Nepavydėtinoje padėtyje jau kelintas mėnuo yra kooperatinė bendrovė „Panemunys”. Išsigandusi pieno gamintojų kooperatyvo plėtros „Pasvalio sūrinė” nuo vasario 1 d. nutraukė su kooperatyvu sutartį ir nebeperka iš jo pieno. Kooperatyvo vadovų skundą išklausęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žemdirbiams patarė patiems perdirbti supirktą pieną.
Kooperatinės bendrovės „Panemunys” pirmininkės Eugenijos Petrylienės prašymus padėti dar vasario mėnesį gavo Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbius ginančių institucijų vadovai, tačiau susikooperavę skirsnemuniškiai iki šiol jokios jų pagalbos nesulaukė.
Pasinaudoję proga susitikti su Jurbarke viešėjusiu žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi, rajone veikiančių kooperatyvų vadovai surengė pokalbį prie apskrito stalo. Jis nebuvo lengvas nei ministrui, nei savivaldybės atstovams, nei už teisę kooperuotis kovojantiems žemdirbiams.
„Kai tik į kooperatyvą priimame ūkininkus, pardavusius pieną Čeičių pieno surinkimo įmonėms, iškart prasideda problemos. Sausio 16 d. mums paskambino „Pieno žvaigždžių” žaliavų skyriaus direktorius Algimantas Paspirgėlis ir pareiškė, kad jei bent vieną pieno statytoją iš Kartupių priimsime į kooperatyvą, įmonė iš mūsų pieno nepirks. Tikrai nemanėme, kad grasinimai rimti, tačiau klydome. Netrukus gavome raštą iš „Pieno žvaigždžių” filialo „Pasvalio sūrinė”, kad sutartis nutraukiama”, – aiškino susitikimo dalyviams kooperatinės bendrovės „Panemunys” pirmininkė E. Petrylienė. Jos žodžius patvirtino pieno perdirbėjų nemalonę ant savo galvos užsitraukusi Vitalė Zubrickienė. Dalios Čeičienės pieno surinkimo įmonei pieno nebeparduoti nusprendusi ūkininkė susitikime su ministru piktinosi pieno supirkėjų jai ir jos bičiuliams daromu spaudimu.
„Mums iš karto pasakė, kad jei pereisim į kooperatyvą, pieno iš mūsų niekas nepirks. Supirkėja skambino į namus, gąsdino ne tik mane, bet ir kitus žmones. Netikėjome, o dabar matome, kad pieno perdirbėjai ne tik susimoko tarpusavyje, bet dar ir terorizuoja kooperuotis nusprendusius žmones. Kai kurie, pamatę, kad kooperatyvui į ratus kaišiojami pagaliai, jau pakėlė sparnus ir jų niekas negali sulaikyti kooperatyve”, – piktinosi V. Zubrickienė.
Šiuo metu kooperatinė bendrovė „Panemunys” iš savo narių kasdien superka po 8 t pieno. Vasarą pieno kiekis smarkiai padidėja – pernai „Pasvalio sūrinė” iš Skirsnemunės kasdien išsiveždavo daugiau kaip po 10 t pieno. Tikimasi, kad jo ir šiemet bus ne mažiau, dėl to bendrovės vadovai nerimauja, ar pavyks visą iš kooperatyvo narių supirktą pieną parduoti. „Pasvalio sūrinei” nutraukus sutartį, nukentėjo ir kooperatyvo nariai – jiems už pieną kooperatyvas gali mokėti tik po 40 ct, kai tuo tarpu už keliolikos kilometrų veikiantis kooperatyvas „Raudonė” iš savo narių pieną superka po 47 ct.
„Raudonės” kooperatyvas naujų narių nepriėmė, dėl to pieną kaip ir anksčiau parduoda „Pieno žvaigždėms”, o mes kaišiojame po keletą tonų kur išmanome ir esame priversti parduoti pieną pigiau”, – tvirtino E. Petrylienė.
Lyg nesupratęs, dėl ko skundžiasi pieno supirkimo kooperatyvo pirmininkė, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Navickas ėmė ją barti, kad kooperatyvas per lėtai plečiasi ir per mažai pieno parduoda.
„Kas tos jūsų 8 tonos, kurias parduodame kas antrą dieną? Lašas jūroje. Būtų žymiai smagiau, jei kasdien parduotumėte po 10-20 t. Gal jums ir nepatiks mano idėja, bet turėtumėte susijungti ir pritraukti į kooperatyvą kuo daugiau žemdirbių”, – mokė kooperatyvų vadovus A. Navickas, tikriausiai niekada negirdėjęs, kad per porą metų į kooperatinę bendrovę įstojo daugiau kaip 70 narių. Greičiausiai dėl to V. Zubrickienė vedėjui replikavo: „Kaip galime plėstis, jei pieno iš mūsų pirkti niekas nenori?”
Nors Skirsnemunėje veikiančio kooperatyvo nariai tikėjosi iš ministro išgirsti pažadą sudrausminti kooperatyvo plėtrą stabdančius pieno perdirbėjus, K. Starkevičius jurbarkiečiams patarė patiems perdirbti supirktą pieną. Pasak ministro, sūrį ir varškę mielai pirktų kauniečiai, o Kaunas nuo Jurbarko nėra toli, tereikia imtis iniciatyvos.
„Anksčiau, kai beveik 70 proc. pieno Lietuvoje pagamindavo smulkieji ūkininkai, perdirbėjai ragino juos kooperuotis, o dabar pamatė, kad kooperatyvai jiems nenaudingi, ir visoje Lietuvoje stengiasi iš kooperatyvų pieno nepirkti. Ministerija bando juos priversti dirbti rinkos sąlygomis, stengiasi riboti pieno įvežimą iš Latvijos, bet taip greitai nieko negali padaryti. Patariu jums pasinaudoti parama ir kuo greičiau įkurti pieno perdirbimo cechą”, – ragino K. Starkevičius.
Kooperatinės bendrovės „Panemunys” pirmininkės E. Petrylienės ši idėja nebaugina – ji jau seniai svajoja apie kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, tačiau ūkininkė baiminasi, kad kol cechas bus įsteigtas, gaus valstybės pažadėtą paramą ir įveikęs visas biurokratines kliūtis pradės veikti, valstybės žemės ūkio politika gali pasikeisti. Tad teisiausias greičiausiai yra susitikime su ministru dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža, ir K. Starkevičių, ir Žemės ūkio skyriaus vedėją A. Navicką raginęs pasistengti, kad kooperacijos idėja Jurbarke nesužlugtų. Pasak Seimo nario, išsaugoti susikūrusį kooperatyvą yra visų kooperaciją skatinančių institucijų garbės reikalas, nes tik taip galima padėti žemdirbiams atsilaikyti prieš didžiąsias pieno perdirbimo įmones.
Daiva BARTKIENĖ
Jei parduoda kooperatyvas 4 tonas pieno per diena , tai jis gauna virš 60 cnt už litrą , o nariams moka po 40 cnt. Daug tamsių žmonių dar yra Lietuvoj ir juos gali išdūrinėt kas tik nori : valdžia, pieninė , koperatyvas…….