Ryškiai geltonas autobusiukas Jurbarko autobusų stotyje ne tik traukia akį, bet praeivius vilioja ir gardžiu kvapu. „Neprisvilęs blynas“ – blyninė ant ratų, kurią pernai rudenį sumanė atidaryti jurbarkietė Zita Kelpšienė. Vos per keletą mėnesių ištikimų klientų ratą subūrusi blyninė įrodė, kad šis bandymas – kaip tik, blynai tikrai skanūs, o šiemet prieš Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną renkant gražiausią naujai registruotų įmonių pavadinimą paaiškėjo, kad ir šis neprisvilęs, todėl buvo pripažintas vienu geriausių.
Blyninės idėją, o paskui ir padrąsinimą kurti verslą jurbarkietei įsiūlė vaikai – sūnus su dukra. Moteris sako, kad atžalos taip ją paruošė faktui, jog namuose lieka viena – dukra jau keletą metų gyvena Vilniuje, sūnus netrukus baigs mokyklą ir išvyks studijuoti.
„Vaikai supranta, kad likti namuose vienai sunku psichologiškai. Todėl jie man ir įsūdė blyninę, kad turėčiau ką veikti“, – šypsojosi moteris.
Verslo idėją iš tiesų pasiūlė vaikai. Vilniuje gyvenanti dukra su šeima mėgsta lankytis sostinės blyninėse, o grįžus į Jurbarką skanių blynų niekur nerasdavo. Todėl užpildyti tuščią vietą ir pasiūlė mamai.
„Sunkiausia turbūt buvo ne dokumentų tvarkymai, pasiruošimas, ne tai, kad reikėjo išmokti daugybės naujų dalykų, o sugalvoti pavadinimą. Buvo visokių variantų, tačiau galiausiai dukrai galvon šovė „Neprisvilęs blynas“. Kadangi visiems patiko, tokį pavadinimą ir pasirinkome“, – tikino pašnekovė.
Sulaužė stereotipą
Nors kai kurie stotyje esančioje blyninėje tikisi ne blynų, bet kebabų ir jų neradę nusivilia, dauguma klientų – ištikimi blynų mėgėjai. Kai kurie turi net savo mėgstamiausius ir jų nekeičia į kitus. Dar kiti įsigudrino mėgstamą maistą gauti itin patogiai – prie pat langelio privažiuoja automobiliu ir užsisako net neišlipę.
„Viskas vyksta kaip Amerikos greito maisto restorane. Tik langas prasidaro, paduodi pinigus, o mes paduodame maistą. Yra vienas autobuso vairuotojas, kuris paskambina ir sako: man kaip visada. Ir mes jau žinome, ko jis nori, iškart pagaminame. Nuvylėme tik kebabų gerbėjus, kurie manė, kad tokio maisto ras ir pas mus. Tačiau kebabų yra visur, todėl jie mūsų nedomina“, – pasakojo verslininkė.
Z. Kelpšienė tikina, kad pasitaiko ne tik vienintelį patiekalą šventai pamėgusių klientų, bet ir neįprastų prašymų. Atsižvelgdama į norus verslininkė sukūrė vegetariškus, saldžius, mėsiškus ir dar keletą kitokių blynų įdarų.
Moteris ne tik stengiasi nuolat ieškoti naujovių, bet ir derina patiekalų asortimentą prie metų laikų. Todėl vasarą blyninėje greičiausiai bus galima įsigyti blynų su gaiviais vaisių, uogų įdarais, šaltos kavos su ledukais ir dar keletą skanėstų.
Pašnekovė juokiasi, kad kartais sulaukia ir neįvykdomų pageidavimų. Kai kuriuos įdarus blynams ji daro anksti ryte, dar prieš atdarant blyninę. Vienas tokių – mėsos ir daržovių mišinys. Būtent iš jo kartais prašoma išrinkti morkas ar kitas sudėtines dalis.
„Dažniausiai to prašo jaunimas. Tačiau tokių norų įgyvendinti tikrai negalime, tai tiesiog neįmanoma“, – sako Z. Kelpšienė.
Pririša laidas
Kol kas blynus Z. Kelpšienė kepa tik autobusų stotyje, tačiau ilgais vasaros vakarais blyninę greičiausiai bus galima išvysti ir kitose miesto vietose.
„Svarstome prekiauti prie Nemuno, arčiau pėsčiųjų tako, galbūt vadinamojoje feisbuko aikštelėje. Žinoma, dabartinė vieta – tikrai nebloga, sankryžoje susikerta pagrindiniai keliai, dideli žmonių srautai, tačiau naujoves bandysime. Bėda ta, kad mus pririša elektra, todėl kepti blynus ir prekiauti galime tik ten, kur turime galimybę prisijungti prie tinklo“, – pasakojo moteris.
Pasak Z. Kelpšienės, dirbti autobusų stotyje gerai ne tik dėl daugybės pravažiuojančių automobilių, bet ir dėl šalia esančios Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos. Moksleiviai – nuolatiniai blyninės lankytojai.
„Mokyklos kaimynystė išmokė labai greitai suktis. Reikėjo poros mėnesių, kol įgudome dirbti taip greitai, kad spėtume aptarnauti užgriuvusį mokinių būrį. Jie juk prasidėjus pertraukai ateina ne po vieną, o visa minia. Iš pradžių norėjosi susiimti už galvos – blyną kepk, žiūrėk, kad neprisviltų, kita ranka daryk kavą ir nieko nesumaišyk. Buvo tikrai nelengva, dabar jau viskas vyksta natūraliai“, – pasakojo verslininkė.
Stebuklų nėra
Paklausta, kokia blynų ir čia verdamos kavos skonio paslaptis, Z. Kelšienė neslepia: svarbiausia – ne specialus receptas, bet kokybiški ir šviežūs produktai. Padėti atrasti tinkamą skonį moteriai padėjo patys patiekalai. Blynų neįmanoma iškepti anksčiau nei būtina – bent kiek palaikius jie praranda traškumą, suminkštėja ir pasidaro neskanūs.
„Su kava tas pats – svarbu, kad būtų ir šviežia, ir iš gerų pupelių. Buvo visokių minčių – maišyti brangesnes pupeles su pigesnėmis ir panašiai. Tačiau klientai mūsų kavą labai mėgsta ir ją giria, negalime jų nuvilti, todėl nusprendėme pasirinkti mažesnį pelną ir kokybiškesnį produktą“, – tikino pašnekovė.
Sumanymu kepti blynus Z. Kelpšienė kol kas nenusivylė. Žinoma, kaip ir kiekvienas verslininkas, moteris tikisi, kad situacija nuolat gerės, tačiau kol kas pasikliauja savo darbu ir sėkme.
Lukas PILECKAS
