Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, viename mūsų rajono miestelyje išsilaipino… ateiviai. Kosmodrome, tarsi kokioj automobilių stovėjimo aikštelėj, jie išrikiavo savo transporto priemones ir ėmė klausinėti vietinių vaikų apie mūsų planetą Žemę, mokė „mėnulio eisenos“ ir apdalijo visus ateiviškomis dovanomis.
Jei nebūčiau visko matęs ir girdėjęs, ir netgi tų ateiviškų dovanų ragavęs, turbūt pats nepatikėčiau tuo, ką ruošiuosi jums, vaikai, papasakoti. Visa tai nutiko Viešvilės miestelyje, Mokyklos gatvės 1 Nr. pažymėtame name. Iškaba skelbia, jog ten – kultūros centras, bet birželio 1-ąją – prisiekiu – ten buvo tikras kosmodromas. Iš įvairaus dydžio, formų ir spalvų kosminių laivų lipo ateiviai – metalu tviskantys, neonu švytintys – tuo, beje, labiausiai ir besiskiriantys nuo juos draugiškais plojimais sutikusių Viešvilės darželinukų. O ateivių Titano planetos kapitonė, išlipusi iš savo skraidyklės, netgi įsispyrė į aukštakulnius, labai panašius į tuos, kokiais stypčioja mūsų puošeivos.
Kai netikėtieji svečiai švytruodami tarsi podiumu žengė per kosmodromą, ore buvo justi keisti virpesiai – tai ateiviai antenomis gaudė signalus iš tolimųjų savo namų – Titano planetos. Iš nuostabos net pritūpiau! Ne tik aš, ir mažieji viešviliečiai tūpčiojo, o ateiviai juos vaišino… saldainiais. Pasirodo, nieko naujo toj Titano planetoj – ten vaikai irgi smaližiauja saldainiais.
Bet išties nustebau, kad šalia ateivių aparatų savo skraidantį laivą nutupdė ir viešvilietis Ignas. Šaunuolis! Kaip gi eisi į ateivių susirinkimą pėsčiomis? O kosminį laivą Ignui pasigaminti padėjo senelis ir močiutė.
Šauniai nematytiems neregėtiems svečiams pasirodė visi Viešvilės vaikai. Jie taip drąsiai ir įdomiai pasakojo apie savo planetą Žemę, gimtąją šalį Lietuvą ir apie gražų savo miestelį, kad aš, vaikai, visai nenustebčiau, jog tie ateiviai panorėtų pasilikti Viešvilėje. O gal ir pasiliko? Jei sutikote su antenomis tarsi ragiukais virš galvos, žinokite – tai jie.
Viešvilės darželinukai kartu su ateiviais dainavo ir hip-hopą šoko, špagatą ir tiltelį nesunkiai padarė – nei savo balsais, nei lankstumu ateiviai nebuvo pranašesni. Tik savo dainą iš kosminės kalbos ateiviai turėjo išversti, kad visi ją suprastų. Sudėtingesnis buvo „Mėnulio turnyras“ – ne taip paprasta, pasirodo, kosmine eisena žygiuoti. Bet smagiai visi mokėsi, turbūt tikėdamiesi iki pat mėnulio nužygiuoti.
Kol visa tai vyko, akyla komisija dar smalsiau nei aš ateivius ir jų transporto priemones apžiūrinėjo, o paskui viešvilietis dailininkas Juozas Budzinauskas paskelbė, kad gražiausiais kosminiais laivais į šventę atskrido Miglė ir Ignas, o puikiausiu kostiumu pasipuošė Urtė – ji nežemiškai švytėjo nuo plaukų iki pirštų galiukų.
Visiems užteko prizų ir dovanų. O paskui vaikai valgė tortą – irgi kosminį, jubiliejinį, penkmečio! Mat šįmet jau penktą kartą vaikams šventę surengė Viešvilės vaikų dailės studija ir jos vadovė dailininkė Eglė Untulytė, kartu su vaikais piešianti, lipdanti, žaidžianti ir po nežemiškas planetas keliaujanti.
Smalsutis