Žengti pirmieji konkretūs žingsniai naujo krovininio Nemuno uosto Jurbarke idėjos įgyvendinimo link. Kaip šių metų rugpjūčio 30 d. susitarė Jurbarko rajono savivaldybė ir akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, iki spalio pabaigos turėjo būti atlikti svarbiausi paruošiamieji darbai, kad iki 2026 m. galo, kaip ir numatyta, uostas pradėtų veiklą.
Istorinis susitarimas
Šių metų rugpjūčio 30-oji pavadinta istorine Jurbarkui diena. Ma- žųjų laivų prieplaukoje buvo pasirašytas Jurbarko r. savivaldybės ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos memorandumas Jurbarke, Nemuno ir Mituvos santakos dešiniajame krante, įrengtinaują krovininį Nemuno uostą.
Šis komercinis uostas po dvejų metų galėtų tapti nauju Jurbarko simboliu – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas „atiduoda skolą“ Jurbarkui: Lietuvos valstybės atkūrimo pradžioje, nuo 1918 iki 1923 metų šalies jūrų uostas buvo įregistruotas būtent Jurbarke.
Tuomet Klaipėdos kraštas su pačia Klaipėda ir uostu Lietuvai dar nepriklausė. Tai būtent Jurbarko jūrų uoste buvo įregistruoti du pirmieji Lietuvos valstybės jūriniai laivai „Jūratė“ ir „Kastytis“, kurie jau 1921 metų kovo 4 ir 11 dienomis, iškėlę lietuviškas trispalves, kaip atkurtos Lietuvos valstybės laivai įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą.
Per pirmąjį statybos etapą į Nemuno uostą Jurbarke numatyta investuoti apie 2,5 mln. eurų, kad jis pradėtų funkcionuoti.
