekų gėrimo becherovkos muziejuje, kur degustavome skanųjį gėrimą.
Margarita Baršauskienė
