Gyventojams kelia nerimą gandai apie kai kurių paštų naikinimą. Paštas kaime – beveik visiems reikalinga įstaiga. Čia gali sumokėti mokesčius, užsisakyti laikraščius, o laiškininkas – bene vienintelis žmogus, vis dar aplankantis atokesnių kaimų gyventojus.
Kaip patikino AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo Jurbarko rajono pagrindinio pašto viršininkas Alfonsas Milingis, mūsų rajone dabar veikia dvidešimt kaimo paštų, kuriuose dirba 70 laiškininkų. Lietuvos pašte vyksta pokyčių, tačiau kiekvienas veiksmas turi būti labai gerai apgalvotas.
Be spaudos, korespondencijos ir siuntų pristatymo, Lietuvos paštas paskutinę 2009 m. dieną pasirašė sutartį su SODRA ir įsipareigojo 28 rajonuose pristatyti pensijas ir kitas socialines išmokas. Žmones išgąsdino kalbos, kad pensijų teks keliauti į Jurbarke esančius bankomatus. Tačiau kol kas rajono kaimų pensininkai gali būti ramūs – kaip ir anksčiau, pensijas ir kitas socialines išmokas jiems atneš laiškininkai.
Pasak A. Milingio, kol kas neaiškus mažųjų rajono paštų likimas, nežinia, kurie bus naikinami. Tačiau dar nepavyko sukurti mobiliojo pašto, galinčio aptarnauti kelių dabartinių mažų paštų teritorijas. Dėl specifinės Jurbarko rajono teritorijos neekonomiška įdiegti mobilųjį paštą, nes jo išlaikymo sąnaudos didesnės negu dabartinių paštų, dirbančių ūkiskaitos principu.
Pašto paslaugų rinka po truputį mažėja, tačiau paštų poreikis išlieka. Dėl to A. Milingis neabejoja. Tik žmonės turi suprasti, kad jie patys, daugiau naudodamiesi pašto paslaugomis, gali savo paštą palaikyti ir išlaikyti. Dabartinėje rinkoje daug įvairių paslaugų teikėjų sukuria siuntų pristatymo agentūras, vyksta nuolatinė konkurencija. Dėl konkurentų veiklos, ypač gyventojams pristatant sąskaitas, kai žmonės jų laiku negauna, neretai užsipuolamas paštas. Tačiau gyventojai dažnai net nežino, kas iš tiesų jiems pristato laiškus su sąskaitomis. Todėl tradiciškai galvoja, kad šį darbą visuomet atlieka paštas, nors iš tikrųjų taip nėra. „Mūsų laiškininkai gerai pažįsta žmones, visos siuntos ir korespondencija juos patikimai pasiekia, – garantavo A. Milingis, – o už kitus mes neatsakome.”
AB Lietuvos paštas turi vieną išskirtinį bruožą – paslaugas teikia kaimo vietovėse, į kurias dėl darbo imlumo ir didesnių sąnaudų konkurentai nė nežiūri. Tai verčia visus suprasti, kad kaimo gyventojai turėtų būti patys suinteresuoti vietinių paštų išlaikymu čia mokėdami mokesčius, užsisakydami spaudą, siųsdami korespondenciją.
Jurbarko pašto duomenimis, praėjusių metų pabaiga pateikė šiokių tokių staigmenų. Palyginti su 2008 metais, proginių laiškų, sveikinimų, mažųjų siuntų Jurbarko pašte buvo žymiai daugiau. Į užsienio šalis – Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Vokietiją, Italiją – jurbarkiečiai įvairių siuntų išsiuntė daugiau nei įprasta.
Laiškų ir sveikinimų taip pat daugėja, nes žmonės daugiau dėmesio skiria bendravimo kultūrai: ranka parašytas laiškas ar atvirukas turi žymiai daugiau prasmės ir vertės, nei SMS žinutės ar elektroniniai laiškai. Ši grįžtamoji tendencija matyti visuose kraštuose, kai praeina susižavėjimas elektronine korespondencija.
Paštas padeda saugoti senas tradicijas ir moralines vertybes, todėl reikia tikėtis, kad savo nišą paslaugų srityje išlaikys. Paštui gyvuoti padeda ir spaudos prenumeratoriai. Per paštą mūsų rajono gyventojai užsisakė nemažai spaudos leidinių – populiariausias ir skaitomiausias laikraštis – „Šviesa”. Po „Šviesos” seka „Vakaro žinios”, „Valstiečių laikraštis”, „Lietuvos rytas”. Paštuose galima sumokėti ir komunalinius mokesčius. Todėl didesnė apyvarta ir pačių kaimo žmonių aktyvumas, pasak A. Milingio, yra mažų kaimo paštų išlikimo garantas.
Vincas Kriščiūnas
