Jurbarko rajono savivaldybės taryba vasario 19 d. patvirtino naujas išorinės reklamos įrengimo mūsų rajone taisykles, leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką ir vietinės rinkliavos dydį.
Valdininkus šie pakeitimai gal ir pradžiugino, o verslininkus – tikrai ne, mat įkainis už reklamos plotą padvigubintas.
Jurbarko seniūnija jau antri metai vis dažniau atkreipia dėmesį į išorinę reklamą Jurbarke ir bando ją kontroliuoti. Anksčiau šią sritį tvarkė rajono savivaldybės administracija, dar ir dabar savo rankose tebelaikanti reklamos įrengimo siūlų galus, o seniūnija tik ieško būdų, kaip įvesti tvarką dėl labai margos ir puošiančios, ir darkančios Jurbarką išorinės reklamos.
Seniūnija 2007 m. išdavė 12 leidimų įrengti naują reklamą, pernai – 10 leidimų. Pasak Jurbarko seniūno Edvardo Strončiko, rinkliava metams už reklamą nėra labai didelė: buvo 50 Lt už 1 kv. m, dabar dvigubai didesnė – 100 Lt už tokį pat plotą, bet ne mažiau kaip 100 Lt už vieną įrenginį.
Dalis besireklamuojančiųjų rinkliavos mokestį sumoka laiku, o kiti mokėti privengia: jau išsiųsti 32 priminimai vėluojantiesiems. Net tokiems, kaip „VP Market” didžiausiai parduotuvei Jurbarke, „Topo centrui”, kebabų prekiautojams, Jurbarko kultūros centrui ir kitiems.
Seniūnas teigia, kad į priminimus reaguojama, tačiau svarbu ne tik mokesčiai, bet ir pati reklama. Daug besireklamuojančiųjų nepaiso taisyklių ir elgiasi, kaip kas išmano ar sugeba.
E. Strončikas tvirtina, kad gerą pusmetį tęsėsi karas su reklamuotojais, skelbimus apie savo veiklą kabinusiais ant medžių. Tuo kurį laiką piktnaudžiavo Č. Blažio įmonė „Autrida”, kol pagaliau suprato, kad toks reklamavimosi būdas netinkamas. Seniūno įvardytas karas tikrai turėjo būti nelengvas, nes skelbimus ant medžių kabino ir pati Jurbarko seniūnija.
Ieškant bendrų sprendimų patvirtintos išorinės reklamos taisyklės ir padvigubintas mokestis, be abejo, turi ir atstumiamą poveikį. Sunkmečiu padvigubinusi mokestį už išorinę reklamą, rajono savivaldybės taryba vargu ar skatina verslininkus daugiau dėmesio skirti taisyklingai reklamai. Abejotina, ar bus surinkta daugiau mokesčių, nes tokia praktika primena elementarų lupikavimą: trūksta pinigų – didinam mokesčius.
Jurbarke reklamos specialisto nė su žiburiu nerasi. Nors pagal pareigas ir nepriklauso, reklamą suvaldyti bando tik rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.
„Reklama Jurbarke – silpna vieta. Dauguma nežino ar nenori suprasti, kad negalima jos įrengti ir pateikti bet kaip. Miestas – ne velykaitis, tačiau labai retai į savivaldybės Urbanistikos skyrių atvykstama su būsimos reklamos projektais ir tam reikalingais dokumentais. Visuomet reikia ir galima suderinti miesto, asmens ar įmonės interesus. Tačiau daugiausiai verslininkai ateina „suderinti” reklamos, kuri jau pagaminta ir įrengta. Todėl tenka ir susipykti”, – sakė G. Gadliauskienė.
Pasak vyriausiosios architektės, tiesiog piktybiškai elgiasi buvusios bendrovės „Gelvybė”, o dabar „Ventus” atstovai, besireklamuojantys degalinėse, Jurbarko viešbučio savininkas, jokių reikalavimų neatitinka reklama ant Vytauto Didžiojo g. 4 pastato. Šis pastatas yra kultūros paveldo objektas, tad reklamai ant jo taikomi griežtesni reikalavimai.
G. Gadliauskienės įsitikinimu, reikia nedaug – tik elgtis civilizuotai. Reklama reikėtų pradėti rūpintis nuo jos projekto paruošimo, suderinimo. O tik vėliau ją įrengti. Negerą darbą ir paslaugą, vyriausiosios architektės vertinimu, atlieka reklamos projektuotoja ir gamintoja – Skirsnemunėje esanti įmonė „Enona”, pataikaudama reklamos užsakytojams, nepaisanti nustatytos tvarkos. Pagal savo parengtus, bet nesuderintus projektus įmonė įrengia išorinę reklamą, tolimesnius rūpesčius palikdama užsakovams. Įmonė ne kartą įspėta dėl tokios praktikos, tačiau į įspėjimus nereaguoja.
Rajono savivaldybės taryba, patvirtinusi minėtas tvarkas, vadovavosi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu ir nieko naujo neišrado. Tik gal persistengė su mokesčiais, tačiau kiekvienas verslininkas turi pamąstyti, kokią reklamą kabina, ar ji pasieks tikslą, ar tik subjauros miestą.
Vincas Kriščiūnas
