Vasario 5 d. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyrius pakvietė rajono vadovus ir kitų suinteresuotų institucijų atstovus susipažinti su 2013 metų situacija ir užimtumo priemonių įgyvendinimu Jurbarko rajono darbo rinkoje bei šių metų prognozėmis.
Jurbarko rajono savivaldybė Tauragės apskrityje išsiskiria dideliu bedarbių skaičiumi. 2014 m. vasario 1 d. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje buvo registruoti 3062 bedarbiai, o nedarbo lygis 17,7 proc. – vėl didžiausias apskrityje.
Susitikime dalyvavusi Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė teigė, kad darbo biržos veikla pernai buvo orientuota į teikiamų paslaugų plėtojimą ir jų kokybės gerinimą: nustatytos klientų aptarnavimo ir konsultavimo metodikos ir diegiamas veiklos, orientuotos į rezultatus, vertinimo modelis. Didesnis dėmesys skirtas tarpininkavimo veiklai užpildant laisvas darbo vietas, profesinis mokymas vykdytas atsižvelgiant į darbdavių poreikius, buvo didinamas jaunimo užimtumas ir teikiamos subsidijos naujoms darbo vietoms kurti.
„Praėjusiais metais tendencijos darbo rinkoje buvo geresnės – lyginant su 2012 m., bedarbių sumažėjo, į darbo rinką sugrįžo apie 40 proc. bedarbių“, – sakė A. Jakienė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojų pasiūla vis labiau neatitinka darbo rinkos poreikių, todėl viena prioritetinių veiklos krypčių ir šiais metais išlieka profesinis mokymas, susietas su paklausiomis profesijomis. Bendradarbiaujama su strateginiais darbdaviais, kurie pateikia konkrečią informaciją, kokių darbuotojų trūksta. Jurbarko r. strateginiai darbdaviai yra bendrovės „Manvesta“, „Jurmelsta“ ir Žilinskio ir Ko UAB.
„Dabar jau nebėra mokymo dėl mokymo, kuo anksčiau buvo kaltinama darbo birža. Mokymas tik tikslinis, sudarius trišales sutartis ir darbdaviams įsipareigojus įdarbinti profesinį mokymą baigusį darbuotoją. Praėjusiais metais Tauragės regione mokymus baigė 380 asmenų, kurie sutartimis buvo susieti su darbdaviais“, – sakė Tauragės TDB direktoriaus pavaduotoja.
Poreikis didesnis už pasiūlą
Išsamią 2013 m. situacijos darbo rinkos analizę pateikė Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė. Pernai ypač išryškėjo darbo jėgos paklausos augimo ir pasiūlos mažėjimo tendencija. 2013 metais darbo biržos Jurbarko skyriuje užregistruoti 3444 bedarbiai, tai 568 (arba 14,2 proc.) mažiau nei 2012 m. Darbo pasiūlymų pernai pateikta 2126, tai 301 (arba 16,5 proc.) daugiau nei 2012 m.
2013 m. labiausiai sumažėjo vyresnių nei 50 metų (20 proc.) ir neturinčių profesinio pasirengimo (19 proc.) bedarbių. Vasario 1 d. tarp biržos Jurbarko skyriaus klientų vyresni nei 50 metų bedarbiai sudarė 32 proc., o 38 proc. – nekvalifikuoti.
Vasario 1 d. 44 proc. registruotų bedarbių sudarė turintieji profesinį išsilavinimą – pardavėjai, sunkiasvorių krovininių mašinų vairuotojai, apdailininkai, automobilių mechanikai, traktorininkai ir kt. Panašu, kad darbo biržoje jie neturėtų ilgai užsibūti, nes analizė rodo, kad kvalifikuotų darbininkų paklausa auga.
Bedarbių su aukštuoju išsilavinimu buvo 18 proc. – verslo paslaugų ir pardavimo vadybininkai, administratoriai, apskaitininkai, buhalteriai ir kt.
Palyginus su 2012 m., daugiau darbo vietų pernai registruota statybose (18 proc.), tačiau daugiausia jų, kaip ir ankstesniais metais, pasiūlė paslaugų sektorius – 45 proc., pramonė – 23 proc., žemės ūkis – 14 proc.
Daugiausia laisvų darbo vietų biržoje registravo uždarosios akcinės bendrovės „Eglėšakis“, A. Žilinskio ir ko UAB, „Manvesta“, „Jurbarko duona“, MAXIMA LT, „Savas medis“, „Jurmelsta“, „Ateities projektas“, VERS DEKO ir akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
Gera tendencija, kad daugėja neterminuoto darbo pasiūlymų – pernai jie sudarė 67 proc. visų darbo pasiūlymų, tačiau daugeliu atvejų jie susiję su darbuotojų kaita, o ne su naujų darbo vietų steigimu.
Remia valstybė
Naujų darbo vietų rajone steigiama nedaug, nors darbdaviai turi galimybę tarpininkaujant darbo biržai pasinaudoti valstybės skiriama parama. 2013 m. pagal Paramos darbo vietoms steigti priemonę į naujai įsteigtas darbo vietas įdarbintas 21 asmuo (įsteigtas darbo vietas darbdavys įsipareigoja išlaikyti 3 metus), 222 bedarbiams skirtos subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimus, o iš Užimtumo fondo tam buvo skirta 707 tūkst. litų.
Darbo biržos vykdomose Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pernai dalyvavo 1023 Jurbarko rajono gyventojai. Viena paklausiausių priemonių – įdarbinimas subsidijuojant, joje dalyvavo 152 darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai. Pirmenybė teikiama jaunimui iki 29 metų amžiaus, vyresniems kaip 50 metų ir ilgalaikiams bedarbiams. „Paskatinimas sugrįžti į darbo rinką jiems buvo geras postūmis, nes, pasibaigus priemonei, aktyvūs darbo rinkoje liko per 88 proc. priemonės dalyvių“, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.
Įdarbinimo subsidijuojant priemonei pernai skirta 386,2 tūkst. Lt valstybės paramos. Iš viso Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti per darbo biržos Jurbarko skyrių rajonas gavo 2,7 mln. Lt – tai, pasak R. Kliukienės, mūsų rajonui didelė parama, padėjusi sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių, įsidarbinti darbo įgūdžių neturinčiam jaunimui, įsilieti į darbo rinką įgijus naują profesiją ar naujų profesinių kompetencijų.
2013 m. į darbo rinką įdarbinant, nukreipiant dalyvauti Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, aktyvinant vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, iš viso sugrąžinti 3674 Jurbarko rajono gyventojai.
Gelbsti viešieji darbai
Nors viešieji darbai nėra pati efektyviausia priemonė sugrąžinti bedarbį į darbo rinką, viešųjų darbų programai buvo skirta didžiausia pinigų suma iš visų Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – 725 tūkst. litų, panaudota 665,98 tūkst. Lt arba 96,5 proc.
Viešuosius darbus pagal Jurbarko r. savivaldybės parengtą programą įgyvendino 48 darbdaviai, dirbo 437 asmenys, iš jų 20 moksleivių. Vidutinė vieno asmens dalyvavimo priemonėje trukmė – 1,8 mėn.
Dar 21 bedarbis viešuosius darbus dirbo pagal Tauragės TDB parengtą projektą, 100 proc. finansuojamą Užimtumo fondo lėšomis ir vykdomą aukšto nedarbo lygio teritorijose. Šiam projektui įgyvendinti Tauragės TDB buvo skirta 59,33 tūkst. Lt. Projektą įgyvendino 10 darbdavių – kai kurios rajono mokyklos, Jurbarko ligoninė, samariečių bendrija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinė, Seredžiaus senelių globos namai, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, daugiausia buvo atliekami aplinkos ir patalpų tvarkymo darbai.
Tačiau šiais metais Tauragės TDB neberengs šio Užimtumo fondo lėšomis finansuojamo projekto, nes, pasak A. Jakienės, darbdaviai nenori jame dalyvauti, nes darbus turi finansuoti patys, tik paskui jiems kompensuojamos išlaidos, be to, viešieji darbai pagal šią programą negali dubliuoti tų įmonių vykdomų veiklų.
Viešųjų darbų programoje dalyvavę asmenys rajono seniūnijose nuveikė daug gražių, ypač aplinkos tvarkymo, darbų. Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė sakė, kad ir ši, tik apie 2 mėnesius trunkanti, veikla net 21 proc. bedarbių padėjo įsitvirtinti darbo rinkoje. Susitikime dalyvavęs Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras klausė, kodėl dirbti viešuosius darbus dažniausiai ateina asmenys, neturintys jokios motyvacijos dirbti.
Motyvuotų – tik ketvirtadalis
Motyvacija pageidautina ne tik dirbant viešuosius darbus, ji yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių rasti nuolatinį darbą.
Praėjusiais metais darbo biržos Jurbarko skyrius padėjo įsidarbinti 1925 klientams, veiklą pagal verslo liudijimus vykdė 726 asmenys. Paklausiausi darbo rinkoje buvo kvalifikuoti darbininkai – jiems teko 54 proc. visų darbo pasiūlymų, ir, palyginus su 2012 m., jų paklausa augo.
Pasak R. Kliukienės, ne tiek įgyta specialybė, kiek motyvacija dirbti padeda įsitvirtinti darbo rinkoje. „Mes turime daug galimybių padėti – reikia tik darbdavių ir motyvuotų bedarbių, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja. – Deja, tik apie ketvirtadalis klientų kreipiasi norėdami susirasti darbą, kiti – tik dėl galimybės gauti pašalpas ir norėdami turėti socialines garantijas.“
Prognozės – be optimizmo
Susitikime su Tauragės teritorinės darbo biržos vadovais dalyvavo Jurbarko r. savivaldybės meras Ričardas Juška, mero pavaduotojas Kazimieras Šimkus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Jackis, Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Inga Kornikaitė, Neįgaliųjų draugijos vadovė Vida Pieniutienė, Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė.
Kalbėta apie Jaunimo iniciatyvos garantijas ir numatomas priemones – vasario 1 d. 12 proc. visų rajone registruotų bedarbių sudarė jaunimas – 356 asmenys iki 25 metų.
Rajono savivaldybės vadovai atkreipė dėmesį į verslumo mokymų jauniems asmenims, bendradarbiavimo su verslo įmones atstovaujančiomis organizacijomis svarbą, bet biržos atstovai teigė, kad su rajone veikiančiomis verslo organizacijomis kontaktų rasti nepavyksta.
Darbo biržos specialistai prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis rajone stabilizuosis, tačiau išliks gana aukštas. Tikėtina, kad vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Tauragės apskrityje sumažės iki 13,3 proc., o Jurbarko rajone išliks didesnis – apie 15,9 proc.
Susitikime taip pat aptartas socialinės paramos gavėjų įtraukimas į darbo rinką. Tai itin aktualu, nes pašalpų mokėjimas šiemet tapo savarankiška savivaldybės funkcija ir sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti kitoms reikmėms. Jurbarko seniūnas R. Kuras teigė, kad pašalpų gavėjų mieste sumažėjo jau tada, kai už jas pradėta reikalauti atidirbti visuomenei naudingą darbą, nes kai kuriems šelpiamiesiems dirbti viešuosius darbus pasirodė gėda.
Meras R. Juška domėjosi, kaip įtakojo nedarbo rodiklius Šilalės rajone jau prieš porą metų pradėta įgyvendinti nauja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Tauragės teritorinės darbo biržos atstovė A. Jakienė patvirtino, kad pirmais metais, kai savivaldybė savarankiškai pradėjo skirstyti pašalpų mokėjimą, nedarbas Šilalėje žymiai sumažėjo, paskui stabilizavosi. Tačiau R. Kliukienė priminė, kad 2011 m. buvo kur kas paprasčiau darbo pasiūlymo atsisakiusiam bedarbiui nutraukti darbo paiešką, dabar sąlygos sugriežtintos. „Mes neturime priemonių, kad vadinamieji gudrūs darbo biržos klientai legalizuotų savo veiklą, bet tikimės įstatymų pakeitimų“, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja.
Danutė Karopčikienė
