Ekonominė krizė vieniems kelia paniką, kitus priverčia ieškoti išeities, dėl to vis daugiau ūkininkų svarsto galimybę savo ūkiuose pagamintą produkciją parduoti tiesiogiai vartotojui. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė sumažino reikalavimus laikinose prekyvietėse produkciją pardavinėjantiems smulkių ūkių savininkams.
Dauguma Jurbarko rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje prieš porą savaičių susirinkusių ūkininkų jau išbandę šį verslą – sūriais, grietine, varške jie prekiauja ne tik Jurbarko, bet ir Raseinių, Tauragės turgavietėse. Kol pieną parduoti perdirbėjams apsimokėjo, į turgų su namuose pagamintais sūriais važiuodavo tik patys darbščiausieji. Juolab kad ne kiekvienas ūkininkas ir galėjo imtis šio verslo – reikėjo turėti ne tik tiesiogiai vartotojui parduodamo pieno kvotą, bet ir įsirengti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus atitinkančias gamybos patalpas, tikrintis sveikatą, tirti laboratorijoje pieną ir parduoti paruoštus gaminius.
Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Pocius teigia, kad tarnybos tikslas – išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo ir vartotojo. Dėl to pastaruoju metu ypač sugriežtinta į Lietuvą iš kaimyninių šalių įvežamų maisto produktų kontrolė.
„Esame už tradicinio lietuviško maisto išsaugojimą. Pastaraisiais metais visi pastebime, kad tokio maisto paklausa didėja, bet vartotojai reikalauja aukštos kokybės gaminių, todėl kiekvienas turite jausti atsakomybę už ūkyje pagamintos produkcijos kokybę”, – įspėjo ūkininkus A. Pocius.
Pasak tarnybos vadovo, tiesiogiai vartotojams produkciją parduodantiems ūkininkams svarbu ne tik turėti visus reikalingus dokumentus, bet ir jausti atsakomybę už savo darbą – jei sūrius gaminantis žmogus gripuoja ar viduriuoja, gydytojo jam išduotas sveikatos pažymėjimas nieko nereiškia. Pavojingomis bakterijomis produkciją galima užkrėsti net ir pasikrapščius nosį.
Lietuvoje yra 260 pieno ūkių, parduodančių produkciją tiesiogiai vartotojui. Jurbarko turgavietėje pieno produktus pardavinėja 6 rajono ūkininkai. Vienas ūkininkas prekiauja mėsa, dar keletas – daržovėmis. Tačiau, pasak Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Romaldo Urbono, susidomėjimas prekyba turguje didėja.
„Dauguma pieno gaminius pardavinėjančių ūkininkų – šio verslo senbuviai, tačiau kone kasdien atsiranda prašančių pakonsultuoti dėl tiesioginio pardavimo”, – sakė R. Urbonas.
Bene seniausiai pieno produktus Jurbarko turguje pardavinėja Rukšnių kaimo ūkininkas Jonas Griškus, Teresė Simaitienė iš Jurbarkų, Alma Logminienė iš Vajotų kaimo. Girdžių seniūnijos ūkininko Antano Greičiaus ūkyje pagaminta varškė, sūris, grietinė parduodama Raseinių turguje. Į Raseinius pieno produktus parduoti veža ir Graužų kaime gyvenantis Mindaugas Liutkus.
Praėjusių metų pabaigoje kritus pieno supirkimo kainoms, pieno produktus savo ūkyje pradėjo gaminti ir pašaltuoniškė Ingrida Šeputienė. Į Tauragės turgavietę ji veža parduoti ne tik sūrį, varškę ir grietinę, bet ir pieną. Bemaž pamiršto verslo pernai „atsiprašė” ir viešvilietė Birutė Murauskienė. Grietinę ir varškę moteris taip pat veža į Tauragę, nors dažnai ir ten tenka nusivilti. Kaip ir Jurbarke, ten ūkininkai pienu ir jo produktais prekiauja kiemuose, laiptinėse. Žmonės dažnai nežino, kad tokių „verslininkų” niekas neįpareigoja nei tirti pieną, nei tikrinti karvių sveikatą, todėl gaminys gali būti ir nesaugus.
Nors ūkininkai vieningai tvirtina, kad konkurencija tarp tiesiogiai pieno produktais prekiaujančių ūkininkų yra labai didelė, optimistai tiki, kad ekonominės krizės sąlygomis šis verslas gali padėti išgyventi.
Mikutaičių kaime ūkininkaujančiam Vytautui Bertašiui nereikės didelių investicijų – turguje pieno produktais anksčiau prekiavo jo motina, liko įrengtos pieno produktų gamybos patalpos.
Atidžiai specialistų patarimų Jurbarko rajono maisto ir veterinarijos tarnyboje klausęs Tamošių kaimo ūkininkas Vytautas Masaitis jau ne pirmas mėnuo tiria rinką ir ruošiasi pardavinėti į plastikinius butelius supilstytą pieną. Aplankęs didžiąsias Kauno turgavietes, ūkininkas įsitikino, kad žemdirbiams vietą gauti ten nėra lengva, tačiau rankų taip greitai nenuleido.
Fasuotą pieną, pasak inspektoriaus R. Urbono, tiesiogiai vartotojams planuoja pardavinėti ir Paskynų kaime ūkininkaujantis Algis Dobilas. Tiesioginio pardavimo pieno kvotą turi ir vieno didžiausių rajone pieno ūkių šeimininkė Ramutė Razmienė.
Vartotojai pasigenda kokybiškos smulkaus verslo produkcijos ir paslaugų – turgelių, mažų specializuotų parduotuvių, kepyklėlių, mėsinių. Pasak R. Urbono steigti naujų laikinųjų prekyviečių mūsų rajone būtinybės gal ir nėra – visi norintys prekiauti gali sutilpti Jurbarko „Santakos” turgavietėje, nes su šeimininke sutarėme, kad specialiai tam skirs vietą, suteiks galimybę naudotis elektros energija.
Daiva BARTKIENĖ
