Valstybės remiamus vietinio užimtumo iniciatyvų projektus įgyvendinantys verslininkai kasmet rajone įkuria po keletą ar net keliolika darbo vietų. Nors šias darbo vietas jie įsipareigoja išsaugoti ne trumpiau kaip trejus metus, niekas negalėjo numatyti, kad prasidės sunkmetis. Vis dėlto dauguma paramą gavusių įmonių darbuotojų atleisti nesiruošia, o kai kurios dargi įkuria papildomų darbo vietų.
Kovo pabaigoje Jurbarko darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Aldona Augaitienė ir Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus konsultantė Sonata Liorančienė domėjosi, kaip sekasi 2007 metais Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus įgyvendinusiems kaimo verslininkams.
„Steigti darbo vietas kai nežinai, kas laukia įmonės po metų ar dvejų, rizikinga, dėl to norėjome aplankyti projektus įgyvendinusius verslininkus ir įsitikinti, kad darbuotojai nebus išvejami į gatvę”, – sakė Jurbarko darbo biržos direktorės pavaduotoja A. Augaitienė.
Vadžgiryje įsikūrusi UAB „Transmesta” užpernai iš projekto lėšų įsigijo tris traktorius ir du ruloninius presus bei įsteigė tris traktorininkų darbo vietas. Įmonės vadovas Stepas Siriūnaitis žvelgė toli į ateitį – UAB „Savas kaimas” planavo Vadžgiryje statyti šiaudų granulių gamybos liniją, kuriai reikia didelio kiekio šiaudų. Biokuro gamybos liniją šiaudais aprūpinti įsipareigojo „Transmesta”.
Praėjusiais metais biokurą Vadžgiryje gaminti dar tik buvo bandoma, tačiau įdarbintiems traktorininkams darbo netrūko – į rulonus jie susuko apie 400 t šiaudų. Tik dešimtadalis biokurui gaminti skirtos žaliavos buvo suvežta į įmonės pastogę, kiti šiaudai saugomi laukuose sukrautuose kaupuose.
Kovo mėnesį UAB „Savas kaimas” vokiečių firmos „Kahl” atstovai derino šiaudų granulių gamybos liniją. Vadžgiriškiai norėtų kuo greičiau ją paleisti pilnu pajėgumu, tuomet darbo atsirastų ir dar keliems kaimo žmonėms. 3 t šiaudų granulių per valandą gaminančiai biokuro gamybos linijai reikia didelio kiekio šiaudų, todėl iš laukų rulonus gabenantiems traktorininkams darbo bus vis daugiau. Vykdydama savo įsipareigojimus, „Transmesta” planuoja nuimti šiaudus nuo daugiau nei 2 tūkst. ha. Jei įmonė veiks sėkmingai, dalį gamybai reikalingų šiaudų gali tekti pirkti iš aplinkinių ūkininkų.
Sėkmingai įgyvendintas Vietinio užimtumo iniciatyvų projektas krizę išgyventi padės ir Eržvilke veikiančiai Elenos Beržinskienės individualiai įmonei. 2006 metais gavusi paramą patalpoms remontuoti ir virtuvės įrangai įsigyti, buvusiame miestelio prekybos centre verslininkė įsteigė kavinę-barą. Dėl to įmonėje buvo įkurtos keturios naujos virėjų, barmenės bei pagalbinės virtuvės darbuotojos darbo vietos.
Valstybės parama padėjo tame pačiame pastate parduotuvę turėjusiai verslininkei išplėsti savo įmonę ir pasiūlė miestelio gyventojams naują paslaugą. Kavinės virėjos gamina pietus beveik visų seniūnijoje veikiančių įstaigų ir įmonių darbuotojams, o miestelėnus ir jų svečius džiugina skaniais ir trečdaliu pigesniais nei mieste patiekalais.
Įmonės savininkė E. Beržinskienė jau praėjusių metų pabaigoje pajuto, kad žmonės rengia mažiau asmeninių švenčių – nebeužsisako kavinėje vestuvių, jubiliejų pobūvių.
„Kad bent iš dalies kompensuotume prarastas pajamas, mūsų virėjos kepa spurgas, „skruzdėlynus”, pyragus – nusipirkti šviežių kepinių į mūsų kavinę ateina nemažai eržvilkiškių”, – pasakojo E. Beržinskienė. Įmonės savininkė įsitikinusi, kad darbštūs ir naujovių nebijantys verslininkai ištvers krizę, nes ekonominis nuosmukis negali būti amžinas.
Eržvilko miestelio centre veikianti A. Mekšriūno automobilių remonto įmonė taip pat pajuto ekonominės krizės nagus, tačiau darbuotojų atleisti kol kas nesiruošia. Įmonės savininkas Arūnas Mekšriūnas pripažįsta, kad lyg nujausdamas būsiant krizę, 2007 metais įgyvendino Vietinio užimtumo iniciatyvų projektą „Automobilių remonto įmonės paslaugų plėtra didinant įmonės konkurencingumą”. Valstybės suteikta 38,3 tūkst. Lt parama leido verslininkui įsteigti aukšto techninio lygio lengvųjų automobilių ir mikroautobusų remonto centrą. Įgyvendinant projektą įmonėje buvo įdarbinti du jauni žmonės.
Tai ne pirmasis A. Mekšriūno automobilių remonto įmonės įgyvendintas Vietinio užimtumo iniciatyvų projektas. 2003 metais verslininkas gavo valstybės paramą apleistam pastatui remontuoti ir paslaugoms atgaivinti. Tuomet biržoje užsiregistravusiems bedarbiams įmonė įsteigė tris darbo vietas. Iš viso A. Mekšriūno įmonėje dabar dirba aštuoni darbuotojai.
„Nors pastaruoju metu vietiniai gyventojai šiek tiek rečiau naudojasi autoserviso paslaugomis, nenusimename. Šiek tiek sumažinome automobilių remonto kainas ir viliamės, kad pavasarį darbo padaugės. Eržvilko seniūnijoje ir aplinkiniuose kaimuose gyvena daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų, dauguma jų turi automobilius, o mūsų įmonė yra vienintelė, teikianti jų techninės priežiūros ir remonto paslaugas”, – sakė A. Mekšriūnas.
Ekonominė krizė nesugriovė ir Žindaičiuose veikiančios UAB „Savas medis” planų. Nors visos įmonės veiklos sritys – miško ruoša, medienos apdirbimas, transporto paslaugos apimtos krizės, įmonė savo darbuotojų į gatvę išvyti nesiruošia. Prieš dvejus metus kartu su Jurbarko darbo birža įgyvendinusi Vietinio užimtumo iniciatyvų projektą „Medienos apdirbimo įmonės plėtra”, UAB „Savas medis” įsigijo kompiuterizuotą juostinį gaterį ir įdarbino du stalius staklininkus. Kai kitos įmonės veiklos sritys merdi, medienos apdirbimo cechas vis dar gauna užsakymų.
Įgyvendinti maždaug 130 tūkst. Lt kainavusį projektą „Technologinių naujovių diegimas medienos apdirbimo įmonėje” bendrovę „Savas medis” vertė didėjanti medienos gaminių paklausa. Įmonės turimų įrengimų našumo neužteko užsakymams įvykdyti, dėl to ji prarasdavo klientus ir pajamas. Daugiau nei 128 tūkst. Lt kainavusiu naujuoju įrenginiu per pamainą galima išpjauti iki 40 kub. m medienos, efektyviai dirbančiam kompiuterizuotam įrenginiui nereikia pagalbinių darbininkų. Įmonės vadovai pasakojo, kad iš pradžių kompiuteriu valdomas gateris darbuotojams sukėlė lengvą šoką, tačiau žmonės naujovės neišsigando ir gana greitai išmoko dirbti.
Projektą įgyvendinusi įmonė neseniai įsteigė dar vieną naują darbo vietą – priėmė dirbti vadybininkę. Verslo organizatorių kursus baigusi Vilija Pranaitienė svajojo apie nuosavą verslą, tačiau prasidėjus krizei išsigando savo planų ir atidėjo juos ateičiai. Permainų gyvenime siekusi moteris Jurbarko darbo biržoje pati pareiškė norą mokytis, pusę metų kasdien važinėjo į Kauno V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą. Kol moteris įgis darbui reikalingų įgūdžių, pusę metų jai atlyginimą mokės Jurbarko darbo birža.
„Kai žmogus rodo iniciatyvą ir pats stengiasi keisti savo gyvenimą, padėti jam nėra sunku. Džiaugiamės, kad tą supranta ir kaimo verslininkai – tie, kurie aktyviai naudojosi valstybės siūlomomis galimybės, apie bankrotą negalvoja. Deja, įmonių, aktyviai dalyvaujančių Vietinio užimtumo iniciatyvų konkursuose, kaime galėtų būti kur kas daugiau”, – pripažįsta Jurbarko darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A. Augaitienė.
Pastaruoju metu nedarbo lygis rajone vėl auga, o šiemet Vietinių užimtumo iniciatyvų konkurso komisija sulaukė tik keturių paraiškų. Valstybei remiant, rajone šiemet planuojama įkurti 8 darbo vietas. Ekonominė krizė privertė verslininkus atsisakyti įmonių plėtros, tačiau gyvenimas rodo, kad sekasi tik tiems, kurie nebijo atsakomybės.
Daiva BARTKIENĖ
