Paramos neskyrė – fondo taryba nusišalino (2)

Konfliktas tarp savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos narių plykstelėjo birželio 23 d. Tądien posėdžiavę fondo tarybos nariai nusišalino ir nesvarstė UAB „Žemvita“ prašymų iš dalies kompensuoti naujos darbo vietos steigimo ir investicijų išlaidas, nes bendrovės direktorė Vitalija Petraitienė yra tos pačios Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos narė.

Suabejojo objektyvumu

Dėl tokio sprendimo sukilo ne tik UAB „Žemvita“ vadovė, bet ir Jurbarko r. verslininkų organizacija, delegavusi V. Petraitienę į Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą. Raštą savivaldybės merui ir rajono tarybai Verslininkų organizacijos vardu pasirašęs pirmininkas Gintaris Stoškus įsitikinęs, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos nariai nusišalinti neturėjo teisės – privalėjo svarstyti UAB „Žemvita“ prašymą ir priimti sprendimą.

Vienintelę nusišalinimo priežastį verslininkai įžvelgia aktyvią V. Petraitienės veiklą fondo taryboje ir tokį veiksmą prilygina siekiui tyčia pakenkti bendrovei ir jos vadovei. G. Stoškaus teigimu, fondo tarybos pirmininkas Saulius Meškauskas ir posėdyje dalyvavę Saulius Lapėnas, Tomas Matusas, Rimantas Žičkus ir Gražina Ilgevičienė sukūrė tokią situaciją, kad šios sudėties fondo taryboje bendrovės prašymas nebus svarstomas arba bus vertinamas neobjektyviai. Pasak verslininkų, fondo taryba sprendimą nusišalinti grindė galimu interesų konfliktu, tačiau toks motyvas aiškiai išgalvotas. G. Stoškus įsitikinęs, kad nė vienas iš fondo tarybos narių nėra deklaravęs galimo interesų konflikto dėl sąsajų su UAB „Žemvita“ ar jos direktore V. Petraitiene.

Verslininkų organizacija prašė, kad savivaldybės Etikos komisija ištirtų politikų S. Meškausko ir S. Lapėno bei fondo taryboje dirbančios savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Ilgevičienės nusišalinimo pagrįstumą, įvertinus jų deklaruotus viešuosiuss ir privačius interesus, taip pat spręsti, ar S. Meškauskas ir S. Lapėnas šiais veiksmais nepažeidė savivaldybės tarybos nario priesaikos. Verslininkams abejonių dėl nešališko fondo tarybos darbo kelia ir tai, kad S. Meškauskas ir T. Matusas siejami to paties politinio darinio – abu jie dalyvavo savivaldos rinkimuose, atstovaudami rinkimų komitetui „Jaunoji karta“.

Nepasitikėdama šios sudėties fondo taryba Verslininkų organizacija rajono mero Skirmanto Mockevičiaus ir savivaldybės tarybos prašo sudaryti naują Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą, kuri sprendimus priimtų be išankstinio nusistatymo.

Klaidą suprato, nuomonės – nepakeitė

Jurbarko r. verslininkų organizacijos skundą liepos 13-ąją svarstė savivaldybės tarybos Etikos komisija, bet domėjosi tik pirmininko S. Meškausko ir vicemero S. Lapėno nusišalinimu, nes jie yra savivaldybės tarybos nariai, kiti fondo tarybos nariai liko Etikos komisijos užribyje – šios nuostatai jų nepasiekia.

Rajono mero pavaduotojas S. Lapėnas teigė, kad priimdamas bet kokį sprendimą stengiasi išvengti dviprasmybių. S. Lapėnas tvirtino, kad dar prieš fondo tarybos posėdį kalbėjosi su V. Petraitiene norėdamas išsiaiškinti, ar ji nepakeitė nuomonės dėl prašomos paramos bendrovei, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. „Suabejojau, ar išliksiu objektyvus svarstant šį klausimą“, – nusišalinimo priežastis aiškino S. Lapėnas. Jo nuomone, UAB „Žemvita“ – sėkminga įmonė, o verslo rėmimo fonde pinigų yra labai mažai, todėl suabejojo, ar bus etiška skirti paramą įmonei, kurios vadovė yra fondo tarybos narė.

Pasak S. Lapėno, jeigu jam pačiam iškiltų reikalas kreiptis dėl paramos į šį fondą, pirmiausia sustabdytų jame savo veiklą, nes kitaip atsiranda visos prielaidos manyti, kad gali nesunkiai gauti paramą. S. Lapėnas teigė, kad kitąkart atsidūręs tokioje situacijoje vadovausis ne etika, o moralės principais.

Panašiai kalbėjo ir Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos pirmininkas S. Meškauskas, neslėpęs, kad UAB „Žemvita“ prašymas jį nustebino. Sprendimą nusišalinti jis pasirinko pabijojęs visuomenės reakcijos – žmonės nesupras ir nepateisins, kad pati fondo tarybos narė kreipiasi paramos.

Etikos komisijos posėdyje dalyvavusi UAB „Žemvita“ direktorė V. Petraitienė neslėpė nuoskaudos dėl tokio požiūrio ir patirtos neteisybės. „Fondo nuostatai ir lėšų naudojimo taisyklės leidžia kreiptis į fondo tarybą dėl išlaidų kompensavimo ir fondo tarybos nariams“, – sakė V. Petraitienė. Visus būtinus dokumentus ji pateikė dar sausio 29 d., nors fondo taryba jos prašymus svarstė tik birželio 23 d.

Nė vieno skunde pateikto argumento neatsisakė Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas G. Stoškus. Jis liko tvirtai įsitikinęs, kad fondo taryba privalėjo svarstyti klausimą, priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą, bet nepalikti nenagrinėto klausimo, nusišalinus be jokio teisėto pagrindo.

Etikos komisijos narių nuomonės išsiskyrė, panašu, pagal sąžinę ir politinį pasidalijimą. Valdančiajai daugumai priklausantys komisijos nariai Algirdas Gudaitis ir Darius Virvilas manė, kad koalicijos partneriai S. Meškauskas ir S. Lapėnas etikos nuostatų nepažeidė. Opozicijai atstovaujantys Liudmila Norkaitienė ir Donatas Jackis bei visuomenininkai Dalia Mačiežienė ir Marius Bastys buvo tos nuomonės, kad abu fondo tarybos nariai savo veiklą turi suderinti su Valstybės politikų kodekse nustatytais elgesio principais ir reikalavimais. Etikos komisijos pirmininkė L. Norkaitienė paaiškino, kad S. Meškausko ir S. Lapėno nusišalinimą vertina kaip perteklinį. Šie tarybos nariai nedeklaravo galimo interesų konflikto, be to, nepaisė, kad visiems nusišalinus nelieka kvorumo.

Nieko nepadarysi, priimti nepalankius sprendimus reikia drąsos, o ne abejonių, kad kam nors neįtiksi, ar kas ims ir supyks.

Pagrindė nuomonę arba… pyko

Be jau minėtų politikų, Smulkiojo verslo rėmimo fondo taryboje dirbančio verslininko R. Žičkaus nuomonė nuo pastarųjų nesiskyrė. „Paramai skiriama labai mažai lėšų, o jei dar jas sau skirstysis fondo taryba, atrodys ne tik juokingai, bet ir nesąžiningai“, – sakė verslininkas. Fondas ir taip apaugęs gandais – esą prie anos komisijos viskas buvo kitaip. „Ar tokią repliką reikėtų suprasti, kad patys sau pinigus pasiskirdavo? Prašėme informacijos, kam skirta parama, tačiau iki šiol iš savivaldybės administracijos negavome. Už tai atsakinga specialistė mums teigia, kad tokia informacija konfidenciali“, – kalbėjo R. Žičkus. Jis taip pat nusišalino svarstant UAB „Žemvita“ prašymą ir mano, kad pasielgė teisingai.

Dar viena fondo tarybos narė, savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė G. Ilgevičienė apie savo nusišalinimą kalbėti nenorėjo ir priežasčių įvardyti nesiteikė. „Klauskite mano valdžios, kaip man liepia, taip darau“, – sakė G. Ilgevičienė, atsakinga už fondo dokumentaciją. Paprašyta informacijos apie tai, kas per penkerius metus ar dešimtmetį pasinaudojo fondo parama, G. Ilgevičienė nė akimirkos neabejojo – ši informacija yra konfidenciali.

Nors valdininkė į fondo tarybą paskiriama ne pirmą kadenciją ir turėtų išmanyti fondo veiklos principus, tokį jos atsakymą galima vertinti tik kaip bandymą suklaidinti. Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatuose aiškiai išdėstyta, kad konfidenciali yra tik informacija apie įmonių teikiamus dokumentus, Fondo taryba posėdžiauja uždaruose posėdžiuose, tačiau jos sprendimai – vieši. Taigi ir informacija, kokios įmonės pasinaudojo fondo parama, yra vieša. Būtų keista, jei dar ir rajono biudžeto lėšos būtų įslaptintos.

Etikos komisija galėjo svarstyti tik politikus ir rekomenduoti, kaip jiems pasielgti. Kol kas neaišku, kaip turės būti išspręstas konfliktas tarp fondo tarybos narių ir UAB „Žemvita“. Verslininkų organizacija nusileisti neketina: arba fondo taryba ras drąsos priimti sprendimą, o ne ners į krūmus prisidengdama nusišalinimu, arba teks siekti, kad jos nariai būtų pakeisti.

Pustuštė piniginė

Smulkiojo verslo rėmimo fondo turtai tikrai menki, todėl skiriama parama vertinga ir ženkli gali būti tik labai mažoms, gal veiklą pradedančioms įmonėms. 2016 m. fondo sąmatą rajono taryba patvirtino kovo mėnesį. Numatytos pajamos – 7765 eurai. Iš jų verslo ugdymo priemonėms iš dalies kompensuoti skirta 2000 Eur, dar tūkstantis – stichinių nelaimų padarinių nuostoliams iš dalies kompensuoti, 760 eurų numatyta savarankiškos veiklos išlaidoms darbdaviams, dalyvaujantiems jaunuolių darbo įgūdžių ugdymo projekte, kompensuoti. Didžiausia dalis, arba tai, kas lieka nuo išvardytų kompensacijų, tenka verslo skatinimui, projektų rengimo, naujų darbo vietų įkūrimo, darbo įrankių ar gamybos priemonių įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti. Ši suma sudaro vos 4000 eurų.

Jolita PIleckienė